Vaikų infekcijos: kaip atskirti virusinę nuo bakterinės ir apsisaugoti nuo klastingų ligų

Vaikų infekcijos yra dažna tėvų rūpestis, ypač ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Neretai tėvams kyla klausimų, kaip atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, kada kreiptis į gydytoją ir kaip efektyviausiai apsaugoti savo atžalas nuo sunkių ligų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines vaikų infekcijų rūšis, jų gydymo principus ir prevencijos priemones, ypatingą dėmesį skirdami meningokokinei B tipo infekcijai, kuri kelia didelę grėsmę.

Virusinės infekcijos: dažniausia vaikų ligų priežastis

„Net 80-90 proc. visų ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų infekcijų yra virusinės kilmės. Jas sukelia daugiau nei 100 skirtingų virusų, tokių kaip rinovirusai, parvovirusai, adenovirusai, enterovirusai, RSV ir gripo virusai, kurie dažniausiai atsakingi už kvėpavimo takų ligas - slogą, faringitą, laringitą, tonzilitą ar bronchitą. Kadangi vaikų iki 6-7 metų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, jie kasdien sutinkamais virusais užsikrečia labai greitai“, - sako Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė.

Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, sausu kosuliu, gerklės skausmu ir nežymiai pakilusia temperatūra. Jei vaiko būklė nėra sunki - jis vartoja pakankamai skysčių, yra žvalus ir simptomai neblogėja - jį galima gydyti namuose. Tačiau jei jo būklė negerėja arba sunkėja, ilgiau nei tris paras laikosi aukšta temperatūra arba net ir nukritus temperatūrai jis išlieka vangus, mieguistas, nevalgo ir negeria skysčių, tuomet geriausia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Virusinė ar bakterinė infekcija?

Vaikui susirgus, svarbu nustatyti, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija, nes nuo to priklauso jos gydymo kelias. Žinoma, kad bakterines infekcijas sukelia bakterijos - vienaląsčiai mikroorganizmai, galintys daugintis savarankiškai, o virusines - virusai. Jie yra smulkesni už bakterijas ir negali daugintis be šeimininko ląstelės.

„Kai kuriuos virusus galime atpažinti pagal sukeliamus specifinius vietinius simptomus, tokius kaip sloga, akių ašarojimas, traiškanojimas. Gali pasireikšti ir odos gleivinių bėrimai: viso kūno bėrimai pūslelėmis, padų, delnų, burnos pūsleliniai bėrimai, veido bėrimas ar skruostų paraudimas. Bakterinėms infekcijoms arba sunkioms virusinėms infekcijoms dažniau būdingas ilgalaikis karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti paracetamoliu ir ibuprofenu, bloga bendra vaiko būklė - net ir nukritus temperatūrai, jis išlieka mieguistas, nevalgo, negeria skysčių, nesišlapina. Taip pat dažnai ir intensyviai kvėpuoja bei švokščia“, - pranešime spaudai pasakoja šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė.

Ji pratęsia, kad visgi nėra daug specifinių simptomų, būdingų vien tik virusinėms infekcijoms. Tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos gali pasireikšti ir aukšta temperatūra, prasta bendra savijauta, silpnumu, raumenų skausmais.

Dažniausios tėvų klaidos gydant virusines infekcijas

• „Dažnai pasitaikanti tėvų klaida yra ta, kad ligos pradžioje pakilus temperatūrai, jie iš karto stengiasi ją mažinti medikamentais. Tačiau tiesa ta, kad aukšta temperatūra padeda greičiau įveikti virusus, todėl jei vaikas yra žvalus, jo savijauta neblogėja, nereikia skubėti“, - sako A. Jankūnaitė.
• „Sergančiam vaikui pravartu duoti gerti daug šiltos arbatos, vandens, o jei jis gausiai prakaitavo, vėmė ar viduriuoja - ir elektrolitų tirpalo. Kartu svarbu stebėti, ar vaikas šlapinasi. Pakankamas skysčių gėrimas padeda efektyviau sumažinti temperatūrą ir pašalinti virusus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikas sirgdamas ilsėtųsi, t. y. kuo mažiau laiko praleistų prie ekranų, nebandyti jo šiltai aprengti ar apkloti. Ne mažiau svarbus ir higienos laikymasis namuose - natūralus patalpų vėdinimas.“
• „Tik ką persirgusio ir pasveikusio vaiko nevertėtų per anksti išleisti į darželį ar mokyklą, geriausia, jei prieš grįždamas jis bent parą visiškai nekarščiuotų ir gerai jaustųsi.“

I. Kairienė pastebi, kad daugelis tėvų taip darydami tiesiog persistengia, todėl vardija, ko nereikia atsisakyti.

Jei vaikas serga nekomplikuota virusine infekcija jam galima:

• eiti į lauką, jei gerai jaučiasi ir tuo metu nekarščiuoja (bet ne į vaikų susibūrimo vietas);
• maudyti, jei gerai jaučiasi ir tuo metu nekarščiuoja;
• leisti nevalgyti, jei nenori. Svarbu girdyti skysčius!
• nemušti temperatūros, jei ją gerai toleruoja, tol, kol ji nepriartėja prie 40C;
• leisti žaisti, o ne gulėti lovoje, jei taip nori pats vaikas;
• privaloma dažnai vėdinti kambarius ir migdyti vaiką prie atviro lango, jei nėra skersvėjo;
• duoti medaus šaukštelį prieš miegą, jei nealergiškas ir vyresnis nei 1 metų arba pelargonijų šaknų ekstrakto. Kitų preparatų/papildų efektyvumas neįrodytas.

Jei vaikas serga virusine infekcija, negalima:

• profilaktiškai girdyti antibiotikų, antipiretikų ar kt. preparatų tam, kad „rimčiau“ nesusirgtų!
• tepti kūną degtine ar spiritu;
• nerekomenduojama naudoti eterinių aliejų (jei naudojama - naudoti tik tam tikrus atsižvelgiant į vaiko amžių ir pasitarus su gydytoju!);
• girdyti sirupų nuo kosulio, ypač vaikams iki 6 metų;
• žolines arbatas vartoti tik pasitarus su gydytoju;
• prirengti vaiką labai šiltai, apvyniojant kaklą ir šildant kojas!
• eiti į vaikų žaidimų aikšteles ar kitokį kontaktą su ne šeimos nariais, išskyrus gydymo įstaigą;
• leisti vaikui valgyti vien greitą maistą (vadinamą „junk food“), vien todėl, kad jis serga. Žinoma, gabalėlis šokolado tikrai nesutrukdys;
• gerti šviežią pieną, valgyti šviežius vaisius bei daržoves sergant virusine žarnyno infekcija.

I. Kairienė pastebi, kad tėvams kyla klausimų - kai kurie vaikai net su aukštesne temperatūra jaučiasi gerai, tad ar ir tada galima eiti į lauką? „Jei aukšta temperatūra į lauką eiti nerekomenduojama vien dėl to, kad pasikeitus oro sąlygom, gali vaikučio savijauta pablogėti - pasidaryti šalta ar atsirasti šaltkrėtis... Bet jei temperatūra neaukšta ar pvz. vežame vaikutį miegoti vežime, tai tą daryti galima“, - paaiškina ji.

O tėvams, kurie mėgsta vaikus gydyti įvairiais sirupais, gydytoja primena, kad „pirmiausia, vaikai dažniausiai kosti nuo slogos. Antra, sirupai labai suskystina gleives, o vaikų raumenynas nėra pajėgus tiek gerai jų iškosėti, todėl gaunasi, kad „užpilame“ plaučius.

Po ligos: kada vaikas gali grįžti į įprastą režimą?

„Į darželį vaikas vedamas tada, kai jo nereikia gydyti. Ne paslaptis, kad daug tėvų, įteisinus higienos normą, kuri leidžia į ugdymo įstaigas vesti kosinčius ir sloguojančius vaikus, taip ir elgiasi, nors jiems dar reikia priežiūros: plauti nosį, lašinti lašus, duoti sirupo nuo kosulio. Jeigu duodame vaistus, nesvarbu kokius, vaikas turi būti namie. Taip pat su vaiku dar reikia namie „padirbėti“, jei sutrikęs jo apetitas. Svarbu įvertinti bendrą vaiko būklę. Jei vaikas pasveiko, dar nereiškia, kad jį reikia maksimaliai apkrauti ir grąžinti į visas jo veiklas. Vaikui, kaip ir suaugusiajam, kuris pradeda sportuoti po ilgesnio laikotarpio, reikia laikytis atsargesnio režimo nei nuolat sportuojant. Jei buvo rimta liga, pavyzdžiui, bronchitas, vaikas ilgai karščiavo, patartina pirmąją savaitę jį minimaliai apkrauti. Reikėtų vengti prekybos centrų, riboti būrelių lankymą. Mokykloje geriau atleisti ir nuo fizinio krūvio, jei liga buvo sekinanti.“

„Labai dažnai būna tokia situacija, kai tėvai sako, jog vaikas dar savaitę pabuvo namuose, kad visiškai pasveiktų, bet užteko nueiti į darželį ir jis po trijų dienų vėl susirgo. Tačiau tiesa ta, kad jei buvo vartoti antibiotikai, namie pabūti reikėtų ilgiau, nes vaiko mikrobiomas, apsauginis gerųjų ir blogųjų bakterijų šarvas, būna sutrikęs. Šiaip vaikai labai greitai parodo, kad yra sveiki. Jei laksto, dūksta, prašosi leidžiami į lauką, netveria savo kailyje, vadinasi, jie gerai jaučiasi ir nėra reikalo jų laikyti namuose.“

„Patariu tėvams pagalvoti, kaip jie patys elgiasi. Juk jei mūsų neguldo į patalą, su sloga ir kosuliu einame ne tik į lauką, bet ir darbą. Jei vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gerai, yra aktyvus, jis gali eiti į lauką. Be abejo, tas lauko režimas turėtų būti atsargesnis, pavyzdžiui, nereikėtų šūkauti prieš vėją. Jei buvo sirgta kvėpavimo takų infekcija, lauke šaltas vėjas, automobilių išmetamosios dujos veiks plaučius, kvėpavimo takus, kurie yra jautrūs, pažeisti, dar tik atsistatinėja po ligos. Bet išeiti ramiai pasivaikščioti tikrai galima. Jei vaikas nori, gali palakstyti. Tik labai svarbu vaiką tinkamai aprengti. Manymas, kad po ligos mažylį reikia kaip įmanoma labiau apmuturiuoti, gali atsisukti kitu galu. Po ligos būvimą lauke reikia riboti, pradėti nuo 20 minučių, pusvalandžio ir po truputį ilginti.“

„Dėl dažno sirgimo sakau, kad jei vaikas nenorės, jis ir nesirgs. Jei jo imuninė sistema nenorės kovoti su virusais, tai ir nekovos. Tiesiog vaikas išeina į aplinką, kurioje yra daug virusų ir jis nori ar nenori turi su jais susipažinti. Kaip jam pavyksta tai padaryti, labai individualu. Tačiau yra tam tikrų infekcijų, kurios labiau priklauso nuo viruso, o ne nuo vaiko būklės. Tai - tas pats gripas, plintantis labai greitai, rota virusinės infekcijos, skarlatina, vėjaraupiai. Viena aišku, kad pavargęs, stresą patiriantis vaikas, neturintis pakankamai maistinių medžiagų imuninei sistemai tinkamai formuotis, bus imlesnis ligoms.“

Imuniteto stiprinimas ir prevencija

Siekiant užkirsti kelią peršalimo ligoms, svarbu stiprinti imunitetą. „Sveikam imunitetui taip pat svarbus fizinis aktyvumas, pakankamas, bent 8-9 val., miegas bei poilsis be ekranų. Nuo pat mažų dienų vaikus pravartu mokyti tinkamos rankų higienos, pasirūpinti vitaminų D ir C atsargomis jų organizme. Žinoma, svarbus ir adekvatus peršalimo ligų gydymas: ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti nesunkiomis virusinėmis infekcijomis iki keliolikos kartų per metus. Tėvų baimės kartais verčia griebtis antibiotikų be reikalo, tačiau naudojami netikslingai jie yra žalingi, nes dar labiau silpnina ir taip nesusiformavusį vaiko imunitetą“, - sako šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė.

Viena efektyviausių gripo prevencijos priemonių išlieka skiepai. Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš virusą gali kovoti mažiau efektyviai nei suaugusio žmogaus, o darželiai ar mokyklos yra ideali terpė plisti ligų sukėlėjams. Dėl šios priežasties mažuosius kasmet prieš gripo sezoną verta paskiepyti. Primenama, kad nuo 2024 m. 2-7 metų vaikai kasmet gali būti skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina.

Meningokokinė B tipo infekcija: tylus ir klastingas pavojus

Meningokokine B tipo infekcija - tai viena pavojingiausių ir greičiausiai progresuojančių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų ar net mirtį. „Neretai meningokokine B tipo infekcija užsikrečia sveiki, gerai išsivystę vaikai. Tokie, kurie nėra sirgę rimtesnėmis ligomis. Ir pirmasis susirgimas smogia nepasiruošus - tėvai išgirsta, kad jų atžalai diagnozuotas meningokokas B“, - pasakoja profesorius.

„Čia tik lėlė“: iniciatyva, skatinanti informuotumą

Šį rudenį profesorius R. Kėvalas prisijungė prie šviečiamosios iniciatyvos „Čia tik lėlė“, skatinančios tėvus ir globėjus sužinoti daugiau apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Specialiai šiai iniciatyvai skulptorius Algimantas Kensminas sukūrė lėlę, kuri simbolizuoja ligą išgyvenusį vaiką su skaudžiais liekamaisiais reiškiniais. Lėlė pasirinkta iniciatyvos simboliu neatsitiktinai. „Rodyti vaikus yra labai jautru. Prieš keletą metų vaikas išgyveno po meningokoko B, tačiau neteko visų keturių galūnių. Labai skaudi istorija. Į lėlę su amputuotomis galūnėmis žvelgti taip pat sunku, tačiau kartu atsiranda ir šiek tiek distancijos. Lėlė mus priverčia stabtelti, ji veikia kaip nejaukus priminimas, jog taip gali nutikti realiame gyvenime“, - dr.

„Svarbu informuoti tėvus apie meningokoko B pavojus. Lietuvoje žmonėms lengviau paaiškinti, kodėl vaikas gali nukentėti nuo nelaimingo atsitikimo ar autoavarijos metu, o ne susirgęs klastinga liga. Kaip rodo mano praktika, tėvams itin sudėtinga suvokti, kaip sveikas vaikas gali susirgti infekcija, kuri gali tapti invalidumo pasekme ar netgi pasibaigti mirtimi“, - teigia profesorius.

Meningokoku B sergančius vaikus mačiusi vaikų gydytoja pulmonologė Iveta Skurvydienė teigia, kad tėvams būtina sužinoti kuo daugiau apie ligą, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai Europoje. Kasmet suserga apie 80 žmonių, kas 10-as iš jų miršta nuo ligos ir jos komplikacijų.

„Meningokokas B - sunki ir žaibiškai besivystanti liga. Tėvai nespėja prisijaukinti tos minties, kad jų vaikas gali ja susirgti. Atrodytų, gyvename civilizuotame pasaulyje, laikomės higienos priemonių, yra gydytojai, kraujo tyrimai ir kaip gali būti, kad tokios ligos užklumpa taip nepastebimai. Jeigu vaikas yra ligos rizikos grupėje, t. y. iki 5 m. amžiaus, tėvai gali padaryti svarbiausią sprendimą - paskiepyti ir jį apsaugoti“, - teigia I. Skurvydienė.

Meningokokinės infekcijos simptomai ir eiga

Pirmaisiais požymiais meningokokinė infekcija gali nesiskirti net ir nuo virusinių infekcijų. Meningokokas B gali prasidėti sloga ir tik vėliau, atsiradus galvos, kaklo raumenų skausmui ir įtempimui, pykinimui, vėmimui, aukštam karščiavimui, kurio nepavyksta sumažinti vaistais, jau įtariama ši pavojinga liga.

„Visi tėvai, kurie atveždavo meningokokine infekcija sergančius vaikus pas gydytojus, būdavo labai išsigandę. Neabejoju, kad absoliuti dauguma tėvų yra skaitę apie meningokoką, bet kai realybėje pamato, kaip liga staigiai vystosi ir stiprėja, kaip akyse plečiasi hemoraginis bėrimas vaiko odoje ir būklė vis sunkėja, nerimas pasiekia piką“, - tėvų reakcijas prisimena I. Skurvydienė.

Profesoriaus R. Kėvalo teigimu, jeigu prasideda žaibinės formos meningokokinė B tipo infekcija, valandos, netgi minutės lemia gyvenimą.

„Reikia nepamiršti, kad jeigu neišsivysto pati pavojingiausia - žaibinė ligos forma - meningokokas gali būti įveiktas be skaudžių padarinių. Jeigu yra tokia apsaugos priemonė kaip skiepai, tėvai turėtų užduoti sau klausimą, ar jie nori padėti savo vaikams ir juos apsaugoti, ar pasiduoda likimui, kuris kartais būna labai negailestingas“, - tėvams primena patyręs gydytojas.

Kodėl skiepyti svarbu?

Vaikų gydytoja I. Skurvydienė atkreipia dėmesį, kad meningokokas B yra neprognozuojama liga. „Mano praktikoje buvo tokia situacija, kai iš penkių vaikų šeimoje susirgo vienas, pats jauniausias, o kitiems tebuvo sloga ir net neprireikė antibakterinių vaistų“, - pasakoja gydytoja.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, net 5-10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Pasak I. Skurvydienės, plika akimi neįmanoma nustatyti, kuris žmogus yra meningokoko bakterijos nešiotojas, o kuris - ne. Todėl, gydytojos teigimu, keista, kai prieš skiepus pasisakančios mamos kartoja, kad savo vaiką augins taip, kad jis tikrai nesusirgs.

„Mama įsivaizduoja, kad kol vaikas yra namuose, nieko nenutiks. Betgi tas vaikas gali užsikrėsti ir nuo mamos. Jei keliaujate su vaiku atostogauti, turite žinoti, kad lėktuvo keleiviai keletą valandų kvėpuoja tuo pačiu oru, ir niekada nežinote, kas šalia jūsų atsisės - sveikas žmogus, sergantis ar infekcijos nešiotojas. Tėvams reikia domėtis liga, pasitikėti sveikatos apsaugos sistema ir valstybe, suteikiančia galimybę nemokamai paskiepyti kūdikius,“ - konstatuoja I. Skurvydienė.

ULAC duomenimis, praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai - 5 vaikų iki 5 metų amžiaus gyvybes. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais nuo pavojingos infekcijos mirė 2 vaikai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai. Per ilgametę praktiką profesoriui meningokokine B tipo infekcija užsikrėtusius vaikus teko matyti kelias dešimtis kartų, paskutinį kartą - šiemet. Laimei, itin kritiškos būklės vaiką, kuriam buvo diagnozuota žaibinė meningokoko B forma, pavyko išgelbėti. Tiesa, ligos padarinius jis jaus visą gyvenimą - gydytojams teko pašalinti dalį pažeistų pirštų.

„Naujausi tyrimai parodė, kad tik penktadalis tėvų skiepija savo vaikus. Teigiama, kad per metus šalyje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių. Metų pradžioje išnaudota 9800 vakcinos dozių, kuriomis paskiepyta 8300 kūdikių. Iš viso už 2,6 mln. eurų nupirkta 45 tūkst. vakcinų. „62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus“, - teigė R. „Ypatingai dabar reikia kalbėti, kai ruduo, žiema - peršalimo metas. 62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. 2017 metų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse - 2,4 atvejo 100 tūkst.“

„Daugelyje kitų šalių sergamumas yra tiesiog mažesnis, bet mes neturime atsakymo kodėl. Galbūt yra kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, paplitę Lietuvoje, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga“, - svarstė A. Naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo pernai liepos, kai vakcina tapo kompensuojama, jau paskiepyta kiek daugiau nei 26 tūkst. vaikų. Tam sunaudota virš 37 tūkst. VLK teigia nuo vakcinos kompensavimo pradžios sudariusi sutarčių dėl 90 tūkst. vakcinos dozių įsigijimo. Didžioji dalis jų jau pristatytos į Lietuvą, apie 35 tūkst. Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra nemokama.

„Po vaikų ligų gydytojos rekomendacijos ir konsultacijų nusprendėme skiepyti vyresniąją dukrą. Nemanau, kad šių dienų pasaulyje turėtume vadovautis nuojautomis ir abejonėmis dėl skiepų kokybės. Tik dėl šiuolaikinės medicinos pasaulis išgijo nuo tymų, maro ir visų kitų negailestingų epidemijų. Savo vaikams noriu padovanoti saugią ir kiek įmanoma sveiką vaikystę“, - sako J.

„Kadangi jau turėjau dukrą, sureagavau jautriai ir ėmėm su vyru domėtis išsamiau. Ieškoti informacijos internete, kalbėtis su šeimos gydytoja. Sužinojom, kad yra vakcina būtent nuo meningokoko B, kuris dažnas Lietuvoje. Paskiepijus vaiką, ryškių šalutinių reiškinių nebuvo. Bet apie jų galimybę buvom įspėti ir šeimos gydytojos, ir skiepą atlikusios specialistės. Antrą dukrytę taip pat skiepijom“, - pasakoja R.

tags: #cia #tik #lele #isivaizduokite #jei #infekcija

• vidurių užkietėjimo gydymas vaikams
• rasti auklę Utenoje
• Pokyčiai vaiko piniguose
• Pokyčiai vaiko piniguose
• Deividas Eberhardas apie vaikų įkaitus