Socialinės globos namų realybė: nuo aplaidumo iki orumo paieškų
Socialinės globos namai Lietuvoje dažnai tampa vieta, kurioje, užuot užtikrinus žmogaus orumą, susiduriama su abejingumu ir netinkama priežiūra. Viena iš ryškių istorijų - Neringos (vardas pakeistas) pasakojimas apie jos motiną, kurią iš globos įstaigos ji parsivežė itin sunkios būklės. „Mama labai silpo, labai lyso, liko tik skeletas“, - pasakoja moteris, radusi savo artimąjį gyvenantį nehumaniškomis sąlygomis.
Skaudi patirtis: kai pagalba tampa iššūkiu
Neringos mama į globos namus pateko po sveikatos pablogėjimo. Nors pradžioje viskas atrodė stabilu, vėliau artimieji sulaukė nerimą keliančių žinių. Neringa prisimena siaubingą vaizdą lankymo metu: „Patalynė buvo kruvinais dryžiais. Mamos rankos - kaip lavondėmėmis raudonomis dėmėmis nusėtos, ji jau nereagavo, nesuprato, kas atvažiavo.“
Nors Neringa stengėsi įspėti darbuotojus apie kritinę būklę, realių veiksmų nesulaukė. Galiausiai, įkalbėjusi seserį, ji pasiėmė motiną namo. Būklė buvo sukrečianti: „Ji nevaikščiojo, nepastovėjo ant kojų, buvo tiek išsekusi, kad nemoku papasakoti... Buvo dingęs rijimo refleksas, ji negalėjo gerti vandens, nes springdavo.“
Vis dėlto, namų aplinkoje mama atsigavo: „Ji jau vaikšto - ji jau su vaikštyne vaikšto. Ji valgo pati, skaito laikraštį, žiūri televizorių.“ Neringai pavyko atgauti net dalį mamos regėjimo sėkmingos operacijos dėka, tačiau kyla klausimas - ar nebuvo prarastas brangus laikas, kol mama buvo globos įstaigoje?
Sisteminės problemos socialinės globos sektoriuje
Socialinių paslaugų priežiūros departamento vadovas Alvydas Masiulis pažymi nerimą keliančią tendenciją: pastaruosius penkerius metus skundų dėl netinkamų sąlygų ar paslaugų socialinės globos įstaigose padaugėjo daugiau nei dvigubai. Jei anksčiau per metus buvo gaunama 30-40 skundų, dabar šis skaičius siekia 80-90.
Seimo kontrolierių įstaigos atstovai išskiria pagrindinius pažeidimus, su kuriais susiduria gyventojai:
- Žmogiškojo orumo pažeminimas ir privatumo stoka.
- Darbuotojų elgesys, įeinant į kambarius be beldimo.
- Žmonių su judėjimo negalia izoliacija nuo lauko.
- Fizinių suvaržymo priemonių naudojimas (pririšimas prie lovų).
- Pragulų atsiradimas dėl netinkamos priežiūros.
Kodėl trūksta kokybiškos priežiūros?
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I. Bulotienė atkreipia dėmesį į didžiulį darbo krūvį: „Vienam darbuotojui tenka pasirūpinti 20-30 žmonių. Kai nėra darbuotojų, fiziškai nėra resursų visus užimti, prižiūrėti.“
Ekspertai sutaria, kad problemos šaknys slypi ne tik finansavimo stokoje, bet ir įstaigų kultūroje. „Tai kultūros, kompetencijų klausimas, vertybinis požiūris. Žmogui neužtenka gulėti pataluose, kad būtų pakeistos sauskelnės, pavalgydintas ir viskas“, - teigia specialistai. Situaciją sunkina ir tai, kad įstaigos susiduria su dideliu socialinių bei individualios priežiūros darbuotojų trūkumu, dažnai bandydamos taupyti atlyginimų sąskaita.
| Metai | Vidutinis skundų skaičius per metus |
|---|---|
| Prieš penkerius metus | 30-40 |
| Šiuo metu | 80-90 |
Įgyvendinant institucinės globos pertvarką, savivaldybės kuria naujus namus žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Planuojama, kad nuo 2030-ųjų gyventojai į dideles globos įstaigas nebebus priimami, siekiant suteikti jiems daugiau savarankiškumo ir orumo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
