Oranžinis šlapimas nėštumo metu: ką tai reiškia ir kada verta nerimauti?
Šlapimo spalva - tai dažnai ignoruojamas, bet itin svarbus sveikatos rodiklis, atspindintis organizmo būklę, mitybą, vartojamus vaistus ar patiriamas ligas. Įprasta šlapimo spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki sodrios gintaro spalvos ir priklauso nuo pigmento, žinomo kaip urochromas, bei šlapimo koncentracijos. Kai esate hidratuotas ir sveikas, jūsų šlapimo spalva atrodys kažkur tarp bespalvės ir šviesiai geltonos.
Kodėl keičiasi šlapimo spalva?
Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Suvartojamas skysčių kiekis: Skysčiai padeda atskiesti geltonąjį pigmentą šlapime. Kuo daugiau skysčių suvartosite, tuo švaresnis atrodys jūsų šlapimas. Kai geriate mažiau skysčių, šlapimas tampa koncentruotas ir tamsiai geltonas ar oranžinis.
- Mityba ir vaistai: Tam tikri maisto produktuose ir vaistuose esantys pigmentai bei junginiai gali pakeisti šlapimo spalvą. Pavyzdžiui, burokėliai, morkos ar vitaminai gali nudažyti šlapimą rausvai ar oranžine spalva.
- Fizinis krūvis: Dėl didelio fizinio krūvio sužalojus raumenis, šlapimas gali atrodyti rausvai rudas arba rausvas.
What Your Urine Color Says About Your Health | Urinary System Breakdown | Health
Oranžinis šlapimas ir sveikatos būklė
Nors daugeliu atvejų šlapimo spalvos pasikeitimas nekelia nerimo, kartais tai gali rodyti pagrindinę sveikatos būklę. Pavyzdžiui, tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į kitus simptomus:
Kartu su oranžiniu šlapimu, jei atsiranda šviesių išmatų, tai gali reikšti kepenų ar tulžies latakų problemas. Jeigu šlapimas įgauna neįprastą spalvą, ypač jeigu kartu jaučiamas skausmas, deginimas ar karščiavimas, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai
Automatinis šlapimo tyrimas yra greitas ir informatyvus būdas įvertinti šlapimo takų ir inkstų patologijas. Žemiau pateikiami svarbiausi rodikliai, kurie gali būti vertinami:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| KET (ketonai) | Atsiranda badaujant, gausiai vemiant arba esant riebalų apykaitos sutrikimams. |
| BIL (bilirubinas) | Gali rodyti geltą, hepatitą ar kepenų pažeidimus. |
| ERY (eritrocitai) | Padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės ar prostatos ligomis. |
| PRO (baltymai) | Padidėja susirgus inkstų ligomis, pielonefritu arba nėštumo metu. |
Šlapimo pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu dažnai atrodo, jog šlapintis norisi nuolat. Hormonų poveikis priverčia inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau. Didėjanti gimda ir augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę, o padidėjęs skysčių poreikis skatina dažniau lankytis tualete. Jeigu nėštumo metu šlapimas tapo truputį geltonesnis nei įprastai, tai dažniausiai rodo, kad per mažai vartojate skysčių - pasistenkite išgerti 2 litrus skysčių per dieną.
Svarbu žinoti, kad nėštumo metu dažnos tam tikros infekcijos, kurių žymenys aptinkami šlapime. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų ir neturi jokių klinikinių simptomų. Kad rezultatai būtų tikslūs, šlapimo tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas. Būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus, o šlapimą rinkti „iš vidurio srovės“ į sterilų indą ir pristatyti į laboratoriją per 1-2 valandas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
