Vaiko raida pagal amžių vyksta nuosekliai nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raida apima fizinių, kognityvinių, socialinių ir emocinių pokyčių seką. Raidos etapai įvairiais amžiaus tarpsniais padeda tėvams suprasti, kaip tinkamai skatinti vaiką.
Nors jūsų pateiktame tekste nėra tiesiogiai aprašyta 25 mėnesių vaiko raida, galime remtis bendromis tendencijomis ir pateikta informacija apie miego ir būdravimo laikus. 25 mėnesių vaikas patenka į 2-3 metų amžiaus grupę. Šiuo laikotarpiu bendras paros miego valandų gali trukti apie 12-14 valandų. Nakties miegas vis dar turėtų trukti apie 11-12 valandų. Dienos miegelis gali trukti iki 1,5-3 valandų. Tačiau gali būti, jog tokio amžiaus mažylis jau norės visai atsisakyti dienos miegelio, nors būtų idealu, jog vienas dienos pogulis vis dar liktų.
Būdravimo laikas iki dienos miegelio gali prailgėti nuo 5,5 val. iki 7 valandų. Svarbu atsižvelgti į savo unikalų mažylį ir jo rodomus nuovargio ženklus, nes tai yra vidutiniai būdravimo laikai.

Mažyliui nuo pusantrų ar dviejų metų būdravimo laikas iki dienos miegelio gali trukti apie 5-6 valandas. 24 mėnesių vaiko raida apima pasiruošimą darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga, tačiau tam galima pasiruošti.
Vienerių metų vaikas yra aistringas tyrinėtojas. Jis lenda į kiekvieną skylę, kiša pirštelį į kiekvieną plyšį, stumdo stalą ir visa, kas nestipriai prikalta, traukia knygas iš lentynos, lipa visur, kur tik jam pavyksta, kiša mažus daiktus į didelius, o paskui stengiasi įkišti didelius daiktus į mažus. Nukamuota ir susierzinusi motina sako: „Jis visur kiša savo nosį". Tai rodo jo sumanumą ir gerą nuotaiką. Vaikui tiesiog būtina perprasti visų jį supančių daiktų dydį, formą ir judrumą, išbandyti savo jėgas, prieš pereinant į kitą vystymosi stadiją.
Šiuo augimo laikotarpiu (13-18 mėnesių) vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti. Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais.

Kūdikio raida 4-6 mėnesių laikotarpiu yra metas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus.
Kūdikio raida 7-9 mėnesių laikotarpiu pasižymi tuo, kad vaikai tampa aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas, kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas.
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas.

Gali būti skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus, ir vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: taktilinius, klausos, regėjimo, propriorecepcijos, vestibulinius, skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebėjęs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma.
Klausimas „Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ tėvams kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.