Motinystė - ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Lietuvoje besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims yra numatytos nėštumo ir gimdymo atostogos, o už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka, skirta kompensuoti prarastas pajamas. Suprasti, kokios yra išmokos gavimo sąlygos, trukmė ir apskaičiavimo tvarka, yra svarbu kiekvienai būsimai mamai. Laimei, Lietuvoje veikia paramos sistema, skirta palengvinti šį pereinamąjį laikotarpį. Supratimas, kaip teisingai apskaičiuojamos išmokos, kokios yra jų sąlygos bei kaip efektyviai panaudoti motinystės ir tėvystės „atostogas“, padeda nepasimesti naujame gyvenimo etape.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokios išmokos priklauso gimus vaikui, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kur kreiptis dėl jų skyrimo. Taip pat bus nagrinėjama, kaip individuali veikla įtakoja motinystės išmokas.
Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas į dvi dalis: 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos. Išeiti šių atostogų galima ne anksčiau nei likus 70 dienų iki numatomos gimdymo datos (t. y., suėjus 30 nėštumo savaitei).
Pavyzdžiui: Jei numatoma gimdymo data yra gegužės 1 d., atostogos prasidėtų vasario 21 d. (gegužės 1 d. - 70 d.) ir baigtųsi birželio 26 d. (gegužės 1 d. + 56 d.).
Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja). Komplikuoto gimdymo atveju atostogos prasitęsia papildomomis 14 dienų.

Norint gauti motinystės išmoką, būtina atlikti keletą svarbių žingsnių:
„Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo.
Motinystės išmoka priklauso, jeigu atitinkate šias sąlygas:
Reikalaujamas stažas gali būti trumpesnis arba jo nereikia, jei, pavyzdžiui:
Jei neturite teisės į išmoką, vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą.
Išmoka apskaičiuojama pagal jūsų kompensuojamąjį uždarbį. Jį „Sodra“ apskaičiuoja pagal jūsų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“, nuo kurio mokėtos įmokos), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną.
Pavyzdžiui, jei atostogos prasideda 2025 m. vasario 21 d., imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
Motinystės išmoka sudaro 100 % kompensuojamojo uždarbio (šis dydis buvo grąžintas nuo anksčiau taikyto 77,58%).
Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžiai, galioję praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. 2025 metais BSI yra 55 Eur, taigi minimali mėnesio išmoka (neatskaičius mokesčių) yra 330 Eur (6 x 55 Eur).

Nuo priskaičiuotos motinystės išmokos sumos „Sodra“ išskaičiuoja mokesčius:
Pavyzdys: Tarkime, apskaičiuota mėnesio išmoka yra 1000 Eur ir pateiktas prašymas taikyti NPD:
NPD = 747 - 0.17 * (1000 - 924) = 747 - 0.17 * 76 = 747 - 12.92 = 734.08 Eur.
PSD = 1000 * 6.98% = 69.80 Eur.
GPM = (1000 - 734.08) * 15% = 265.92 * 15% = 39.89 Eur.
Išmoka į rankas ≈ 1000 - 69.80 - 39.89 = 890.31 Eur.
Svarbu atminti, kad tai tik iliustracinis pavyzdys, o tikslius skaičiavimus atlieka „Sodra“.
Planuojate šeimos pagausėjimą, bet dirbate su Individualia veikla (IDV)? Galbūt esate girdėję, kad savarankiškai dirbantiems motinystės išmokos nepriklauso arba yra labai mažos? Tai - mitas!
Motinystės išmoka vaiko priežiūros atostogų metu priklauso tiek dirbantiems su darbo sutartimi, tiek ir pagal individualios veiklos (IDV) pažymą. Išmokos dydis ir paskyrimas priklauso nuo dviejų pagrindinių elementų - darbo stažo ir pajamų dydžio. Dirbantiems su verslo liudijimu motinystės išmoka nepriklauso.
Norint gauti motinystės išmoką, reikia sumokėti mokesčius bent nuo vienos minimalios algos, kad būtų sukauptas reikiamas motinystės socialinio draudimo stažas. Svarbu žinoti, kad į šią sumą neįsiskaičiuoja faktinės ar fiksuotos 30 proc. išlaidų.
Norint gauti išmoką svarbu sukaupti 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Kitaip tariant, šis stažas nebūtinai turi būti nepertraukiamas, tiesiog svarbu, kad per 24 mėnesius iki išmokos gavimo dienos jo pakaktų. Dirbant su IDV nėra svarbu, kad veikla būtų vykdoma nuosekliai, svarbu, kad per paskutinius 24 mėnesius būtų sukauptas minėtas 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas - t. y. vykdyta veikla su pajamomis. Kitą vertus, veiklos nuoseklumas ir pajamų dydis gali turėti teigiamos įtakos išmokos dydžiui. Svarbi smulkmena - tie 12 mėnesių skaičiuojasi mėnesis atgal nuo dekretinės datos.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.
VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui, už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d.

Pasibaigus 126 (ar 140) dienų nėštumo ir gimdymo atostogoms, galite rinktis:
Kadangi motinystės išmoka dažniausiai išmokama visa iš karto už visą laikotarpį, o pirmoji vaiko priežiūros išmoka gaunama tik praėjus maždaug mėnesiui po vaiko priežiūros atostogų pradžios, svarbu atsakingai planuoti šeimos biudžetą šiam pereinamajam laikotarpiui.
Jei šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose bei gaunate vaiko priežiūros išmoką ir jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jūs turite teisę gauti motinystės išmoką. Jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio (buvusio atlyginimo).
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėčiui arba mamai yra mokama 100 % atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. vienkartinė išmoka yra skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur.
Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip - kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.

Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas.
tags: #gimdymo #atostogu #pinigu #apmokestinimas