Hemoglobinas - tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Jo struktūroje yra geležies, kuri suteikia kraujui būdingą raudoną spalvą ir leidžia efektyviai prisijungti deguonies molekules. Nėštumo metu hemoglobino lygio stebėjimas tampa ypač svarbus, nes organizmas dirba „už du“ - tiek aprūpindamas deguonimi motinos audinius, tiek besivystantį vaisių.
Dėl natūralių pokyčių nėštumo metu, pavyzdžiui, padidėjusio kraujo tūrio ir geležies poreikio, hemoglobino lygis gali sumažėti. Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, o tuo tarpu per mažas ar per didelis jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis.

Hemoglobino kiekis parodo, ar moters kraujas efektyviai perneša deguonį. Jei šio baltymo kiekis sumažėja per daug, gali išsivystyti nėščiųjų mažakraujystė (anemija). Tai gali lemti ne tik bendrą nuovargį ar silpnumą, bet ir padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu, įskaitant priešlaikinį gimdymą ar mažesnį kūdikio svorį.
Anemija (mažakraujystė) atsiranda dėl organizme sumažėjusio hemoglobino ir eritrocitų kiekio. Hemoglobinas - deguonį į ląsteles pernešantis eritrocitų baltymas, o jo trūkstant organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą.
Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus, nes per didelis geležies kiekis gali sukelti oksidacinį stresą, o tai gali pažeisti placentą.
Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli pokyčiai. Padidėjęs kraujo tūris - nėštumo metu moters kraujo kiekis padidėja maždaug 40-50 %. Tačiau plazmos (skystosios dalies) padaugėja labiau nei eritrocitų, todėl hemoglobino koncentracija sumažėja - tai vadinama nėštumo sukeltu „praskiedimu“. Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu.
Didėjantis geležies poreikis: vaisiui formuojantis, geležis naudojama jo raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jei mityboje nepakanka geležies, moters atsargos gali išsekti. Geležies nėščiosioms labiausiai trūksta dėl to, kad organizme net 50% padidėja kraujo tūris. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų. Mitybos įpročiai ir papildai: jei moteris negauna pakankamai geležies ar vitamino B12 su maistu, hemoglobinas gali kristi dar labiau.
Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia - nepakankamai valgant mėsos. Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Be geležies trūkumo, žemas hemoglobino lygis gali atsirasti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, nes šios maistinės medžiagos taip pat svarbios kraujo ląstelių formavimuisi. Inkstų liga, lėtinis uždegimas, paslėptas kraujavimas, hemolizė, hipotirozė, talasemijos požymis ir kaulų čiulpų sutrikimai taip pat gali mažinti hemoglobiną.

Medicinoje taikomos šiek tiek žemesnės hemoglobino normos nėščiosioms nei kitoms moterims, nes organizmo pokyčiai yra natūralūs. Vis dėlto egzistuoja aiškios ribos, kurių peržengus jau laikoma, kad moteris turi anemiją ir jai reikalingas gydymas ar papildoma priežiūra.
Skirtingais nėštumo etapais hemoglobino lygis gali svyruoti - tai visiškai natūralu. Pateikiame dažniausiai taikomas normas:
| Nėštumo trimestras | Hemoglobino norma (g/l) |
|---|---|
| Pirmasis trimestras | 110-130 g/l (arba ≥ 110 g/l) |
| Antrasis trimestras | ≥ 105 g/l |
| Trečiasis trimestras | ≥ 110 g/l |
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą. Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nėščia pacientė vis tiek gali turėti išsekusias geležies atsargas dar prieš peržengiant tas anemijos ribas, todėl feritinas, mažesnis nei 30 ng/mL, yra kliniškai svarbus. Tai vadinama latentiniu (paslėptu) geležies trūkumu.
Nėštumo metu daugelis moterų jaučia nuovargį ar mieguistumą, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ne tiesiog fizinį išsekimą, o anemiją - pavojingą būklę, kai kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis ir organizmas nebegauna pakankamai deguonies.
Dažniausi anemijos simptomai nėštumo metu:
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti subtilūs arba pasireikšti palaipsniui, todėl dažnai moterys juos priskiria tiesiog nėštumui. Dėl to reguliarūs kraujo tyrimai yra itin svarbūs - jie leidžia laiku pastebėti kritimus ir imtis veiksmų. Anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Simptomai dažnai prasideda, kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau maždaug 10 g/dL, tačiau kritimo greitis svarbesnis už absoliutų skaičių.
Nėščiųjų anemija nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Gavus mažo hemoglobino kraujo tyrimo rezultatą, kiti tyrimai turėtų atitikti bendro kraujo tyrimo (CBC) modelį, o ne sekti bendru kontroliniu sąrašu.
Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Pirmieji kontroliniai tyrimai po mažo hemoglobino rezultato paprastai yra pakartotinis bendras kraujo tyrimas (CBC), retikulocitų skaičius, feritinas, transferino saturacija, kreatininas ir dažnai CRB (C reaktyviojo baltymo) tyrimas. Jei MCV (vidutinis eritrocitų tūris) yra didesnis nei 100 fL, tada vitaminas B12, folatas, TSH ir kepenų funkcijos tyrimai yra pagrįsti tolesni žingsniai. Jei kritimas buvo greitas arba yra gelta, naudinga hemolizės tyrimų grupė apima bilirubiną, LDH, haptoglobiną ir retikulocitus. Geležies stoka dažniausiai atrodo „chaotiškiau“.
Greičiausias būdas interpretuoti hemoglobiną - derinti jį su MCV, RDW (eritrocitų pasiskirstymo plotis) ir eritrocitų skaičiumi. CBC rodikliai parodo, ar mažas hemoglobinas yra mikrocitinis, normocitinis, makrocitinis ar mišrus. Žemas MCV, be to, palyginti aukštas eritrocitų (RBC) skaičius yra tas modelis, kuris apsaugo žmones nuo neteisingo priskyrimo paprastam geležies stokos atvejui. Vienas dalykas, kurio internetas nepastebi: kombinuotas trūkumas yra dažnas.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą - 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga, ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Geležies pasisavinimą didina mėsa, daug vitamino C turintys vaisiai ir jų sultys - citrusiniai vaisiai, braškės, kiviai. Svarbu suprasti produktų derinimo svarbą, nes net ir sveiki produktai savyje turi natūralių medžiagų, kurios mažina geležies pasisavinimą: daržovėse ir grūduose yra fitatų, špinatuose ir sojose - oksalatų, pieno produktuose - kalcio.
Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Pavyzdžiui, raudona mėsa, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios lapinės daržovės (pavyzdžiui, špinatai) yra puikūs geležies šaltiniai. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20-30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3-5 %. Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus.
Vartokite daugiau geležies turinčių produktų, derinkite su vitaminu C (citrinos, apelsinai) ir venkite kalcio produktų valgymo metu. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
SVARBU! Nėščioji turėtų vengti kepenų produktų dėl juose esančio labai didelio vitamino A kiekio, nes jo perdozavimas kenksmingas vaisiui. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti.

Laiku nustatyta ir koreguojama mažakraujystė nėštumo metu padeda apsaugoti tiek motiną, tiek vaisių nuo daugybės komplikacijų. Tačiau, kaip ir kiekvienas gydymo būdas, papildomas geležies vartojimas taip pat turi savo niuansų, todėl svarbu įvertinti tiek naudą, tiek galimus nepatogumus.
Geležies preparatai padeda palaikyti šio mineralo kiekį, ypač jei negauname jo pakankamai iš mitybos. Taip pat jie naudingi moterims, kurios susiduria su padidėjusiu geležies poreikiu dėl nėštumo, kai geležies atsargos dažnai sumažėja. Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis.
Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Paprastai geležies papildų poveikis pasireiškia per 2-4 savaites, tačiau pilnas atsistatymas gali užtrukti 2-3 mėnesius.
Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos. Reguliariai vartojant gydytojo paskirtus geležies preparatus, galima palaikyti tinkamą hemoglobino lygį. Tai leidžia jaustis geriau, turėti daugiau energijos ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą.

Gydytojai pabrėžia, kad hemoglobino lygio sekimas nėštumo metu yra vienas svarbiausių kraujo tyrimų, atliekamų reguliariai viso laukimo laikotarpiu. Jis leidžia laiku pastebėti geležies trūkumą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms tiek motinai, tiek vaisiui.
„Mažakraujystė nėštumo metu yra viena dažniausių, bet ir lengviausiai koreguojamų būklių. Tačiau ją svarbu pastebėti laiku. Tyrimai turėtų būti atliekami ne tik nėštumo pradžioje, bet ir antrą bei trečią trimestrą. Mityba, papildai ir individualus vertinimas - tai pagrindas saugiam nėštumui.“ - gydytoja hematologė dr. Monika Balnytė.
Daugelis nėščiųjų, susidūrusių su sumažėjusiu hemoglobinu, dalijasi panašiomis patirtimis - pradžioje simptomai atrodo „įprasti nėštumui“, bet kraujo tyrimai padeda išsiaiškinti tikrąją savijautos priežastį. Štai kelios tikros patirtys:
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. Nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
Mažas hemoglobinas kelia didesnį susirūpinimą, kai simptomai arba greitas blogėjimas rodo, kad organizmas negali kompensuoti. Krūtinės skausmas, apalpimas, dusulys ramybėje, nėštumas su aktyviu kraujavimu arba juodos išmatos nusipelno pagalbos tą pačią dieną, net jei skaičius nėra bauginantis. Jei geležies preparatai neduoda laukiamo efekto, jei anemija nuolat atsinaujina be aiškios priežasties arba jei stebimi drastiški kraujo formulės pokyčiai (ne tik hemoglobino, bet ir trombocitų ar leukocitų skaičiaus kitimas), delsti negalima. Taip pat susirūpinti reikėtų esant nepaaiškinamam svorio kritimui, naktiniam prakaitavimui ar padidėjusiems limfmazgiams kartu su pakitusiais kraujo tyrimo rezultatais.
tags: #hemoglobinas #treciame #nestumo #trimestre