Gintaro Šereivos biografija: gyvenimo kelias, rezistencija ir indėlis į istorijos įamžinimą
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Gintaro Šereivos biografiją, remiantis surinkta informacija apie jo gyvenimo kelią, veiklą ir indėlį į visuomenę. Informacija apima jo gimimą, šeimą, mokslus, dalyvavimą rezistencinėje veikloje, patirtį sovietiniuose lageriuose ir vėlesnį gyvenimą Lietuvoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Gintaras Šereiva gimė 1922 m. sausio 2 d. Radvilų kaime prie Radviliškio. Jo tėvai, Teodoras Vyšniauskas ir Zuzana Baltramaitytė-Vyšniauskienė, buvo beturčiai. Tėvas vertėsi atsitiktiniais darbais, o motina buvo namų šeimininkė. Šeimoje augo dvi seserys ir brolis.
1940 m. Gintarui Šereivai pavyko užbaigti Linkuvos gimnaziją. Dėl lėšų trūkumo jis negalėjo studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl, baigęs Mokytojų kursus Ukmergėje, pradėjo mokytojauti Bokštų pradžios mokykloje, Tauragės apskrityje.
Rezistencinė veikla ir „Žalioji rinktinė“
Antroji sovietų okupacija Gintarą Šereivą užklupo Radviliškyje. 1944 m. spalio 1 d. jis buvo paskirtas pradinės mokyklos Nr. 2 vedėju. Čia jis tęsė rezistencinę veiklą prieš naujus okupantus su kolegomis ir gimnazijos moksleiviais. 1945 m. balandžio pradžioje Gintaras Šereiva į „Žaliosios rinktinės“ partizanų rinktinę įstojo savanoriu ir ištarnavo joje 14 mėnesių.
„Žalioji rinktinė“ buvo 80-150 vyrų turėjęs karinis dalinys, susiformavęs 1945 m. kovo pabaigoje. 1945 m. balandžio pabaigoje ryšininkė Apolonija Šernaitė atvežė iš Radviliškio Gintaro Šereivos tėvų namuose paslėptą rašomąją mašinėlę „Standart-Korona“. Tą pačią dieną kapitonas Radvila paskyrė jį „Žaliosios rinktinės“ spaudos redaktoriumi ir leidėju. Be spaudos redaktoriaus ir leidėjo pareigų, kapitonas Radvila buvo jį įpareigojęs rašyti „Žaliosios rinktinės“ metraštį, ką jis ir darė iki 1945 m. liepos vidurio.
1945 m. balandžio 2 d. NKGB agentai atėjo į jo butą areštuoti. Pasitaikius progai, jis pabėgo nuo arešto ir įstojo savanoriu į partizanų „Žaliąją rinktinę“. Niršdami iš pykčio partijos aktyvistai, vadovaujami paties pirmojo sekretoriaus Malaknos, su rusų kareiviais 1945 m. liepos 24 d. apsupo tėvų namus Radviliškyje ir išvežė namuose buvusias mamą ir seserį Janiną.
1946 m. birželio 9 d. Gintaras Šereiva pateko į MGB rankas. Jo brolis Vincas Vyšniauskas-Ginutis partizanų gretose išbuvo tik iki rudens, o vėliau, gavęs vado įsakymą legalizuotis, pradėjo dirbti Kupreliškio pradžios mokykloje.
Atsiminimai apie pokario Lietuvos partizanų kovas
Lageris ir vėlesnis gyvenimas
Paleistas iš lagerio 1955 m. vasario 9 d. Gintaras Šereiva bandė tęsti mokslus, bet visi keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti. Pavyko įstoti tik į Vakarinį Karagandos Kalnų technikumo PCS skyrių. 1961 m. gavo diplomą su raudonais viršeliais ir tuoj pat išvyko į Lietuvą. Grįžęs iš tremties, parsivežė tėvą į Klaipėdą, kur jis mirė 1964 m.
„Aukštaitijos partizanų prisiminimų“ knygos
Gintaras Šereiva prisidėjo prie „Aukštaitijos partizanų prisiminimų“ knygų serijos kūrimo. Šios knygos skirtos įamžinti partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimus apie pokario laisvės kovas. Pirmoji knyga pasirodė 1996 metais. Gintaras Šereiva teigė, kad stengėsi visus įvykius atskleisti tiesos šviesoje, kad neliktų abejonių.
| Veikla | Laikotarpis |
|---|---|
| Mokytojavimas | Nuo 1940 m. |
| Dalyvavimas „Žaliojoje rinktinėje“ | 1945-1946 m. |
| Darbas spaudos redaktoriumi | 1945-1946 m. |
| Knygų serijos rengimas | Nuo 1996 m. |
Gintaro Šereivos gyvenimas ir veikla yra svarbus indėlis į Lietuvos istorijos išsaugojimą. Jo atsiminimai ir dalyvavimas rezistencinėje veikloje liudija apie pasipriešinimą sovietinei okupacijai ir kovą už Lietuvos laisvę. Jo darbas įamžinant partizanų atsiminimus yra svarbus šaltinis ateities kartoms, norinčioms sužinoti apie šį sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
