Metrikai (lot. matricula - sąrašas) - tai gimimo, krikšto, santuokos ar mirties liudijimo senovinis pavadinimas. Europoje, siekiant užkirsti kelią neleistinų giminystės laipsnių santuokoms, krikšto sąrašai epizodiškai buvo sudaromi dar nuo III amžiaus. Vėliau Bažnyčia pradėjo registruoti ir kitus asmenų civilinės būklės aktus, o tvarką, pagal kurią knygose buvo registruojami santuokos bei krikšto faktai, 1563 m. Tridento susirinkime nustatė Katalikų bažnyčia. Jau XVI a. kai kuriose valstybėse atsirado privalomas mirties fakto registravimas bažnytinėse knygose.

Lietuvoje knygas su įrašais apie išduotus metrikus tvarkė ir saugojo Bažnyčia. Netikintiesiems ar kitiems kitatikiams civilinės būklės aktus išduodavo apskričių, miestų valdybos ir apskričių viršininkai. Metrikų terminas bendrinėje ir teisinėje kalboje naudotas iki 1940 m. Metrikai buvo priskiriami oficialiems įrodymams bylą nagrinėjant teisme, bet įrašas gimimo ar krikšto metrikuose nebuvo laikomas vaiko tėvų santuokos teisėtumo įrodymu.
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje.
Svarbu pabrėžti, kad nebutina būti apskritai susituokusiems, kad savo vaiką pakrikštytumėte. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie yra sulaukę bent 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
Krikšto liudijime būna įrašyta informacija ir apie kitus Jums suteiktus sakramentus bei apie Jūsų vedybinį statusą. Jei žinome, kad buvome krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai. Krikštas yra vartai į kitus sakramentus ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai.

Šiuolaikiniai genealogijos entuziastai dažnai naudojasi suskaitmenintais šaltiniais. 75 procentai beieškančių genealoginių šaltinių naudojasi Nepriklausomo virtualaus archyvo „Genmetrika“ šaltiniais, o net 95 proc. respondentų nurodo „E-paveldą“ kaip dažniausiai naudojamą elektroninį išteklių. Norint rasti reikiamą informaciją, būtina nurodyti ieškomo asmens tikybą, gimimo, santuokos ar mirties metus ir vietą (kaimą, miestą).
| Šaltinis | Paskirtis |
|---|---|
| E-paveldas | Suskaitmenintos metrikų knygos |
| Genmetrika | Archyviniai metrikai ir vardų žodynai |
| Parapijų archyvai | Dokumentai nuo 1938 m. |
Labai svarbu dirbant su knygomis, archyvuose ar internete, surinktą informaciją surašyti pažymint kur, kada ir ką radote. Visada verta pasitikrinti jau turimų dokumentų visumą, nes archyviniuose įrašuose kartais pasitaiko klaidų.
tags: #gimimo #kriksto #liudijimas #kitaip