Žanas Talandis - žmogus, kurio gyvenimas kupinas iššūkių, kovos ir atsidavimo padėti kitiems. Kelmės rajone, Padubysio kaime, prie Dubysos vingio ir Padubysio miško, su savo gausia šeima gyvena Žanas Talandis. Daugelį metų jo namų durys atviros kiekvienam, kuris nebijo tiesos ir nori blaiviomis akimis pažvelgti į savo širdį. Tačiau iki šio ramybės uosto teko nueiti neįtikėtinai sunkų kelią.

Prieš 30 metų Žano gyvenimas buvo juodas - vagystės, plėšimai ir pasikėsinimas nužudyti. Vienas apiplėšimas atvedė jį į susitikimą su teisėsauga. „Teismo salėje trūko tik fejerverkų“, - sako Žanas, išgirdęs teismo nuosprendį - 4,5 metų nelaisvės. Tačiau kalėjime nutiko ir gerų dalykų - Žanas atrado tikėjimą ir Dievą.
Grįžus iš įkalinimo vietos, bėdos nesibaigė. Žanas įniko į alkoholį ir narkotikus. „Ilgiausiai gėriau 42 paras. Vos nenumiriau“, - prisimena jis. Prireikė ne vienerių metų, kad suprastų, jog yra priklausomas. 2002 metais pašnekovas atėjo pas Tėvą Stanislovą prašyti Krikšto. „Nei vienas narkotikas nebuvo sukūręs tokios haliucinacijos, kurioje šiandien gyvenu“, - sako pašnekovas.
Už šešių kilometrų nuo namų Žanas įkūrė sodybą vyrams, pasiryžusiems ištrūkti iš priklausomybės gniaužtų. Sodyba įkurta 2007 metais. Nuo įkūrimo pradžios čia apsilankė per 100 asmenų, turėjusių priklausomybių. Dalis gyvenusiųjų sėkmingai ištrūko iš priklausomybės gniaužtų ir surado savo kelią: sukūrė šeimas, dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą.

Priklausomybių turintys asmenys augina gyvulius, dirba žemę ir patys išsilaiko. Žmonės mokosi gyventi iš naujo: neprašydami pinigų iš valstybės, savivaldybės. Ž. Talandis, su čia gyvenančiais asmenimis, dalijasi viskuo, ką pats turi. „Neturime moralinės teisės kitaip gyventi“, - teigia jis.
| Veikla | Tikslas |
|---|---|
| Ūkio darbai | Savęs išlaikymas, darbinė terapija |
| Bendruomeninė malda | Dvasinis stiprinimasis |
| Dalijimasis resursais | Pagalba neturintiems |
Žano Talandžio ir jo bendruomenės gyvenimas neliko nepastebėtas. Dokumentinis filmas „Murmančios širdys“ atskleidžia priklausomų asmenų bendruomenę, kurioje vyrai, atsiriboję nuo civilizacijos, ieško naujo gyvenimo kelio, mėgina išbristi iš priklausomybių.
Visgi atrodo, kad net gyvenimui pradėjus keistis į gera, nesėkmės jo neapleido. Vasario 24-ąją įvyko tragiška avarija: nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į tilto bortą ir įkrito į Dratvinio upę. Per avariją žuvo du vyrai - A. Banišauskas ir V. Medvedevas - bei Ž. Talandžio šešiametis sūnus.
Po įvykio įvyko šiurpus incidentas, kai buvo supainioti žuvusiųjų kūnai. A. Banišausko motina I. Snarskytė atgavo ne savo sūnaus kūną, o V. Medvedevo. Vėliau paaiškėjo, kad A. Banišauskas buvo kremuotas vietoje V. Medvedevo, o pastarojo kūnas liko Kėdainių krematoriume kaip nežinomas asmuo. Ši skaudi klaida atvėrė opias problemas dėl teismo medicinos tarnybų darbo kokybės ir tapatybės nustatymo procedūrų.

Nepaisant visų išgyvenimų, Žanas ir Lina Talandžiai toliau gyvena paprastai ir kukliai. „Dievas, šeima ir bendruomenė - dabar gyvenu taip“, - sako Žanas. Jie džiaugiasi būriu sveikų vaikų, švariu gyvenimu gamtoje ir tikėjimu, kuris suteikia prasmę net tada, kai atrodo, jog nebėra išeities.