Vaikų kosulys yra viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytoją. Kosulys - tai natūralus organizmo refleksas, skirtas apsaugoti kvėpavimo takus nuo dirgiklių, tokių kaip gleivės, dulkės ar alergenai. Tačiau kai kosulys tampa nuolatinis ar intensyvesnis naktį, tai gali būti ženklas, kad vaiko organizme vyksta tam tikri pokyčiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Naktinis kosulys pasireiškia vaikams dėl įvairių priežasčių: nuo paprasto peršalimo iki rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip astma ar alergijos. Jūsų vaikas gali būti aktyvus, turėti gerą apetitą, žaisti ir būti linksmas dienos metu, tačiau vos užmiegus ima kosėti. Tai sukelia nemažą diskomfortą tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams.
Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas naktinio kosulio priežastis, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kaip tokiais atvejais palengvinti vaiko kosulį.
Naktinis kosulys gali kilti dėl įvairių sveikatos būklių ar aplinkos veiksnių, kurie paveikia vaiko kvėpavimo takus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių naktinio kosulio priežasčių:
Jei vaikas yra alergiškas dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiui ar gyvūnų plaukams, šie alergenai gali sukelti dirginimą kvėpavimo takuose, sukeldami kosulį. Naktį vaikas praleidžia daug laiko toje pačioje aplinkoje, todėl jei jo miegamajame yra alergenų (pavyzdžiui, dulkės ar gyvūno plaukai), jie gali sukelti kosulį. Be to, kai kurie vaikai yra alergiški pagalvių užpildams (ypač jei jos pagamintos iš plunksnų) arba sintetinėms medžiagoms, esančioms patalynėje. Kosulys, sukeltas alergijos, dažnai būna sausas, o kartu gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip nosies užgulimas, čiaudulys ar akių niežulys. Alergija - tai perdėta organizmo reakcija į kokią nors medžiagą (alergeną), kuri daugeliui kitų žmonių nekelia jokios grėsmės. Mažiems vaikams kosulys dėl alergijos pasitaiko retai. Vis dėlto, jei kosčiojimą lydi nesibaigianti sloga, reikėtų ištirti, ar vaikas nealergiškas kažkam, kas kartu su juo gyvena tame pačiame kambaryje - katinas, dulkių erkutės arba kur nors po tapetu pasislėpęs pelėsis. Negydoma alerginė sloga gali baigtis chronišku sinusitu, ausų uždegimu, miego sutrikimu bei astma; tai gali paveikti ir kalbos vystymąsi.

Peršalimas ir įvairios virusinės infekcijos taip pat dažnai sukelia naktinį kosulį. Šios infekcijos sukelia gleivių kaupimąsi nosies ertmėje ir gerklėje, o kai vaikas guli, gleivės sunkiau nuteka, todėl ima dirginti gerklę ir sukelia refleksinį kosulį. Peršalimo metu kosulys dažnai būna drėgnas, kadangi organizmas bando pašalinti susikaupusias gleives. Šio tipo kosulys paprastai praeina, kai vaikas pasveiksta nuo infekcijos, tačiau jis gali trukti keletą savaičių net ir po ligos simptomų išnykimo. Dažniausiai vaikų kosulį vis dėlto sukelia ne kas kitas, kaip virusai, t. y. vadinamasis paprastas peršalimas. Kosulys - dažnas vaikų kvėpavimo ligų simptomas, bet daugelis vaikų neserga ir jų gydyti nereikia. Maži sveiki vaikai gali sirgti kvėpavimo takų infekcijomis nuo 6 iki 12 kartų per metus. Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai skrandžio rūgštis atgal patenka į stemplę ir sukelia dirginimą bei uždegimą. Be to, ši būklė sukelia kosulį, ypač naktį, kai vaikas guli, o rūgštis lengviau kyla į viršų. Refliukso sukeliamas kosulys dažniausiai būna sausas, tačiau gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip rėmuo, nemalonus skonis burnoje ar net vėmimas. Esant GERL, dėl nepilno vožtuvų, apsaugančių skrandžio turinį nuo „kilimo“ stemple atgal, skrandžio rūgštys, kartu su apvirškintu maistu patenka į stemplę, burną, o kartais net ir į kvėpavimo takus. Šių rūgščių stiprus dirginimas gali sukelti kosulį, kuris kartais gali būti itin sunkus. Esant refliuksui, gali atrodyti, kad vaikas nuolatos kosti. Tačiau toks kosulys prasideda ar sustiprėja gulint. Tokiu atveju reiktų pasiaiškinti, ar vaikui nėra refliukso. Refliuksas paprastai diagnozuojamas remiantis ligos istorija ir tuo, kaip sekasi taikyti tam tikrus gyvenimo būdo, mitybos pokyčius. Jei įtariate, kad vaiko kosulį sukelia refliuksas, verta atkreipti dėmesį į vaiko mitybos įpročius prieš miegą, taip pat gali padėti miegoti šiek tiek pakelta galva.

Astma yra būklė, kuriai būdingi nesibaigiantys kosulio priepuoliai, kartais net iki dusimo. Viena dažniausių astmos priežasčių - įsisenėjusi alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkutėms, pelėsiams). Alerginis kosulys, nulemtas astmos - itin apsunkina gyvenimo kokybę. Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri taip pat gali sukelti naktinį kosulį vaikams. Astmos priepuolių metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti dusulys, o kvėpuojant girdimas švokštimas. Astmą sunku diagnozuoti, nes kiekvieno vaiko simptomai skiriasi ir diagnozė reikalauja papildomo klinikinio ištyrimo. Tačiau švokščiantis kosulys, kuris gali sustiprėti naktį, yra vienas iš daugelio požymių. Kitas požymis gali būti kosulys, atsirandantis padidėjus fiziniam aktyvumui arba žaidžiant. Situacija tampa itin pavojinga, jei sergantysis astma greta suserga ir virusine ar bakterine viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ši viršutinių kvėpavimo takų susirgimų (astma + infekcija) kombinacija neretai baigiasi paciento hospitalizacija. Daug ginčijamasi, ar egzistuoja astmos kosulio variantas (t.y., astma be švokštimo)? Mes galvojame, kad egzistuoja. Jei kyla abejonių (dažniausiai ikimokykliniame amžiuje), reikėtų vertinti atsaką į bandomąjį gydymą nuo astmos - liga turėtų atsinaujinti nutraukus gydymą, o diagnozę patvirtinti, jei būklė vėl pagerės iš naujo pradėjus gydymą.

Sausas oras, ypač žiemos metu, kai įjungtas šildymas, gali sudirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį. Kvėpavimo takų gleivinė išdžiūsta, tampa jautresnė dirgikliams, o tai skatina kosulį. Miego metu burnos gleivinė itin išsausėja ir vaikas kosti. Šiuo atveju gali padėti oro drėkintuvai, kad būtų palaikomas tinkamas drėgmės lygis kambaryje, kuriame miega vaikas.
Dantų kalimosi periodu sustiprėja seilėtekis, miego metu seilės nuteka į gerklę ir vaikas gali pradėti kosėti.
Jei vaikutis turi net ir nedidelę slogą, naktį horizontalioje padėtyje išskyros gali nutekėti į gerklę ir mažylis kima kosėti. Naktinis kosulys gali liudyti apie faringitą, sinusitą arba rinitą. Jei kartu su kosuliu vaikas sloguoja, labai svarbu gydyti slogą, kadangi neretai būtent sloga ir yra pagrindinė kosulio priežastis. Sekretas iš nosies lengvai patenka į kvėpavimo takus ir juos dirgindamas sukelia kosulį. Viršutinių kvėpavimo takų liga - dar viena kosulio priežastis. Ginčijamasi dėl ryšio tarp alerginio rinito, užnosinio lašo sindromo (sinusito, adenoidų/adenoidito) ir apatinių kvėpavimo takų simptomų.
Užsitęsęs poinfekcinis (dažniausiai po virusinės infekcijos) kosulys gali pasireikšti iki ligos buvusio sveiko vaiko sausu, be dusulio kosuliu, po persirgtos kvėpavimo takų infekcijos. Tai gali būti paprasčiausias poinfekcinis kosulys, kurio dažniausiai neveikia įprasti vaistai. Poinfekcinis kosulys lemia 11-25 proc. lėtinio kosulio atvejų. Gali būti, kad vaikui persirgus peršalimu ar gripu visi kiti simptomai dingsta, o kosulys pasilieka. Jo negirdėti tik tuomet, kai vaikas miega.
Pasitaiko, kad kai kada vaikui kelerius metus trunkantį kosulį būna sukėlęs… įstrigęs trupinys, rastas ant kilimo ir įkvėptas uostant. Gydytojai visuomet pagalvoja apie svetimkūnį, jei kosulys būna atsiradęs labai staiga (tai - būdingiausias požymis), jei tarp kosulio priepuolių vaikas atrodo ir elgiasi kaip sveikas arba jei kosulio tradicinis gydymas neduoda efekto. Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Beje, rentgenas parodo ne visus svetimkūnius.

Mažasis gali guostis, kad jam kažkas kutena gerklę. Beje, reikia žinoti, kad vaikas nekosi tyčia. Dažnas netgi nesuvokia kosčiojantis. Kartais šį tiką sukelia psichologinės priežastys, nerimas. Kartais pakanka vien nuraminti vaiką, kad jis nebeserga. Psichogeninis kosulys dažniausiai diagnozuojamas paaugliams. Tipišką „lojantį“ kosulį, kartais „krenkštimą“ nėra sunku atskirti. Būdingas kosulio požymis - nepasiduoda jokiam gydymui ir išnyksta naktį. Mažesniems vaikams pasireiškia, kai tėvai perdeda kosulio svarbą, nerimauja (ypač jei pažįsta ką nors, kam diagnozuota lėtinė kvėpavimo organų liga) ar siekia finansinės naudos „sergančio“ vaiko sąskaita.
Gali būti, kad kosulį sukelia mikoplazmos ar chlamidijos. Kosulys užtrunka net kelis mėnesius, būklė tai pagerėja, tai pablogėja, o po kiek laiko kosėti pradeda ir kiti namiškiai, kosima be perstojo net kelias minutes, toks įspūdis, kad kas plunksnele kutentų gerklę. Beje, nepamirškite ir kokliušo. Kokliušas dažnai pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kurie gali trukti net kelis mėnesius, ypač jei vaikas nebuvo skiepytas arba paskiepytas ne pilna vakcinacijos schema. Artimieji apibūdina tai kaip priepuolinį kosulį, kartais su reprizais, kosulio metu vaikas parausta, kartais net vemia. Kiti nurodo, kad „neatgauna kvapo“.
Lėtinis kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei 5-6 savaites. Kosulys apsaugo organizmą, pašalindamas skreplius, dirginamąsias medžiagas bei mikroorganizmus iš kvėpavimo takų, taigi kosulys ne visada reiškia, jog vaikas serga. Vaikų lėtinis kosulys, įvairių autorių duomenimis, tai virš 4 savaičių trunkantis kosulys. Jo priežastis būtina tirti. Pagal kosulio priežastis, lėtinis kosulys vaikams gali būti suskirstytas į kelias grupes:
Dažniausiai kosulys stiprėja, vaikas jaučia silpnumą. Jei įtariama TB, būtina atlikti Mantoux mėginį, krūtinės ląstos rentgenogramą. Kiti tyrimai diagnozuoti ligą yra rytinis skrandžio turinio tyrimas, bronchoskopija, kvėpavimo takų biopsija, jei matomas tuberkuliozinis granuliacinis audinys - bronchoalveolinis lavažas (BAL) ir patologinio audinio biopsija. TB yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia Mycobacteria tuberculosis (TM).
Cistinė fibrozė (CF) dažniausiai diagnozuojama sunkiai, jei forma nėra klasikinė su sutrikusia vaiko raida bei viduriavimu. Esant įtarimui, atlikti chloridų prakaito tyrimą. CF genotipui nustatyti atliekamas genetinis tyrimas Genetikos centre bei LSMUL KK.
Pagrindinė problema - kvėpuojamojo epitelio virpamųjų plaukelių nejudrumas ar sutrikę judesiai. Diagnozuojama ištyrus nosies biopsijos metu gautos medžiagos epitelio virpamųjų plaukelių judesių dažnį ir pobūdį. Vaikams, sergantiems šia liga, būdingi nuolatiniai lėtiniai kvėpavimo takų simptomai, įskaitant kosulį.
Rijimo sutrikimas gali būti centrinės kilmės (centrinio paralyžiaus, įgimtų infekcijų ar metabolinių ligų sukelti smegenų pažeidimai) arba periferinės (neuroraumeninės kilmės). Anamnezėje - springimas valgant. Pasikartojančius kvėpavimo organų simptomus gali sukelti ir H formos trachėjos ir stemplės fistulė.
Nors daugeliu atvejų naktinis kosulys vaikui yra laikinas ir gali būti lengvai gydomas namų priemonėmis arba inhaliatorių pagalba, kartais kosulys gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Svarbu žinoti, kada reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas ir išvengta komplikacijų. Kada vaiko kosulys pavojingas, o kada gydytis namuose?
Norint diagnozuoti lėtinio kosulio priežastis, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris surinktų išsamią anamnezę (ligos istoriją) ir atliktų reikalingus tyrimus (tiek fizinius, tiek ir laboratorinius). Gydytojas jūsų paklaus apie simptomus bei aplinkybes, kurios paskatina ar palengvina kosulį. Fizinės apžiūros metu gydytojas stetoskopu paklausys jūsų plaučius. Atsižvelgiant į ligos istorijos ir fizinio apžiūros rezultatus gali būti paskirti papildomi tyrimai.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas. O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atlikti alergijos testai. Pavyzdžiui, alerginiai tyrimai iš kraujo ar ant odos, siekiant patvirtinti ar atmesti alergines priežastis, išsiaiškinti alergines reakcijas sukeliančius alergenus. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko būklės.
Jei įtariamos mikoplazmos ar chlamidijos, pirmiausia, žinoma, reikia atlikti tyrimus. Gali būti imamas nosiaryklės ar bronchų sekreto tepinėlis, bet patikimesniu yra laikomas imunologinis kraujo tyrimas. Vienas „suktas“ dalykas - ligos pradžioje specifinių antikūnų kraujyje dar gali ir nebūti, tad tyrimą gali tekti kartoti vėliau.

Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Prieš apsilankant pas gydytoją galite sau padėti keletu būdų, kuriuos galima atlikti tiesiog namuose.
Sausas oras gali dar labiau dirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį, todėl svarbu užtikrinti, kad kambaryje, kuriame vaikas miega, būtų tinkamas oro drėgmės lygis. Optimalus oro drėgnumas patalpoje turėtų būti apie 40-60%. Tam galite naudoti oro drėkintuvą, tačiau nepamirškite, kad per didelė drėgmė taip pat gali būti pavojinga - gali skatinti pelėsio atsiradimą, kuris taip pat gali sukelti alergines reakcijas ir kosulį. Jei jūsų namuose oras yra per sausas, apsvarstykite drėkintuvo įsigijimą.
Tinkama kambario temperatūra taip pat gali turėti įtakos vaiko kosuliui naktį. Jei kambaryje per šilta arba per šalta, tai gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ir paskatinti kosulį. Užtikrinkite, kad kambario temperatūra būtų komfortiška, maždaug 18-20 laipsnių Celsijaus. Kvėpavimo takams itin svarbu, kad kambario temperatūra būtų 20-21 °C.

Miegojimo padėtis turi didelę įtaką kosuliui, ypač jei vaiko kvėpavimo takai yra užsikimšę dėl gleivių. Gulint, gleivės lengviau kaupiasi gerklėje ir nosiaryklėje, todėl tai gali sukelti intensyvesnį kosulį. Pabandykite pakelti vaiko galvą, padėję papildomą pagalvę po jo galva ar viršutine kūno dalimi. Tokiu būdu sumažinsite gleivių kaupimąsi gerklėje ir palengvinsite kvėpavimą. Po maitinimų kūdikį reiktų palaikyti stačią kone pusvalandį, ypač jei įtariamas refliuksas.
Svarbu užtikrinti, kad vaiko miegamasis būtų gerai vėdinamas ir jame cirkuliuotų šviežias oras. Užsistovėjęs ar užterštas oras gali pabloginti vaiko kvėpavimo takų būklę ir sukelti dirginimą. Todėl reguliariai vėdinkite vaiko kambarį prieš miegą. Net šaltuoju metų laiku verta atidaryti langą kelioms minutėms, kad įleistumėte į patalpą gryno oro.
Pagrindiniai „vaistai“, kurių reikia mažajam, - tai skysčiai, daug skysčių. Kvėpavimo takai - tiek viršutiniai, tiek apatiniai - padengti gleivine, kuri gamina gleives. Jų funkcija - apvalyti organizmą ir atsikratyti virusų, bakterijų. Norint, kad organizmas apsivalytų, reikia pagaminti pakankamai gleivių, o tam reikia pakankamai skysčių. Jei vaikas dar ir karščiuoja, prakaituoja, tai netenka daug skysčių, o dėl to gleivės tirštėja, jas sunku atkosėti. Todėl duokite daug gerti. Gleivėms suskystinti ir lengviau pašalinti būtina užtikrinti, kad vaikas per dieną gautų pakankamai skysčių. Skysčiai padeda palaikyti tinkamą hidratacijos lygį ir sumažina kvėpavimo takų dirginimą. Siūlykite šiltą arbatą, pagardintą medumi, šiltas sriubas ar skiestas sultis (grynos sultys gali dirginti gerklę ir skrandį). Naudokite kūrybiškus būdus skatindami vaiką gerti: pasitelkite žaidimus ar apdovanojimų sistemą. Skysčiai drėkina gleivines, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą arba padeda sausam kosuliui virsti produktyviu. Jei vaikas dar žindomas, kuo dažniau žindyti. Adekvatus skysčių kiekis užtikrina kokybiškesnį kosulį ir pakankamą gleivių gamybą, tad greičiau pašalinama kosulį sukėlusi priežastis.
Medus yra natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti kosulį ir nuraminti sudirgusią gerklę. Pasiūlykite vaikui šiltos arbatos su šaukšteliu medaus prieš miegą. Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosinčiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Yra įrodymų, kad medus gali sumažinti kosulio stiprumą ir trukmę. Vyresniems nei 12 mėnesių vaikams vienas ar du arbatiniai šaukšteliai medaus 30 minučių prieš miegą gali palengvinti kosulį. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga.
Sūriu vandeniu plaukite nosį. Labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būdu skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu. Jei vaikas nekarščiuoja, pasivaikščiojimai gryname ore, ypač spygliuočių miškuose, gali būti labai naudingi. Spygliuočių miškuose praleistas laikas ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir stiprina imunitetą bei šeimos ryšį. Norėdami nutraukti psichogeninio kosulio ratą, pasiūlykite gurkštelti vandens, čiulpinuką. Padeda pagyrimai ir palaikymas, kai vaikui pasiseka susilaikyti nekosėjant. Patartina drėkinti gleivinę - tam tinka čiulpinukai ar net paprasta kramtomoji guma. Vyresniems nei 4 metų vaikams taip pat rekomenduojamos pastilės nuo gerklės skausmo. Apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokių kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį.
Inhaliatoriai yra efektyvi priemonė, padedanti vaikams, kenčiantiems nuo įvairių kvėpavimo takų problemų. Inhaliatorius yra puiki priemonė palengvinti naktinį kosulį, ypač jei jis susijęs su kvėpavimo takų dirginimu, astma ar bronchitu. Inhaliatorius padeda vaiko kvėpavimo takams sudrėkinti ir sušvelninti gleives, todėl jos lengviau pasišalina. Jie ypač naudingi esant sausam kosuliui, astmai ar bronchitui, nes padeda drėkinti kvėpavimo takus, sumažinti dirginimą ir palengvinti kvėpavimą. Inhaliatoriai gali būti naudojami tiek prevencijai, tiek simptomų valdymui.
Inhaliatoriaus naudojimas yra paprastas, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Teisingas naudojimas užtikrina, kad vaistas pasiektų kvėpavimo takus reikiamame gylyje ir suteiktų teigiamą efektą. Inhaliacijos yra efektyvus būdas drėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti kosulį.
Pasitarkite su gydytoju, ar kai kuriuos vaistus būtų naudinga naudoti inhaliacijų metodu. Jei vaikas nenori ilgai sėdėti prie inhaliatoriaus, užsiimkite su juo veikla - paskaitykite knygelę ar trumpam įjunkite lavinamąjį filmuką. Laringitiniam, sausam, „lojančiam“ kosuliui padeda ir karšti garai - prileiskite vonią karšto vandens ir su vaiku pabūkite tokioje aplinkoje apie 20 minučių. Galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas.
Ar verta naudoti vaistus? Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusiu vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sausam ir dirginančiam kosuliui gali būti skiriami sirupai, slopinantys kosulio refleksą, o šlapiam kosuliui - atsikosėjimą lengvinantys ir gleives skystinantys preparatai. Tad jei norima palengvinti kosulį sukeltą gerklės dirginimo, galite išbandyti Miramile sirupą vaikams, o kad sumažinti gerklės dirginimą - naudingi gali būti Salviasept kids ledinukai. Ledinukai vaikams, skirti sudirgusiai gerklei raminti, yra veiksminga ir patogi priemonė, padedanti sumažinti diskomfortą. Šie ledinukai dažnai yra praturtinti natūraliais ingredientais, tokiais kaip medus, vaistažolės (pavyzdžiui, ramunėlės, šalavijai) ar kt, kurie švelniai ramina sudirgintą gleivinę ir mažina uždegimą. Be to, čiulpimo veiksmas skatina seilių išsiskyrimą, o tai padeda drėkinti gerklę ir sumažinti sausumą. Vieni populiariausių yra HERBITASSIN ledinukai su šalavijais ir svilarožėmis bei AMBIO KIDS ledinukai su islandine kerpena.
Jei po 4-5 dienų kosulys nesumažėja arba vaiko būklė pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Sutrikus mukociliariniam klirensui, svarbiausiu sekretą iš kvėpavimo takų šalinančiu mechanizmu tampa kosulys. Mukociliarinis klirensas yra svarbus apsauginis mechanizmas, dėl kurio iš kvėpavimo takų pašalinamas ląstelinis detritas ir infekciniai bei toksiniai veiksniai. Sutrikus mukociliariniam klirensui, kosulys tampa pagrindiniu mechanizmu, šalinančiu kvėpavimo takų sekretą.
Mukolitikas Gelomyrtol® - tai augalinis preparatas, į kurio sudėtį įeina eukaliptų, saldžiųjų apelsinų, mirtų ir citrinų eterinių aliejų mišinio (66:32:1:1) distiliatas, turintis 3 svarbiausius monoterpentus: (+) alfa-pineno, d-limoleno ir 1,8-cineolo. Palankus jo poveikis viršutiniams ir apatiniams kvėpavimo takams patvirtintas klinikiniais tyrimais. Įrodyta, kad Gelomyrtol®, skystindamas tirštą viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų sekretą, mažindamas gleivinės paburkimą, gerindamas gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų, lengvindamas atsikosėjimą ne tik palengvina ligonio būklę, bet ir apsaugo nuo antrinės bakterinės infekcijos. Jei kosulys drėgnas, bet sekretą sunku atkosėti, gali padėti mukolitikai, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridas. Jie skystina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Šiuo tikslu galima naudoti „Flavamed“ geriamąjį tirpalą. Vis dėlto mukolitikai netinka esant sausam kosuliui - jie gali dar labiau dirginti kvėpavimo takų gleivinę. Ekspektorantai taip pat skystina gleives.
Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį. Eteriniai aliejai gali būti geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Vaistai nuo kosulio nėra naudingi gydant vaikų kosulį. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie vaistai nuo kosulio netgi žalingi mažiems vaikams. Antibiotikai nepadeda nuo virusų sukelto kosulio. Jie yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę. Trumpai tariant, vaistai turėtų būti naudojami tik tada, kai to iš tiesų reikia. Pagrindinis tėvų tikslas turėtų būti ne tik simptomų slopinimas, bet ir pagrindinės kosulio priežasties pašalinimas.