Gintautas Pangonis - žymus Lietuvos verslininkas, kuriam priklauso 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Jo karjera apima platų spektrą veiklų - nuo inžinieriaus iki vadovaujančių pareigų telekomunikacijų sektoriuje, galiausiai tapus vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės grupių Baltijos šalyse vadovu. Nors verslininkas pasiekė aukštumų, jo karjera neapsiėjo be skandalų ir kontroversijų, įskaitant kaltinimus turto švaistymu bei aplinkos taršos skandalą.

Gintautas Pangonis gimė Alytaus rajone, Krekštėnų kaime. Jo senelis buvo pasiturintis ūkininkas, turėjęs apie 40 ha žemės, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą. Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte, o vėliau persikėlė į gyvenvietę. Abu būsimo verslininko tėvai dirbo kolūkyje, o pats G. Pangonis dar turėjo tris brolius. G. Pangonis mokėsi Krokialaukio mokykloje, Kauno politechnikume, o vėliau baigė Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno technologijos universitetas), įgydamas radijo aparatūros gamybos specialisto išsilavinimą 1980 metais.
1985 metais G. Pangonis pradėjo karjerą kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, o 1991 metais tapo šios įmonės direktoriumi. Nuo 1992 iki 1994 metų jis buvo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktoriumi, o 1994-1997 metais - Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriumi. 1997 metais G. Pangonis tapo „Lietuvos telekomo“ vadovu, gavęs tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti įmonę. Privatizavus įmonę, jis liko viceprezidentu. 1999-2001 metais G. Pangonis užėmė „Bitės GSM“ generalinio direktoriaus pareigas.
Nuo 2001 metų Gintautas Pangonis eina grupės „Grigeo Grigiškės“ prezidento pareigas. Jam tapus „Grigiškių“ akcininku per „Ginvildos investiciją“, iš įmonės vadovo pareigų buvo nušalintas tuometinis generalinis direktorius Romaldas Jadenkus ir dar keli vadovai, nesutikę parduoti akcijų naujiesiems savininkams. G. Pangonis sugebėjo išvesti AB „Grigiškės“ iš krizės net du kartus: pirmą kartą po Rusijos krizės, o vėliau atkurti sumenkusią apyvartą ir pelną. Jo vadovavimo dėka 2010 metais bendrovės akcijų kaina Vilniaus vertybinių popierių biržoje pakilo beveik tris kartus. 2023 m. gegužę G. Pangonis paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liko valdybos pirmininku.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| „Grigeo“ akcijų dalis | 43,5 proc. |
| Metinė apyvarta (2022 m.) | 203,2 mln. eurų |
| Metinis pelnas (2022 m.) | 21,4 mln. eurų |
| Darbuotojų skaičius | apie 850 |
Karjera telekomunikacijų sektoriuje nebuvo sklandi. „Verslo žinių“ duomenimis, „Bitės GSM“ akcininkas Danijos telekomas „Tele Danmark“ atleido G. Pangonį dėl bendrovės turto švaistymo. 2020 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, įtariamos daugelį metų pylusios didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius į Kuršių marias. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų. G. Pangonis iš pradžių aiškino, kad tai įvyko dėl techninio gedimo, vėliau - kad nežinojo tikrosios informacijos. Tačiau prokurorai teigė, kad tai buvo tyčinė veikla. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 120 mln. eurų, o į Kuršių marias patekusios nuotekos nustatytas taršos normas gali viršyti 100-130 kartų.

2001 metais automagistralėje Vilnius-Klaipėda žuvo G. Pangonio žmona Vilma ir keturmetis sūnus. G. Pangonio vairuojamas automobilis, kuriuo į pajūrį keliavo visa G. Pangonio šeima, pateko į avariją kelio Vilnius-Klaipėda 240 kilometre. Nepaisant asmeninių tragedijų ir verslo sukrėtimų, G. Pangonis išlieka aktyviu verslo veikėju. Gintautas Pangonis pataria jaunimui įgyti patirties kitose įmonėse: „Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą.“