Gambija, oficialiai Gambijos Respublika, yra nedidelė Vakarų Afrikos valstybė, iš visų pusių apsupta Senegalo, išskyrus nedidelę Atlanto vandenyno pakrantę. Šalies pavadinimas kilęs nuo Gambijos upės, kurios vardas, spėjama, kilęs nuo mandinkų žodžio „gamba“, reiškiančio vietinį būgną. Kiekviena Gambijos detalė, nuo jos istorijos iki gyvybingos kultūros, pasakoja unikalią Afrikos žemyno istoriją.
Gambija yra labai maža ir siaura šalis, kurios sienos nusidriekusios palei Gambijos upę. Šalies plotis svyruoja nuo 24 km iki 80 km, o ilgis iš rytų į vakarus siekia apie 470 km. Visa jos teritorija užima 11 300 km². Dabartinės Gambijos sienos buvo nustatytos 1889 m. po sutarties tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.
Šalies klimatas yra tropinis, pasatinis. Nuo birželio iki lapkričio trunka lietingasis laikotarpis, kurio metu vyrauja aukšta oro temperatūra. Likusiu metu (nuo lapkričio iki birželio) temperatūra gali siekti 30 laipsnių, kritulių iškrenta itin mažai, todėl tai yra geriausias laikas keliauti. Šalies teritorijos dalis, nesiribojanti su upe, yra sausringa ir smėlėta. Didžioji šalies dalis - lyguma, didžiausias geografinis aukštis neviršija 89 m virš jūros lygio.

Arabų keliautojai Gambiją mini jau nuo IX-X a. Arabai ten prekiavo vergais, auksu, dramblio kaulu. XII-XIII a. iš Tekrūro valstybės į Gambijos slėnį išplatintas islamas. XIV a. dabartinės valstybės teritorija priklausė Malio imperijai. XIV a. Gambijos pakrantes pasiekė portugalai ir tapo svarbiausiais prekybininkais regione. 1588 m. Portugalija pardavė prekybines teises Gambijos slėnyje Anglijai.
1651-1661 m. dalis Gambijos žemių priklausė Kuršo kunigaikščiui Jakobui Ketleriui (buvo ATR vasalinės žemės kolonija). XVII a. pabaigoje - XVIII a. dėl Senegambijos regiono varžėsi Anglija ir Prancūzija. 1783 m. Versalio sutartimi Gambijos slėnis pripažintas Anglijai, o likusi teritorija - Prancūzijai. Pradžioje Gambija buvo valdoma iš Siera Leonės, bet 1888 m. tapo atskira kolonija (Britų Gambija).
Kolonijiniais laikais krašto ūkis tapo monokultūrinis: svarbiausias žemės ūkio produktas - žemės riešutai, kurie sudarė apie 95 % Gambijos eksporto. Kolonijos, vėliau ir savarankiškos valstybės, finansų padėtis buvo priklausoma nuo šios prekės kainų pasaulio rinkose.
20 a. 3-4 dešimtmetyje kūrėsi profesinės sąjungos, po II pasaulinio karo - politinės partijos. 1965 m. vasario 18 d. Gambija tapo nepriklausoma valstybe, Tautų Sandraugos nare. 1970 m. Gambija paskelbta respublika. 8 dešimtmečio pabaigoje, dėl ilgalaikės sausros kilus ūkio krizei, vidaus padėtis buvo įtempta: vyko antivyriausybinės demonstracijos ir riaušės.
1982 m. Senegalas ir Gambija įkūrė Senegambijos konfederaciją, tačiau kilus nesutarimams dėl tolesnės abiejų šalių ūkio ir politinės integracijos, 1989 m. konfederacija iširo. Per 1994 m. karinį perversmą nuo valdžios buvo nušalintas prezidentas D. K. Jawara. Valstybės vadovu tapęs leitenantas Y. Jammeh sustabdė konstitucijos galiojimą, uždraudė politinių partijų veiklą, sudarė kariškių kontroliuojamą vyriausybę. Po karinio perversmo dėl tarptautinio spaudimo pablogėjo Gambijos ekonominė padėtis: Europos Sąjungos šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija nutraukė bendradarbiavimą su Gambija ir finansinės paramos tiekimą.
2013 m. Gambija pasitraukė iš Tautų Sandraugos, o 2015 m. gruodžio 12 d. pavadinta Gambijos Islamo Respublika. 2016 m. prezidento rinkimus Y. Jammeh pralaimėjo Adamai Barrow, bet atsisakė perduoti jam valdžią. 2017 m. sausio 17 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos šalių karinės pajėgos iš Senegalo įžengė į Gambiją. Y. Jammeh pripažino rinkimų rezultatus ir išvyko iš šalies. Naujasis prezidentas sugrąžino ankstesnį valstybės pavadinimą - Gambijos Respublika. 2018 m. Gambija sugrįžo į Tautų Sandraugą.
Nuo 1965 m. Gambija yra Jungtinių Tautų ir Afrikos vienybės organizacijos (Afrikos Sąjungos), nuo 1975 m. - Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos narė.

Gambija yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Nepaisant žemės ūkio produktų asortimento išplėtimo, Gambijos ekonomika remiasi žemės riešutų eksportu ir jų produktų pardavimu kitoms Afrikos šalims. Apie tris ketvirtadalius Gambijos gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami ryžiai, soros, sorgai, kukurūzai ir manijokai. Ekonomika sutelkta apie žemės ūkio produktų apdirbimą ir lengvąją pramonę. Eksportuojami riešutų produktai, vytinta ir rūkyta žuvis, medvilnės pluoštas, palmių branduoliai, kailiai ir odos. Importuojami maisto produktai, kuras, įvairūs transporto įrengimai.
2009 m. Gambijoje gyveno 1,7 mln. žmonių. Kaip ir daugelyje Vakarų Afrikos šalių, čia tautinė sudėtis marga: gausiausia etninė grupė yra mandingai (42 %), toliau seka fulai (18 %), volofai (16 %), džolai (10 %), soninkai (9 %) ir kt. Afrikos tautos (4 %).
Gambijoje įstatymais numatyta religinė laisvė, nėra valstybinės religijos statuso, nors apie 90 % šalies gyventojų išpažįsta islamą. Gambijos musulmonai yra sunitai, plačiai paplitusios sufizmo tradicijos. Krikščionys sudaro 8 % šalies gyventojų (gyvena vakaruose ir pietuose), daugelis jų yra Romos katalikai. Apie 57 % šalies gyventojų gyvena miestuose, urbanizacijos rodiklis pastaraisiais metais sparčiai kyla.
Gambija yra artimiausia visus metus karšta pakrantė Vakarų Europai. Šalies dydis - kaip šeštadalis Lietuvos, bet šalyje gyvena 2 milijonai žmonių. Ji labai siaura ir itin ilga (virš 300 km), įsiterpusi į Senegalą. Tiesa, pakrantė, nors nedidelė, pakankamai įspūdinga: yra auksiniai paplūdimiai, svyrančios palmės, vaizdingos lagūnos, žvejų kaimeliai, draustiniai.
Nepaisant to, kad Gambija nedidelė, ji itin įdomi ir patraukli. Štai keletas priežasčių, kodėl verta keliauti į Gambiją:

Apsilankymas Gambijos sostinėje Bandžulyje papildys jūsų Afrikos nuotykius istorija bei kultūra. ~9 val. vykstate į ekskursiją po šalies sostinę: Šv. Marijos bažnyčia, Triumfo arka (35 metrų aukščio bokštas, pastatytas 1996 m. pažymėti valstybės perversmui, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į miestą), Karaliaus Fahad mečetė, nacionalinis Gambijos muziejus. Ekskursiją tęsite į Serekundos turgų, kuris yra didžiausias Gambijoje. Čia pamatote spalvingą Gambijos gyvenimą - ryškiaspalvius drabužius vilkinčias moteris, nešančias krepšius ant galvų ir vaikus ant nugarų. Čia taip pat galite rasti visko - nuo šviežių produktų ir prieskonių iki rankų darbo amatų ir tekstilės.
Po pietų vykstate į Etnografijos muziejų Katchikalyje, kuriame įsikūręs krokodilų rezervatas. Mažiau nei kilometras nuo viešbučio, sunkiai randamas gyvenamajame rajone tyvuliuoja Kačikalio krokodilų prūdas. 90% gambiečių musulmonai, likę daugiausiai krikščionys, bet pagoniškų prietarų likę. Pas šiuos 100 roplių ir ropliukų keliauja nevaisingos moterys. Čia jos apiprausiamos to žolėmis užaugusio telkinio vandeniu, o dar šiek tiek jo parsineša namo - intymiosioms vietoms. Sako, padeda, ir yra gambiečių, pakrikštytų Kačikaliais.
~16 val. grįžtate į viešbutį. Laisvas laikas. Vakare siūlome tradicinę Gambijos patiekalų vakarienę (už papildomą mokestį). Gambijos virtuvė yra įvairi, pasižyminti įvairių kultūrų, įskaitant Vakarų Afrikos, Viduržemio jūros ir kolonijinės istorijos, įtaka. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. ~8 val. vykstate į uostą, iš kurio keltu keliatės per Gambijos upę. Keltas iš Bandžulio į Barą yra svarbi transporto jungtis Gambijoje, jungianti šalies sostinę su priešingoje Gambijos upės pusėje esančiu Baro miestu. Tai pagrindinis kelias per Gambijos upę, dažnai naudojamas vietinių gyventojų ir turistų. Šiuo keltu keliauja ne tik vietiniai gyventojai, spalvingai pasipuošusios moterys, čia gabenami ir gyvūnai: ožkos, kupranugariai ir naminiai gyvūnai.
Atvykus į Barą, kelionę tęsiate iki Senegalo pasienio posto. Sutvarkius pasienio formalumus, tęsiate kelionę į Salumo deltoje įsikūrusį viešbutį. Salumo delta (Saloum Delta) yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, įsikūręs Senegalo vakaruose, kur Salumo upė susilieja su Atlanto vandenynu. Ši delta yra žinoma dėl savo neįtikėtinos biologinės įvairovės, sudėtingų upių sistemų ir mangrovių miškų. Teritorijoje gausu įvairių paukščių rūšių, žuvų, taip pat čia gyvena delfinai ir jūrų vėžliai. Salumo delta yra ne tik gamtos rojus, bet ir kultūriškai svarbi vieta - šimtmečius čia gyveno įvairios vietinės tautos, palikusios pėdsakų archeologinėse vietovėse, esančiose deltoje. Po pietų siūlome pasiplaukiojimą valtimi Salumo upe. Plaukiate vandens kanalais, stebėdami gamtą ir vietines bendruomenes. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Salumo deltos apylinkėse.
Pusryčiai. ~9 val. išvykstate į Fathala gamtos rezervatą (Senegalas). Atvykus į nacionalinį parką visureigiais vykstate į safarį, kur galima pamatyti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje (~2 val.). Parkas užima apie 6000 hektarų plotą, kurį sudaro savanos, miškai ir pelkės ir siūlo unikalią galimybę pamatyti įvairius laukinius gyvūnus ir pasinerti į Afrikos savanos grožį. Čia gyvena įvairūs žinduoliai, tokie kaip liūtai, raganosiai, žirafos, buivolai, antilopės, daugiau nei 200 paukščių rūšių.
Pietūs. Lankytojams parkas siūlo net keletą pramogų, populiariausia parko atrakcija - pasivaikščiojimas liūtų taku (esant galimybei siūlome už papildomą mokestį). Tai reta galimybė vaikščioti su jaunikliais liūtais, kurie yra apmokyti ir įpratę prie žmonių ir pamatyti šiuos įspūdingus gyvūnus iš labai arti. Grįžtate į Gambiją ir vykstate į stovyklavietę, įsikūrusią ant upės kranto priešais Šunų salą, kuri pavadinta dėl garsų, kuriuos leidžia ten gyvenantys babuinai, primenančių šunų lojimą iš toli. ~18 val. atvykstate į stovyklavietę. Vakarienė ir nakvynė stovyklavietėje Sitanunku apylinkėse.

Pusryčiai. ~9 val. išvykstate į Albredą, istoriškai svarbų kaimą Gambijoje, esantį Gambijos upės šiauriniame krante. Ši vietovė yra svarbus objektas vergovės istorijoje, nes tai buvo pagrindinė vieta, kur europiečiai prekybininkai, įskaitant prancūzus ir britus, prekiavo vergais. Aplankote vergovės muziejų, istorinį pastatą, kur buvo laikomi vergai prieš išvežimą per Atlantą. Muziejuje eksponuojami įvairūs daiktai, nuotraukos ir dokumentai, kurie pasakoja apie vergovės laikus, vergų prekybos maršrutus ir žmonių, kurie buvo priversti kentėti, gyvenimus.
Ekskursiją tęsiate į Juffureh kaimą, kuriame išvystate žymiojo vergo Kunta Kinteh personažo iš Alex Haley romano „Roots“ namus. Knygoje pasakojama apie žmogų, kuris gimė šiame kaime ir buvo pagrobtas į vergiją Amerikoje. Ir nors vėliau įrodyta, kad knyga išgalvota, o dalis - net nuplagijuota, ji pasirodė pačiame afroamerikiečių tautinio romantizmo įkarštyje. Ir Gambija tai puikiai išnaudojo: Džufurėje vykstantys „Šaknų“ festivaliai traukia juoduosius amerikiečius, o čia įkurtas muziejus pasakoja romantizuotą vergovės istoriją. Nors kone visus vergus į vergovę paimdavo afrikiečiai vadukai ir parduodavo europiečiams, čia labiau akcentuojami grobimo atvejai - Kunta Kintė (neva istorinė asmenybė) juk buvo pagrobtas miške.
Pietūs Albrede. Pakeliui aplankote Wassu - svarbią archeologinę vietovę, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai yra vienas iš Afrikos didžiųjų megalitinių statinių. Wassu vietovė yra sudaryta iš didelių, cilindrinių akmenų, išdėstytų apskritimo formos grupėmis. Šių akmenų kilmė siekia daugiau nei 1200 metų, o jie buvo naudojami kaip laidojimo vietos, turinčios ritualinę ir kultūrinę reikšmę. Mokslininkai mano, kad šie ratai buvo pastatyti kaip ženklas pagerbti įtakingus ir svarbius asmenis. Vykstate į tradicinę stovyklavietę, įsikūrusią prie Gambijos upės. ~18 val. atvykstate į stovyklavietę. Vakarienė ir nakvynė stovyklavietėje Janjanbureh apylinkėse.

Pusryčiai. ~10 val. išvykstate į vieną iš kurortų prie Atlanto vandenyno. Pakeliui aplankote Brikamos amatų turgų. Turguje gausu meno dirbinių už prieinamą kainą ir kitų afrikietiškų gėrybių. Laivas laikas. Vykstate į Sanyang paplūdimį pietums. Sanyang paplūdimys yra vienas gražiausių Gambijoje. Šis paplūdimys garsėja savo balto smėlio krantais, ramia atmosfera ir autentiška vietos kultūra. Paplūdimyje taip pat vyksta tradiciniai Gambijos muzikos ir šokių pasirodymai, suteikiantys autentišką Afrikos patirtį. Papietavę tęsiate kelionę į Tanji žvejų kaimą - vieną spalvingiausių ir autentiškiausių vietų Gambijoje. Kaimelio turgus paprastai būna pilnas žvejų ir vietinių, nešančių šviežią laimikį kibiruose ir parduodančių jį. ~16 val. atvykstate į viešbutį. Poilsis prie Atlanto vandenyno.

Vietinė valiuta yra dalasis, kurį sudaro 100 bututų. Kelionių čekius ir svarus sterlingus grynaisiais galima išsikeisti pas viešbučių kasininkus, vietiniuose bankuose ar valiutos keityklose. Būtinai paimkite pinigų keitimo čekį. Būtina parodyti pasą kaip Jūsų tapatybės įrodymą. Dalasius, likusius Jūsų kelionei baigiantis, galite išsikeisti į svarus sterlingus oro uoste. Viešbučiai siūlo blogesnius valiutų kursus.
Turbūt ne vienas, svarstantis apie atostogas Gambijoje, pagalvoja, ar ten saugu keliauti. Gambija yra draugiška valstybė, tačiau reikėtų atsižvelgti į kelis dalykus:
Kai kurie žmonės neišvengiamai turės virškinimo sutrikimų dėl pasikeitusio maisto, vandens ir klimato. Vietiniai šį sutrikimą vadina „Banjul pilvuku“. Rekomenduojama imtis saugumo priemonių, tokių kaip gerti daug vandens, išpilstyto į butelius, ir nevartoti labai daug alkoholio saulėje. Rehidrataciniai preparatai taipogi padeda atstatyti natūralias druskas ir mineralus organizme, kuriuos Jūs prarandate su prakaitu.
Kairaba, Senegambia, Corinthia Atlantic, Kombo Beach ir Palm Grove viešbučiai turi savo nuosavas klinikas su nuolat budinčia medicinos sesele. Jei Jums prireiktų gydytojo paslaugų, kreipkitės į registratūrą ir praneškite savo Atstovui. Gydytojo iškvietimas kainuoja 35-50 svarų sterlingų, išsaugokite visus čekius, kuriuos Jums reikės pateikti savo draudimo bendrovei. Nepamirškite atostogų metu ir atostogoms pasibaigus vartoti Jūsų bendrosios praktikos gydytojo prieš kelionę paskirtų tablečių nuo maliarijos.
Dauguma Gambijos kurortų teikia taksi, bankus bei valiutos keitimo punktus, suvenyrų parduotuves, barus bei restoranus.
Viešbučių siūlomos pramogos vakarais dažniausiai yra vietiniai kultūriniai pasirodymai, madų pasirodymai ir t.t. Be to kai kurie viešbučiai turi savo nuosavą animatorių komandą, kurie organizuoja renginius dienos metu ir vakarines pramogas. Jų dienos programa yra skelbiama viešbučio bendro naudojimo patalpose.
Gambijos gyventojai yra draugiški ir svetingi žmonės ir jų gyvenimas slenka labai lėta vaga. Būtina tai priimti, bet kuriuo atveju Jūs gi atostogaujate. Nors Gambijos žmonės tarpusavyje kalba įvairiomis genčių kalbomis, valstybinė kalba bei kalba, kuria dėstoma daugelyje mokyklų, yra anglų. Turistai dažnai yra kviečiami susipažinti su Gambijos „mišiniu“. Jei Jūs priėmėte pakvietimą, mandagu su savimi atsinešti nedidelę dovanėlę, pavyzdžiui, ryžių maišelį arba skalbimo muilą. Jums taipogi gali būti pasiūlyti paragauti vietos Gambijos patiekalų.
Gambijoje gyvena daug genčių, tačiau pagrindinės yra Mandinka, Wolof, Fula ir Jola, kiekviena jų turi savo kalbą ir tradicijas. Gambiečiams tenykščiai masyvūs Viktorijos laikų architektūriniai šedevrai turėtų atrodyti kaip stebuklas. Įdomiausi muziejuje pasirodė istoriniai ir etniniai žemėlapiai, mat ne visus juos rasi internete. XIV - XV a. Gambijoje klestėjo prekybinė Malio imperija, kurios sostinė buvo atokiame Sacharos Timbuktu mieste. Ją sukūrė mandinkų tauta - iki šiandien 42% Gambijos gyventojų mandinkai. Antroje vietoje (18%) - fulos, dažniausiai besiverčiančios prekyba. Nors volofai tik treti (16%) skirtingų tautybių Gambijos gyventojai tarpusavy paprastai susišneka volofiškai. Kaip ir beveik visos Afrikos šalys Gambija - etniškai marga, mat jos sienos eina ne tautinėmis, o 1661 - 1965 m. egzistavusios anglų kolonijos ribomis.
tags: #gime #gambjijoje #onlinr