Šiame straipsnyje apžvelgiamos asmenybės, minimos pateiktoje medžiagoje, kurių vardai ar pavardės siejasi su ieškoma asmenybe Gražina Lekavičiene. Nors tiesioginės biografinės informacijos apie būtent Gražiną Lekavičienę nėra, juodraštyje aptinkamos detalės apie Gražiną Švėgždę bei asmenis pavarde Lekavičienė - Janiną Mazgelytę-Lekavičienę ir Egidiją Lekavičienę, liudijančios apie jų veiklas švietimo ir kraštotyros srityse Lietuvoje.
Gražina Švėgždė (g. 1960) yra Jonavos švietimo bendruomenės narė, ilgametė pedagogė ir vadovė. Nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. ji laikinai ėjo Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas. Vėliau ji dirbo direktorės pavaduotoja ugdymui, turėdama II vadybinę kategoriją ir rusų kalbos specializaciją.
Aktyvi pedagoginė ir kultūrinė veikla yra būdinga Gražinai Švėgždei. 2013 m. kovo 20 d. buvo surengtas mokyklos pavaduotojos Gražinos Švėgždės ir bendruomenės nario Andriaus Šukučio dainuojamosios poezijos vakaras Mokyklos antrame korpuse esančioje „Talentų“ foje. Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje, kur dirbo Gražina Švėgždė, nuolat vykdavo įvairūs projektai. Mokykla, kurios teisinė forma ir priklausomybė - viešasis juridinis asmuo, priklausantis Jonavos rajono savivaldybei, yra savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Mokyklos istorija prasidėjo 1937 m., kai pradėjo veikti Jonavos geležinkelio stoties pradinė mokykla. 1970 m. aštuonmetė mokykla pavadinta Jonavos 3-ąja vidurine mokykla. 1997 m. lapkričio mėnesį Jonavos 3-oji vidurinė mokykla buvo pašventinta, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas Vincas Pranckietis. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla nuo 2001 m. reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Mokykla siekia užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant naujoves ir stiprinant švietimo sistemą. Taip pat ji dalyvavo „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ projekte, kurio tikslas - kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ir švietimo kokybei gerinti panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.
Pateiktoje medžiagoje minima Janina Mazgelytė-Lekavičienė. Ji figūruoja kaip viena iš asmenybių, susijusių su Jonavos „Lietavos“ pagrindine mokykla, galimai buvusi mokinė ar bendruomenės narė, minima sąraše kartu su kitais mokyklos absolventais ar įvykių dalyviais.
Egidija Lekavičienė yra įtraukta į autorių sąrašą, prisidėjusį prie monografijos „Užpaliai“ rengimo. Jos pavardė minima tarp kitų kraštotyrininkų ir mokslininkų, kurie dalyvavo renkant ir sisteminant medžiagą apie Užpalių krašto istoriją ir kultūrą.

Monografijos „Užpaliai“ kūrimas buvo ambicingas projektas. Joje buvo renkama istorinė ir etnografinė medžiaga, siekiant išsaugoti regiono paveldą rašytinio paminklo pavidalu. Monografija buvo sumanyta kaip 1999 m. Stanislovo Balčiūno išleistos knygos „Užpaliai - mūsų svajonių kraštas“ tęsinys, gerokai praplėsta ir papildyta 2-oji laida. Projekto vadovai P. Jonušas ir S. Balčiūnas net nežinojo, kad realybė buvusią viziją pralenks du kartus ir 2013 m. parengtą „Užpalių“ monografiją sudarys nebe vienas, o 2 tomai, kurių bendra apimtis perkops 2 tūkst. puslapių.
Užpaliai paminėti prieš 780 metų, prieš 230 metų gavo Magdeburgo teises. Šio krašto istoriją rinko ir puoselėjo viltį išleisti knygą garsus praėjusio šimtmečio šio krašto archeologas, Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas. Kraštotyrininkų surinkta ar archyvuose sukaupta medžiaga solidžiai papildyta Užpalių valsčiaus kaimuose susitikimuose su ilgaamžiais. Mokslinis požiūris apie Užpalių krašto kryždirbystę, kapinių paminklus ir istoriją išsamiai atsispindi humanitarinių mokslų daktarės Jolantos Zabulytės straipsnyje.
tags: #grazina #lekaviciene #gimimo #diena