Vidurių užkietėjimas vaikams - gana dažna ir nemaloni problema, su kuria susiduria tiek kūdikiai, tiek vyresni vaikai. Nors dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ji gali sukelti nemalonius pojūčius, pilvo pūtimą, skausmą ar net baimę eiti į tualetą. Vidurių užkietėjimas vaikams dažniausiai būna funkcinių priežasčių - tai reiškia, kad nėra jokios rimtos ligos, o problemą sukelia įpročiai ar gyvenimo būdas.

Vaiko tuštinimosi dažnumas gali labai skirtis, bet jei vaikas tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę, išmatos kietos ir sausos, o tuštinimasis skausmingas - tai jau laikoma užkietėjimu. Kiti požymiai, rodantys šią problemą:
Mityba - svarbiausias veiksnys kovojant su vaikų vidurių užkietėjimu. Norint pagerinti situaciją be streso, į kasdienį racioną rekomenduojama įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto:
Svarbu nepamiršti ir skysčių: vanduo yra geriausias pasirinkimas. Taip pat tinka kompotai be pridėtinio cukraus bei sultys - ypač slyvų, obuolių ar kriaušių (bet ribotais kiekiais). Tuo tarpu venkite baltos duonos, ryžių, žalių bananų, perdirbtų saldumynų ir gazuotų gėrimų.

| Kategorija | Naudingi produktai | Vengtini produktai |
|---|---|---|
| Grūdinės kultūros | Avižos, pilno grūdo duona | Balta duona, ryžiai |
| Vaisiai | Slyvos, kriaušės, obuoliai | Žali bananai |
| Gėrimai | Vanduo, natūralios sultys | Gazuoja gėrimai |
Fizinis aktyvumas - net ir žaidimų forma - skatina žarnyno judesius. Ypač svarbu skatinti vaiko judėjimą: žaidimus lauke, vaikišką mankštą ar pasivaikščiojimus po valgio. Taip pat svarbu ugdyti teisingus tualeto įpročius. Skatinkite vaiką eiti į tualetą tuo pačiu metu, geriausia po valgio. Jei vaikas dar mažas, naudokite mažą pakojį po kojomis - tai padeda tinkamai įtempti pilvo raumenis. Be to, niekada neverskite vaiko eiti į tualetą per prievartą.
Nors dažniausiai užkietėjusių vidurių problemą galima išspręsti savarankiškai, tam tikrais atvejais svarbu laiku kreiptis į specialistą:
Kai natūralios priemonės nepadeda, trumpam laikotarpiui galima naudoti vaistines pagalbines priemones (glicerinius žvakučius ar mikroklizmas), bet tik pasitarus su gydytoju. Tai simptominės priemonės, nešalinančios priežasties, todėl jų nereikėtų naudoti reguliariai.