Gimdymo Istorijos: Nuo Romantizuoto Įvaizdžio iki Tikrovės Iššūkių

Gimimas - vykstant gimdymui vaisiaus ištraukimas iš moters organizmo. Gimdymas yra placentinių žinduolių fiziologinis procesas, kurio metu vaisius iš gimdos yra išstumiamas į išorę. Taip pat išstumiami vaisiaus dangalai ir placenta. Nors šnekamojoje ir literatūrinėje kalboje gimimas gali turėti ir kitas reikšmes, šiame straipsnyje apžvelgsime tikrąsias gimdymo patirtis, kurios dažnai svyruoja tarp didžiulio džiaugsmo, iššūkių ir netikėtų posūkių.

Motinystė yra vienas iš labiausiai transformuojančių žmogaus gyvenimo etapų - tai virsmas, apimantis ne tik fizinius pokyčius, bet ir emocinį, psichologinį bei socialinį persitvarkymą. Nors apie nėštumą ir vaikų auginimą kalbama daug, ši patirtis dažnai supaprastinama, o tikroji jos gelmė lieka nuty...

Žinomų Moterų Gimdymo Patirtys

Viešojoje erdvėje dalijamasi įvairiomis gimdymo istorijomis, kurios padeda moterims suprasti, kad jų patirtys nėra unikalios ir kad su iššūkiais susiduria daugelis. Štai keletas pavyzdžių iš žinomų moterų gyvenimo.

Šių metų rugsėjo 28-ąją žinoma verslininkė Dovilė Urbanaitė-Schukowski ir jos vyras Kai pranešė širdį virpinančią žinią - porai gimė sūnus. Ji mielai savo sekėjams soc. tinkluose pasakojo apie nėštumo ypatumus, dalijosi jautriais išgyvenimais. Na, o šįkart pasidalijo ir nelengvo gimdymo istorija: „Dovilė Schukowski atsivėrė apie nelengvą gimdymą: pamenu gydytojų veidus“.

Žurnalistui ir televizijos laidų vedėjui Kristupui Krivickui šie metai buvo itin sudėtingi. Grandiozinius ir džiaugsmingus gyvenimo bei karjeros planus nuolat lydėjo ir juodi debesys. Gegužės pabaigoje Krivickai susilaukė sūnaus, kuris gimė trimis mėnesiais per anksti. Vos 27 savaitę pasaulį išvydęs vaikelis pareikalavo didžiulės stiprybės iš tėvų. „Jurgita Krivickienė: privalėjau šypsotis ir kartoti, kad mums viskas gerai“, - atviravo moteris apie ankstyvą sūnaus gimimą ir poreikį išlikti stipriems.

Asmeninė Gimdymo Istorija: Planai ir Realybė

Daugelis moterų planuoja savo gimdymą, tikėdamosi sklandaus ir greito proceso. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, kaip parodo Ingos, dviejų vaikų mamos, patirtis.

Nėštumo Ypatumai ir Planai

Inga pasakojo, kad nėštumas buvo gal ir lengvas (nes jau gali palyginti su antru), kažkokie nemalonūs skausmai užpuldavo, bet kadangi tuo metu dar ir studijavo, nebuvo daug laiko galvoti apie skausmus. Aišku, į dekretines atostogas ji išėjo visu mėnesiu ankščiau, nes nematė reikalo kankintis dar ir darbe. O namuose svoris kaip ant mielių augo. Bet nieko, ir tai nebaisu.

Prasidėjo universitete egzaminų sesija. Jai gimdymo data nustatyta sausio 20 d., paskutinis egzaminas - sausio 18 d. Taigi ji pradėjo planuoti: išsilaikys paskutinį egzaminą (jis yra penktadienį), tada ramiai išmiegos visą naktį (juk svarbu pailsėjus gimdyti), o tada paryčiais, kokia 6 h. jau galės važiuoti gimdyti.

Netikėta Gimdymo Pradžia

Likus gerai savaitei iki gimdymo (ir likus dar vienam neišlaikytam egzaminui), Inga dar susitiko su drauge, praėjo visą miestą, dar prasukiojo pro kelias parduotuves, užsuko į piceriją, o draugė pasiteiravo - o tu nebijai, kad tau gali jau gimdymas prasidėti? Inga atsakė - ko čia bijoti, juk nepagimdysiu iškart, spėsiu dar grįžti (nors tuo metu jau mašinos ir nevairavo). O mintyse - juk jai dar visa savaitė laiko!

Pavakary grįžusi namo, vyras dar ją išsitempė į miestą pavakarieniauti. Vakare grįžo, nusiprausė, atsigulė į lovą, nusprendė dar filmą pažiūrėti, o Inga prisiminė, jog dar dantų neišsivalė. Todėl atsikėlus ir jau einant, prie miegamojo durų stabtelėjo, nes pradėjo vandenys bėgti. Vyrui pasakė - filmo nežiūrėsim, nes važiuojam gimdyti, man vandenys bėga. O vyras, norėdamas nebesikelti iš lovos, jai ir sako - o gal tu pasisiojai, o ne vandenys čia? Na jau - Inga sako, - gal jau suprantu, kad nepasisiojau. Dar vienas planas, kad tik išsimiegojusi gimdys, sužlugo. Teks naktį kankintis.

Tada jau vyras iš lovos iššoko, Inga niekur neskubant nuėjo dar kartą į dušą (nes norėjo būti idealiai švari), o vyras vis ragino - greičiau tu ten prauskis. Vis bijojo, kad nepagimdys namie. Dar vienas jos pasakymas buvo, kad jau pas vyrą gydytoją tikrai negimdys. Atvažiavo į gimdymo namus, o ten budėjo vyras. Ją apžiūrėjo, liepė persirengti ir išėjo. O Ingos vyras su šypsenėle klausia - tai negimdysi pas vyrą? Nors primušk jį. Dabar jau nebepasirinksi juk.

Ligoninėje ir Sprendimai dėl Nuskausminamųjų

Taigi vandenys nubėgę, kaklelis šiek tiek atsivėręs. Gydytojas paklausė, ar nori epidūro? Kadangi Inga nesidomėjo apie jokius nuskausminamuosius, o skaitė gimdymo istorijas tik gražias, kai pagimdo per porą valandų (aišku, pagal planą ir ji turėjo per daugiausia dvi valandas pagimdyti), todėl pasakė, kad kol kas jokių nuskausminamųjų nereikia. Gydytojas tik pasakė tiek, jog labai gerai, ir bandom be jų.

Gimdykla buvo super, su TV, poilsio lova, sūkurine vonia ir pan.

Gimdymo Eiga ir Nuvargę Planai

Po valandos ar poros gydytojas apžiūrėjo, kaklelis nebenorėjo atsidarinėti, todėl nusprendė skatinamuosius leisti. Dar liepė ant kamuolio pašokinėti, kad geriau galvutė įsistatytų. Dar vėliau liepė į vonią lipti, nes taip greičiau pagimdys. Nelabai ji norėjo, bet įkalbėjo lipti. Ir ačiū Dievui, taip greičiau viskas baigėsi. Aišku, pats didžiausias "malonumas" ir prasidėjo. Jau nebegalėjo toj vonioj būti, bet ir išlipti tikra kančia, vis naujas sąrėmis užklupdavo. Taip gal po kokių penkių bandymų pavyko išsiropšti. Tada per kelis sąrėmius - užlipo ant stalo.

Tada jau pradėjo nebesivaržyti ir rėkė labai garsiai. Bet jai jau buvo tas pats. Tik už durų vaikščiojančios sesės vis stebėjosi, ko taip rėkia. O ji išrėkdavo - noriu ir rėkiu. Bet neilgai tai truko, ir kaip reikėjo gimdyti. Aišku, ir per patį gimdymą vis jai kartojo, kad nerėktų taip. O jai jau buvo dzin. Aišku, planas, kad pagimdys per porą valandų žlugo, ir visa tai užsitęsė virš septynių valandų. Su gydytojo pagalba - vaiko išstūmimu, gimė pirmagimė.

Pirmosios Akimirkos su Kūdikiu ir Išmoktos Pamokos

Ir tai buvo 6:12 h. Kadangi Inga nepanoro iškart vaiko dėtis ant krūtinės (neteiskit, nes čia jos pasirinkimas), todėl mergytę pirmas paėmė vyras. Buvo jaudinanti akimirka, kai vyras laikė vaiką ir verkė. Dėl tokio vaizdo galima ir dar daugybę kartų gimdyti.

Taigi, mielosios, nebijokite gimdymų, jie tikrai nėra jau tokie baisūs, ir tikrai galima pagimdyti be jokių nuskausminamųjų. Tik viena sąlyga - niekad nieko neplanuokite, nes dažniausiai planai apsiverčia aukštyn kojom. Bet ir tai nieko baisaus, kai ant rankų laikai savo mažąjį stebuklą. Inga, 2 X mama, labai dėkoja už įkvepiančią istoriją!

Motinystės Kultas ir Tikrovė: Ramunės ir Psichologės Įžvalgos

Daugelis moterų susiduria su visuomenės spaudimu atitikti "tobulos mamos" įvaizdį, kas dažnai prasilenkia su realybe. Ramunės istorija ir psichologės Agnės Matulaitės-Horwood komentarai atskleidžia šio kulto kitą pusę.

Nekontroliuojami Jausmai dėl Netikėto Nėštumo

Ramunė pasakojo, kad keistai pasijautė besilaukdama antro vaiko. Dukteriai gimus manė, kad daugiau nebegimdys. Buvo įsitikinusi, kad jai užtenka vieno vaiko. Tuo labiau kad ir su vyru nebesutarė kaip draugystės pradžioje. Todėl kai pasijuto vėl besilaukianti, jautėsi kažkaip keistai: nei džiaugėsi, nei liūdėjo. Tiksliau pasakius, nieko nejautė. Jokios euforijos! Toks vaizdas, kad aplinkiniai ir artimieji labiau tuo rūpinosi bei patarinėjo. Dažnai jų elgesys tik erzino.

Psichologė Agnė Matulaitė-Horwood nestebino, kad Ramunė taip jautėsi, sužinojusi, kad vėl laukiasi. Viena vertus, kaip ji pati sako, emocionaliai nebuvo pasiruošusi tokiam „netikėtumui“. Kiekviena įprasta gyvenimo krizė (taip pat - ir nėštumas) reikalauja laiko ir sąlygų prisitaikyti prie jos. O užklupusi netikėtai ar nelauktai ji gali visiškai išmušti žmogų iš pusiausvyros. Kaip praūžus uraganui ar įvykus kokiam kitam stichiniam reiškiniui, žmogui natūraliai sutrinka, o vėliau atsiranda ir susierzinimas ar net pyktis, kad negali kontroliuoti padėties. Antra vertus, dar sunkiau Ramunei dėl to, kad ji jautė aplinkinių spaudimą džiaugtis savo nėštumu, „švytėti“. Kuo labiau aplinkinių ir visuomenės spaudimas skiriasi nuo realios vidinės būsenos - tuo labiau moteris gali jaustis vieniša, nesuprantama ar net „netikusi“.

Kūno Pokyčiai ir Visuomenės Spaudimas

Ramunė apibūdino „juokingą nėštumo kultą“: kur pažvelgsi, aplink pilna skaisčiaveidžių nėščiųjų nuotraukų, nuogi pilvai, fotografuojama ir filmuojamas netgi gimdant. Visi sako: „Nieko gražiau nėra už nėščią moterį“, „Tai didžiausias pasaulio stebuklas“. Tačiau iš tikrųjų besilaukdama sau panėšėjau į didelį, piktą krokodilą. Veidą tepiau trim pudros sluoksniais, tačiau šlykštus raudonis likdavo. Pirštai ištino lyg bandelės, svoris augo kosminiu greičiu. Prieš tai bjaurėdavausi apsileidusiomis, aptukusiomis draugėmis. Dabar pati tapo panaši į jas.

Psichologė paaiškino, kad besikeičiantis kūnas per nėštumą gali ir džiuginti, ir liūdinti. Nėštumas, kaip ir menstruacijos ar menopauzė, yra vienas mūsų kūno priminimų, kad esame moterys, kad, nors gyvenimo tempas vis didėja, mums būdingas ypatingas ryšys su aplinka, kad ne viskas yra ar gali būti kontroliuojama. Yra manoma, kad sunkiau tiek menstruacijas, tiek nėštumą išgyvena tos moterys, kurioms sunku susitaikyti su savo moteriškumu. Neišreikštos emocijos niekur nedingsta: pavyzdžiui, nors per nėštumą moteris ir vengia kalbėti apie savo neigiamus jausmus jo atžvilgiu, šį savo nenorą ji gali „parodyti“ kūnu, pvz., jai kietėja viduriai (baimė paleisti tai, ką turiu, nenoras keisti savo gyvenimą), didėja skrandžio rūgštingumas (sunku „suvirškinti“ tokią tikrovę, kokia ji yra), skauda nugarą (baimė eiti pirmyn, įžengti į naują gyvenimo etapą).

Gimdymo Skausmas ir Nuskausminamieji

Ramunė sakė: „Niekaip nesuprasiu moterų, kurios vaidindamos marytes melnikaites nusprendžia gimdyti be nuskausminimo. Netikiu egzaltuotais pasakojimais apie švelnų gimdymą, ramią muziką ir gimdykloje smilkstančius smilkalus. Besilaukdama Pijaus svajojau apie viena - tą dieną, kai ateis laikas gimdyti, užmigti ir prabusti tik tada, kai viskas bus pasibaigę. Kai atsargiai apie cezario pjūvio galimybę prasitariau ginekologei, ši aprėkė, kad esu bloga mama ir galvoju tik apie save, o ne apie vaiką. Ar gimdysiu su vyru, nebuvo nė kalbos, ką jam ten veikti? Žiūrėti į mane besikankinančią? Niekada!“

Psichologė Agnė Matulaitė-Horwood atsakė: „Nebūsiu populiari, sakydama, kad iš tiesų niekas medalių už gimdymą be nuskausminamųjų neduoda. Tik pati moteris, o ne medicinos personalas gali jausti, kiek ji gali ir nori gimdyti be nuskausminamųjų, kokia poza ji nori gimdyti. Kolegės psichologės iš Didžiosios Britanijos teigia, kad kuo daugiau gimdyvė turi galimybių, tuo dažniau ji renkasi natūralų gimdymą. Tačiau moteriai labai svarbu jausti, kad ji gali rinktis. Antra vertus, savo gyvenimą linkusios kontroliuoti aktyvios moterys vis dažniau renkasi planinį cezarį.“

Vyro Vaidmuo Gimdyme

Apie vyrų dalyvavimą gimdyme psichologė pažymėjo, kad tai išgyveno visą revoliuciją: sovietmečiu tai buvo tabu, dabar yra madinga skatinti dalyvauti vyrus. Tiesa yra ta, kad kiekviena pora individualiai gali nuspręsti, kas jiems priimtiniausia. Jei vyras gimdyme dalyvauja iš pareigos, iš to bus mažai naudos. Moteris, užuot sutelkusi dėmesį ties savimi per sąrėmius, gali jaustis atsakinga už savo vyro savijautą. Ir tai trikdys gimdymą. Jei gimdymas suvokiamas kaip natūrali bendro gyvenimo šeimoje dalis, nieko keista, kad gimdyme dalyvauja ne tik vyras, bet ir vyresni broliai ar seserys.

Akušerė taip pat turi aiškią nuomonę ar vyrui būtina dalyvauti gimdyme. Toks klausimas neretai kyla moterims, ne tik jau besilaukiančioms, bet ir apskritai galvojančioms apie šeimos planavimą. Savaime suprantama, kad apie tai svarsto ir vyrai, tačiau visa ši tema apipinta baimėmis: kas bus, jei vyras pamatys kraują ir vaizdus, kuriuos ...

Bendravimas su Negimusiu Vaiku

Ramunė pasakė: „"Viršūnių viršūne“ laikau paskutinį mados klyksmą - vadinamąjį bendravimą su negimusiu vaikeliu. Glostyti atsikišusį pilvą, dainuoti jam daineles ar net skaityti pasakas - kur tai matyta! Kartą bandžiau kažką padainuoti, ar tik ne „Aaaa liulia...“, bet pasijaučiau tikra idiotė...“

Psichologė Agnė Matulaitė-Horwood atsakė, kad vienoms tai priimtina, kitoms - ne. Šios dažniau linkusios „bendrauti“ su savo būsimu kūdikiu mintyse. Ji mano, labai svarbu nedaryti nieko, kas atrodo nepriimtina. Tik pati moteris yra ekspertė, intuityviai žinanti, ko reikia ir ko ne jai ir jos būsimam kūdikiui.

Pogimdyminis Laikotarpis ir Nuovargis

Ramunė teigė: „Po gimdymo dar maždaug mėnesį jaučiausi it pervažiuota - skaudėjo, atrodo, visur. Laimė, kad sūnus gimė sveikas, jokių bėdų nebuvo. Ir gimdymas buvo sklandus - epidūrinė nejautra nepanaikino tiek skausmo, kiek tikėjausi, bet gyventi galima. Keista atrodo tvarka ligoninėje (su pirmąja dukterimi taip nebuvo), kad po gimdymo vaikas iš karto būna su mama. O kada pailsėti? Kai atėjusiai akušerei užsiminiau apie tai, dar kartą išgirdau priekaištą „Kokia jūs mama?““

Psichologė teigė, kad net ir sąlyginai lengvas gimdymas pareikalauja iš moters tiek jėgų kiek ir bet kuri rimta operacija. Juk niekas nesitiki, kad iš karto po apendicito operacijos ligonis šoks iš lovos ir ims tvarkyti namus! O dažnai tikimasi, kad gimdyvės ne tik pačios susitvarkys, bet ir prižiūrės naują žmogutį, priims lankytojus ar sveikintojus. Iš tiesų apsiprasti reikia ir ką tik iškeptai mamai, ir vaikui, ir visai šeimai. Idealu, jei tėtis gali pasiimti atostogų ir kartu su savo žmona pratintis prie naujo šeimos nario. Vakarų šalyse įprastos specialios palatos, panašios į viešbučio kambarius. Jose po gimdymo apsistoja visa naujoji šeima, kol mama šiek tiek atsigaus ir galės važiuoti namo.

Gydytoja psichiatrė ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Inga Bieliauskienė nuramina su pogimdyvine depresija susidūrusias moteris: „Tai ne jūsų kaltė. Jūs nesate bloga mama, kad nesidžiaugiate kiekviena diena. Su šiuo sutrikimu susiduria maždaug kas penkta mama - jūs tikrai nesate viena.“

Maitinimas Krūtimi ir Asmeniniai Pasirinkimai

Ramunė sutiko, kad mamos pienukas - geriausias maistas ir vaistas vaikučiui, tačiau pati maitinti ilgai nenorėjo. Kol buvo ligoninėje, taip, bet kai grįžo namo, po kelių savaičių baigė maitinti. Nors sako, kad pačiai maitinti labai patogu, nereikia sukti galvos dėl buteliukų ir mišinukų, ji matė ir kitą pusę: turėjo riboti savo maistą (,,To nevalgyk, nuo šito irgi pūs vaikučiui pilvą, anas nerekomenduojamas“, - aiškino į namus atėjusi slaugytoja), negalėjo išeiti kur ir kada nori.

Psichologė pabrėžė, kad ir vėl kiekviena moteris renkasi pati. Ne kokį maistą vaikui duodame, o kaip su juo bendraujame, ar esame atsipalaidavusios, ramios - tai turi didžiausią įtaką vaiko ateičiai ir gerovei.

Grįžimas į Darbą ir Kaltės Jausmas

Ramunė, dirbanti buhaltere vienoje įmonėje, žinojo, kad metus praleidusi namuose su vaiku būtų gerokai atsilikusi. Tad į darbą grįžti nusprendė kaip galima anksčiau - kai Pijui suėjo trys mėnesiai. Aplinkiniai spaudė kaip įmanydami, apie save prisiklausė tokių bjaurastų, ko net sapnuote nebūtų sapnavusi: kad jai svarbiau pinigai, o ne vaikas, kad sūnus neturės ryšio su ja ir užaugęs bus mažų mažiausiai asocialus. Tačiau nesigaili taip apsisprendusi, nes grįžusi į darbą vėl pasijuto tikru žmogumi - ją vertino, gerbė nuomonę.

Psichologė pakomentavo, kad atrodo, mūsų pasaulis sukasi vis greičiau. Tradiciškai vyriškomis laikomas vertybes - fizinę ir finansinę nepriklausomybę, darbdavių didžiavimąsi jumis, naujausias žinias - vertinanti moteris sunkiai gali save sulaikyti namuose. Viena jos klientė labai taikliai apibūdino panašią savo būseną: „Kai sėdžiu su vaiku, jaučiuosi kalta, kad nedirbu, kai dirbu - jaučiuosi kalta, kad nebūnu su vaiku“. Tai amžina prieštara. Tuo labiau kad vaikui iki vienų metukų itin svarbu pakankamai laiko praleisti su jį mylinčiu artimu žmogumi. Ir vėl galime tik pasvajoti apie idealų variantą - darbą puse krūvio.

Motinystės Vaidmens Suvokimas

Ramunė sakė, kad juokinga, kai susitikusios mamos gali valandų valandas pliurpti apie savo mažylių užpakaliukus, sauskelnių rūšis ar spuogelį, išdygusį ant nosies. Aikčiojimai - „Maniškis keturių mėnesių jau sėdi“, „Mes tikri stipruoliai, nes septynių mėnesių ropojam“ - ją pykina. Neįdomu! O ir nemano, kad maniškis kuo nors ypatingas, apdovanotas dieviškom galiom. Vaikas kaip vaikas, ką čia daug kalbėti. O gal ji iš tiesų bloga mama?

Psichologė patikino, kad kiekviena moteris savo, mamos, vaidmenį suvokia įvairiai. Ir kodėl turėtų būti kitaip?! „Nemanau, Ramune, kad tu bloga mama. Tiesiog tu ieškai savo kelio, kaip suderinti savo, moters, ir savo, mamos, vaidmenis. Niekas tavęs, išskyrus tavo pačios vaikus, negali teisti. O iš jų, bent jau iš savo dukrytės, manau, išgirsi, ko jiems reikia. Tikiu, kad bandai derinti tai, kaip tik įmanydama.“

Nepageidaujami Svečiai Gimdykloje: Ribų Nustatymo Svarba

Daugelis moterų pageidauja, kad tą ypač reikšmingą ir atsakingą akimirką šalia būtų arba vyras (partneris), arba mama, arba sesuo, arba artima draugė. Kad ir kaip būtų, tik gimdyvė sprendžia, ką leisti ir ko neleisti į gimdyklą.

Vienai gimdyvei pirmąjį motinystės džiaugsmą apkartino anytos pasirodymas gimdykloje: nepaisydamas aiškiai išreikštų draudimų, vyras atsitempė savo motušę, kad ji galėtų pamatyti gimstančią anūkę. Tikrai nesunku įsivaizduoti įsiūtį moters, kurios vyras pareikalavo, kad stebėti gimdymą būtų leista ir jo mamai. Reikia turėti omeny, kad klausimas jau buvo aptartas ir paskutines nėštumo dienas skaičiavusi moteris buvo labai aiškiai nurodžiusi anytos į gimdyklą nesivesti, rašo „The Mirror“.

Kaip žmogų, kuris galėtų suteikti moralinį palaikymą, gimdyvė buvo pasirinkusi savo mamą. Deja, likus kelioms savaitėms iki gimdymo, anyta ėmė ir pareiškė galinti (net turinti) ją pakeisti. „Mudviem su vyru ką tiktai, tiksliau, praėjusią naktį gimė mergytė“, - pradėjo savo įrašą portale „Reddit“ motina tapusi moteris.

„Prieš kelias savaites anyta pasikvietė mane pietų. Ji sakė turinti aptarti vieną svarbų reikalą. Aš, tiesą sakant, žinojau, ko tikėtis. Vos spėjau atsisėsti, ji paėmė mano ranką ir tarė: „Pasikalbėjome su tavo vyru ir kartu nusprendėme, kad bus geriausia, jeigu gimdykloje būsiu aš, o ne tavo motina.“ Pasakiau, kad apgailestauju, tačiau jau pasikviečiau savo mamą, be to, noriu, kad ji būtų šalia. Anyta ėmė stipriau spausti mano ranką ir aiškinti, kad tai ne vien mano reikalas. Dar kartą pasakiau „Ne“, be to, pabrėžiau, kad tai mano reikalas, kadangi gimdysiu aš. Tiktai atrodė, kad tema išsemta: kai sugrįžau namo ir viską papasakojau vyrui, jis ėmė šaukti, esą teisę spręsti turi ir jis - ne tiktai aš. Aš, aišku, nesutikau, ir ėmiau aiškinti, kad gimdyti teks man ir man bus reikalingas mamos palaikymas. Jis tarsi sutiko ir klausimas kuriam laikui buvo pamirštas.“

Prasidėjus gimdymui moteris paskambino vyrui ir mamai, kad tai praneštų. Tereikia įsivaizduoti jos apstulbimą sužinojus, kad vyras pasakė mamai, jog ji gimdykloje nebūtina - taip, esą, buvo nuspręsta. Moteris paaiškino mamai, kaip yra iš tikrųjų, todėl mama atvyko į ligoninę. Vis dėlto vyras, nepaisydamas jokių prieštaravimų ir draudimų, atsivežė ir savo mamą. Dėl šitokios savivalės gimdykloje įsiplieskė barnis.

„Vakar, kai prasidėjo gimdymas, pirmiausia paskambinau vyrui (jis tuo metu viešėjo pas savo motiną). Tada, praėjus maždaug valandai, paskambinau mamai. Mano skambutis ją kiek nustebino: netrukus sužinojau, kad mano vyras jai paskambino ir paaiškino, jog aš nenoriu, kad ji dalyvautų gimdyme. Patikinau, kad taip nėra, kad noriu matyti ją ligoninėje, ir mama tuojau pat atvažiavo. Maždaug po 20 minučių apsireiškė ir vyras, tačiau ne vienas, o lydimas anytos. Akimirksniu praradau savitvardą. Ėmiau ant jo rėkti, koneveikti dėl to, kad pasakė mano mamai, jog ji nepageidaujama. Jis, savo ruožtu, taip pat ėmė plūstis - kodėl, esą, neleidau jam atsivežti savo mamos. Vyras šaukė gal kokias penkias minutes. Galop liepiau jam nešdintis. Pasakiau, kad nebenoriu matyti nei jo motinos, nei jo. Vis dar nesu tikra, ar pasakiau tai, ką norėjau...“

„Reddit“ auditorija stojo gimdyvės pusėn. Visi sutiko, kad vyras sulaužė žmonos pasitikėjimą. „Jis tave nuvylė ir tai įvyko tada, kai buvai labiausiai pažeidžiama. Aiškiai išsakei savo nuomonę, bet jis tave apgavo - bandė atimti iš tavęs moralinį palaikymą gimdymo metu“, - parašė viena moteris. „Gimdymas - ne spektaklis. Svarbiausias visų gimdykloje esančių žmonių uždavinys - palaikyti gimdyvę, nes nuo to priklauso ir į pasaulį ateinančio mažylio savijauta“, - pakomentavo kita.

Intymumas Po Vaikelio Gimimo: Iššūkiai ir Sprendimai

Dažnai nutinka, kad susilaukus vaikų pora praranda intymų ryšį - seksualinį artumą keičia buitis, neretai barniai ar kiti mažiau patrauklūs gyvenimiški potyriai. Kartais jų gyvenime sekso ir visai nebelieka - poros nustoja mylėtis.

Grįžimas į Intymų Gyvenimą

Deborah Hodge iš Londono su tuometiniu partneriu suartėjo netrukus po to, kai 2013 m. liepą pagimdė ketvirtą vaiką. Ji atviravo, kad po kiekvieno iš keturių vaikų gimimo jautėsi pasiruošusi seksui maždaug po dviejų savaičių. „Kol Amelia gulėjo savo lovelėje, mes su partneriu gulėjome lovoje, apsikabinome ir net nepastebėjome, kaip glamonės peraugo į seksą“, - pasakojo ji. Britė teigė, kad ketvirtasis nėštumas buvo „tikra staigmena“ ir pagimdė dukrą Amelią 2013 m. liepos 25 d. 20 val. Gimdyvei buvo suteiktas privatus kambarys. Ji pridūrė, kad epidūrinė nejautra galėjo turėti įtakos tam, jog ji nejautė diskomforto. „Manau, kad neseniai pagimdžiusios mamos neturėtų ilgai atidėlioti sugrįžimo į seksualinį gyvenimą - tai tikrai nėra gera idėja“, - sakė ji.

Psichologės Įžvalgos apie Porų Santykius

Delfi anksčiau kalbinta psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė sakė, kad tokiais atvejais labai svarbu prisiminti kelis esminius niuansus, kad intymus ryšys poroje atgimtų ar net taptų dar stipresnis. Anot S. Valevičienės, nors viešojoje erdvėje apie seksą susilaukus vaikų kalbama visai nemažai, tarpusavyje žmonės apie tai kalba labai mažai arba nekalba visai. Vis dėlto šį jautrų niuansą derėtų aptarti su partneriu - pašnekovė sakė, kad po nenoru mylėtis slypi visai kitos problemos.

„Gimus vaikeliui keičiasi poros santykis, iš esmės šeima patiria krizę. Tai nebūtinai yra kažkokia bloga patirtis - tiesiog naujo žmogaus atėjimas į šeimą rodo, kad taip, kaip buvo, niekada nebebus. O būti kitaip kartu poros tarsi nemoka. Tuomet jos bando suprasti, kaip tame nepažįstamame laikotarpyje reikėtų elgtis“, - teigė psichologė. S. Valevičienė sakė, kad gimus vaikui poros ima kitaip vienas kitą matyti, keičiasi jų komunikacija, gyvenimo būdas, poreikiai, prioritetai. Dėl to apsunksta ir intymus gyvenimas.

„Jei visą dieną pora pykstasi, tikėtina, kad vakare nebus didelio impulso mylėtis, ypač moteriai. Kitas dalykas, vaikelio gimimas moteriai yra ir fizinis pokytis, ne tik psichologinis. Suprasti, ko jai reikia, nelengva - tenka išgyventi pereinamąjį laikotarpį. Moteris nesusivokia savo kūne, poreikiuose. O ir aistra įsijungia visai kitaip nei iki susilaukiant vaikų - ji ima svarstyti, kaip dabar veikia kūnas, kokie pojūčiai ima viršų“, - tikino specialistė.

Vaikelio gimimas, knygos autorės teigimu, į dažnos poros gyvenimą įneša naujų teigiamų potyrių - svarbu juos pamatyti ir tinkamai naudoti kasdienybėje. „Jeigu iki vaikų gimimo seksualumas atsirasdavo tarsi savaime, tai gimus jiems mes turime pradėti sąmoningai kurti tą santykį. Prisimename, kad anksčiau užtekdavo vos parašyti žinutę, kad sukiltų seksualinis jaudulys, viskas vyko natūraliai. Vis tik jokie aistringi pojūčiai nekyla, kai esi neišsimiegojęs, pavargęs, piktas. Ypač vyrai dažnai pamiršta - kad moteriai kiltų aistra, iš pradžių ji turi gerai jaustis pačiame santykyje. Kaip aš kartais sakau - aistra prasideda nuo rytinės kavos. Svarbu, kad moteris jaustų bendrystę visą dieną - tada ir vakare norės mylėtis“, - akcentavo S. Valevičienė.

Anot psichologės, tam tikrą žaidimą vienas su kitu svarbu žaisti visą dieną. Iškalbingos žinutės gali būti labai paprastos - nebylūs prisilietimai praeinant pro šalį, bučiniai, žvilgsnis į partnerį ar švelnus žodis. „Tas spontaniškumas yra labai sureikšminamas - juk filmuose gana įspūdingai atrodo, kai pora tiesiog nori vienas kito. Bet ką daryti, kad tas noras mylėtis ateitų - šitą dalyką esame mažiau įgudę nagrinėti. Susilaukus atžalų didelę prasmę įgyja ilgos preliudijos prieš seksą, jos išties labai svarbios“, - sakė pašnekovė, kuri tuoj pat užsiminė ir apie kitą svarbų niuansą - kaltės jausmą. - Svarbu suvokti, kad bandyme ieškoti aistros jokiu būdu negali būti jokio kaltinimo ir spaudimo. Dažniau tai daro vyrai, kurie konflikto metu sako, kad „o tu nesimyli“. Noras mylėtis dėl to neatsiranda. Po gimdymo moteris apskritai yra labai imli kaltei - ji nuolat svarsto, ar yra gera mama, ar viską daro teisingai. Ji jaučiasi nesaugi, tad jei dar yra kaltinama dėl nenoro mylėtis, ji užsidaro.“

Apkabinimai, masažai, glostymai iš tiesų veikia - S. Valevičienės teigimu, moteriai reikia iš naujo susipažinti, susigyventi su savo kūnu. Vyras turėtų parodyti, kad moteris yra graži, mylima, patraukli. Tiesa, egzistuoja ir kita svarbi pusė, dėl kurios po vaiko gimimo nutrūksta intymus ryšys - statistika rodo, kad moteris didžiąją dalį buities darbų vis dar neša ant savo pečių. „Vaikas yra bendras poros kūrinys ir kuo labiau moteris jaučia, kad jį augina ne viena, o kartu su partneriu, tuo yra saugesnė. Intymumo jausmas labai stipriai surištas su saugumo jausmu. Kai moteris saugi, gali atsirasti erdvės ir seksui. Pastebiu, kad net ir dabartinei kartai dalintis buities darbus vis dar yra sudėtinga - juk mūsų močiučių laikais taip toli gražu nebuvo. Mes visais būdais bandome pakeisti struktūrą, tad tampa labai svarbu, kaip pora tą buitį susidėlioja“, - įsitikinusi ji.

Dar vienas labai svarbus momentas intymume - mokėjimas atsitraukti nuo vaiko. Psichologė sakė, kad apie tai pamiršta daugelis mamų. „Tik kai vaikas paauga, atsiranda noras išeiti su draugėmis kavos, pasivaikščioti, tam tikra prasme pabūti ne mama. Tai svarbu norint suvokti, kas aš dabar esu. Jei vyras su partnere kartu augina vaiką ir tarp jų yra geras santykis, moteris ramiau atsiskiria. Išeini su draugėmis kavos, o grįžusi pagalvoji, koks geras tas tavo vyras, - sakė S. Valevičienė. - Buvimas mama iš esmės nėra seksualus patyrimas.“ Psichologė teigė, kad kone 80 proc. pas ją į konsultacijas ateinančių mamų turi nusiskundimų dėl seksualinio gyvenimo. Porų terapijoje, tikina ji, taip pat dažnai prieinama prie šios temos. „Seksas yra poros santykių išraiška. Savo kūno neapgausi - dažniausiai už to slypi kažkokia problema. Aistros negalima imti ir suorganizuoti, ji nėra paklusni mūsų valiai. Mes galime tik sukurti erdvę jai atsirasti. O to nepadarysime, jei problemas visada tiesiog maskuosime“, - tvirtino knygos autorė.

Pagrindiniai Intymumo iššūkiai po Gimdymo ir Sprendimai

Apibendrinant psichologės Sigitos Valevičienės įžvalgas, galime sudaryti patarimų lentelę, kaip įveikti intymumo iššūkius po vaikelio gimimo:

1. Pakitęs poros santykis po vaiko gimimo

   Sprendimas: Suprasti, kad „kaip buvo, niekada nebebus“, mokytis naujų bendravimo būdų.

2. Moters fiziniai ir psichologiniai pokyčiai

   Sprendimas: Vyras turi rodyti, kad moteris yra graži, mylima, patraukli; moteriai reikia iš naujo susipažinti su savo kūnu.

3. Kasdienė buitis ir nuovargis

   Sprendimas: Dalintis buities darbus; moteris jaučiasi saugesnė ir intymesnė, kai augina vaiką ne viena.

4. Kaltės jausmas dėl nenoro mylėtis

   Sprendimas: Jokio kaltinimo ir spaudimo; moteris yra imli kaltei, spaudimas tik uždaro.

5. Poreikis atsitraukti nuo vaiko

   Sprendimas: Skirti laiko sau, pabūti ne tik mama; tai padeda suvokti save kaip asmenybę.

6. Spontaniškumo stoka

   Sprendimas: Sąmoningai kurti santykį, ilgos preliudijos, nedideli meilės ir dėmesio ženklai visą dieną.

Kiti Gimdymo ir Motinystės Aspektai

Gimdymas ir motinystė apima ne tik asmenines patirtis, bet ir platesnius socialinius, medicininius bei net tragiškus įvykius.

Tragiški Įvykiai ir Priešgimdyminės Grėsmės

Vasario viduryje vienoje Jūrmalos ligoninėje gimdymo metu mirė 43 metų moteris, tačiau kūdikį pavyko išgelbėti. Dėl šio tragiško įvykio pradėtas tyrimas, paskirtos ekspertizės, o nei viena pusė kol kas nėra pasirengusi kalbėti apie tokios baigties priežastis.

To, ką prieš gimdymą patyrė viena panevėžietė, niekas net nelinkėtų didžiausiam savo priešui - jaunai moteriai teko išgyventi siaubingą buvusio draugo terorizavimą. Ji ne tik bijojo išeiti į gatvę, bet ir buvo priversta pakeisti savo telefono numerį, užblokavo net 600 numerių.

Pokyčiai Po Gimdymo ir Viešumo Dėmesys

39 metų gražioji aktorė Milla Jovovich pagimdė vos prieš tris mėnesius, tad nieko keisto, kad nespėjo atgauti iki tol turėtų kūno linijų. Daugelis gerbėjų dėl to tik džiūgauja, juk ne kartą kilo viešos diskusijos, kad aktorės figūra pavojingai liekna.

Didžiosios Britanijos princas Williamas ir jo žmona Kembridžo kunigaikštienė Catherine Middleton visų džiaugsmui vakar pagaliau susilaukė mergaitės. Kembridžo hercogienė antrojo vaikelio turėtų susilaukti dar tik už mėnesio (skelbiama, kad balandžio viduryje), tačiau kalbos apie jos nėštumą ir gimdymą jau įgavo pagreitį. Štai praėjusią savaitę viena aktualiausių naujienų britų žiniasklaidoje buvo ta, kad Kate skubiai paguldyta į ligoninę. Aštuntą mėnesį nėščia Kate Middleton ignoravo medikų rekomendacijas.

Spuogas ant veido - lyg musė, nutūpusi ant ką tik nuvalyto veidrodžio. Daugelis moterų tikisi, kad po gimdymo daugiau jokių spuogų nebebus, tačiau tai yra mitas. Jei išdygo spuogas, tai žvelkime giliau: gal artėja menstruacijos arba kažką ne taip suvalgėme. Taip pat sakoma, kad tai tik laikinas etapas moters gyvenime.

tags: #gimdymo #istorijos #delfi

• natūralios priemonės vaikų sveikatai
• Finansinė parama studentams
• nuo idėjos iki knygos lentynos
• Sužinokite, kodėl sauskelnės išlieka šlapios
• Kaip pasirinkti tinkamiausią priemonę nuo kosulio