Arvydas Juozaitis - iškili asmenybė Lietuvos kultūriniame, sporto, politiniame ir visuomeniniame gyvenime, kurio biografija yra glaudžiai susijusi su svarbiausiais šalies Atgimimo ir nepriklausomybės atkūrimo procesais. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gimimo data, vieta, išsilavinimas, profesinė karjera ir reikšmingiausi pasiekimai.

Arvydas Juozaitis gimė 1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje. Mokslus jis pradėjo Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi 1963-1974 m.
Jo tėvas buvo Jonas Algimantas Juozaitis (gimęs 1933 m. birželio 28 d., miręs 2021 m. birželio 17 d.), 54 metus dirbęs Vilniaus Pedagoginio instituto/Edukologijos universiteto dėstytoju ir docentu, taip pat tinklinio sporto meistras, treniravęs Lietuvos vyrų tinklinio rinktinę. Būtent tėvas paruošė sūnų Arvydą Monrealio (1976 m.) Olimpinėms žaidynėms, kur Arvydas Juozaitis pasižymėjo kaip plaukikas, laimėjęs bronzos medalį 400 m plaukimo krūtine rungtyje.
Motina - Liucija Vytautė Veiverytė-Juozaitienė (1932-2013), ekonomistė, dirbusi Vilniaus tiksliųjų staklių ENIMS gamyklos "Precizika" instituto vyr. Brolis - Aurimas Marijus Juozaitis.
Po mokyklos, 1974-1980 m., Arvydas Juozaitis studijavo Vilniaus universiteto (VU) Pramonės ekonomikos fakultete, kur įgijo ekonomisto specialybę. Vėliau, 1982-1985 m., jis buvo VU aspirantas.
Arvydo Juozaičio profesinė veikla apima platų spektrą sričių. 1985-1987 m. jis dirbo LSSR konservatorijos dėstytoju. Nuo 1987 iki 2001 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis.
1998-2004 m. A. Juozaitis dėstė filosofiją VU Tarptautinės verslo mokykloje. Jis taip pat ėjo ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėjo švietimo ir kultūros klausimais pareigas 2001-2003 m. Vėliau, 2004-2009 m., dirbo Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009-2012 m. gyveno ir dirbo Rygoje. 2012-2017 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas.
Nuo 2013 iki 2018 m. dirbo Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektoriumi, o nuo 2018 m. tapo profesoriumi. Nuo 2020 m. jis yra Klaipėdos miesto tarybos narys.
| Metai | Veikla / Pareigos |
|---|---|
| 1956 | Gimė Vilniuje |
| 1963-1974 | Mokėsi Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje |
| 1974-1980 | Studijavo Vilniaus universitete (ekonomistas) |
| 1982-1985 | VU aspirantas |
| 1985-1987 | LSSR konservatorijos dėstytojas |
| 1987-2001 | Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis |
| 1988 balandžio 20 | Perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“ |
| 1988 birželio 3 | Išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu |
| 1988 | „Sąjūdžio žinių“ redaktorius ir leidėjas |
| 1990 | „Šiaurės Atėnų“ steigėjas, redaktorius ir leidėjas |
| 1990 | Vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų |
| 1995-2000 | Žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius |
| 1998-2004 | VU Tarptautinės verslo mokyklos filosofijos dėstytojas |
| 2001-2003 | Ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėjas |
| 2003 | Lietuvos rašytojų sąjungos narys |
| 2004-2009 | Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė |
| 2007-2009 | Žurnalų „Baltika“ ir „Paralelės“ redakcinių kolegijų narys |
| 2009-2012 | Gyveno ir dirbo Rygoje |
| 2012-2017 | LTOK viceprezidentas |
| 2013-2018 | Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius |
| 2018 birželio 11 | Visuomenės veikėjai ragina kandidatuoti į Prezidentus |
| 2018 rugsėjo 17 | Paskelbė kandidatuojantis į Prezidentus |
| Nuo 2018 | Klaipėdos universiteto profesorius |
| Nuo 2020 | Klaipėdos miesto tarybos narys |
Arvydas Juozaitis buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžioje. 1988 m. balandžio 20 d. jis perskaitė viešą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“, kuris tapo viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ideologijos ištakų. Šiam manifesto veiksmui jis ruošėsi labai kruopščiai. „Balandžio tezių“ tekstas tapo masiniu, ėjo per rankų rankas, jis daug ką paskatino veikti, o idėjos tapo ir ideologine Sąjūdžio platforma iki pat Steigiamojo suvažiavimo. Perskaityta per „Amerikos balso“ radiją, paskaita pasiekė šimtus tūkstančių žmonių. Arvydas Juozaitis teigė turėjęs „antrininką“, šviesaus atminimo istoriką Vytautą Berenį, kuris būtų perskaitęs pranešimą jo vietoje, jei jam būtų nutikę kas nors netikėto.
Jo teigimu, „politiškai bejėgė tauta yra pasmerkta sekliam kultūriniam gyvenimui, nes giliausi būtiškieji visuomenės sąmonės klodai yra nuolat sekinami arba pasisavinami išorinių jėgų. Ilgainiui tokia tauta praranda savigarbą ir garbę“.
1988 m. birželio 3 d. Arvydas Juozaitis buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau tapo Sąjūdžio Seimo tarybos nariu. Jis buvo Sąjūdžio programos, roko maršų ir kitų Sąjūdžio akcijų rengėjas. R. Ozolas rinktinėje „Kelias į nepriklausomybę“ (2010 m.) rašė apie Arvydą Juozaitį: „Juozaitis, grįžęs iš Estijos, kur ką tik įvyko didžiulė Liaudies fronto manifestacija, buvo kaip ant sparnų: reikia baigti kalbas su valdžia, reikia imtis veiksmų“.

Arvydas Juozaitis akcentavo Estijos Liaudies fronto įtaką Lietuvos Atgimimui ir Sąjūdžiui. Jis minėjo Marto Tarmako, Liaudies fronto pasiuntinio, atvykimą į Vilnių 1988 m. liepos 1-2 dienomis ir du būsimo Sąjūdžio aktyvo susitikimus su juo Profsąjungų rūmuose. Šios dviejų vakarų sueigos Profsąjungų rūmuose įtaka, anot Juozaičio, buvo milžiniška. Sąjūdis susitelkė ant Tauro kalno, kur nesėkmingai jau 100 metų statomi Tautos namai.
Birželio 19 d., pirmojo Gedimino aikštės mitingo išvakarėse, Arvydas Juozaitis savavališkai organizuotame pikete paskelbė kvietimą partijos atstovams į Gedimino aikštę. Tai, kas prieš dvi dienas buvo visiškai neįmanoma, tapo tikrove: kompartija nusileido ir birželio 23 d. pakvietė visus in corpore į CK rūmus, išklausė scenarijų. Pirmąsyk po karo tauta išsivedė partiją į aikštę. Pirmieji trys mitingai, Sąjūdžiui diktuojant, autorystę dalijosi su LKP CK: 1988 m. birželio 24 d., 1988 m. liepos 9 d. ir 1988 m. rugpjūčio 23 d.
Juozaitis prisimena, kad Sąjūdžio stumiamoji jėga buvo jaunimo sparnas - energijos, naujovių ir proto šaltinis, susidedantis iš aukštąjį mokslą turinčių ir net disertacijas apginusių žmonių. Jis pats penkerius metus ruošėsi tokiam veiksmui, o jo aplinka brandino protingą valią veikti, laukdama tinkamo momento.
1989 m. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdis iškėlė Arvydą Juozaitį varžytis su LKP CK I sekretoriumi Algirdu Brazausku. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, Sąjūdžio Tarybos sprendimu, jis savo kandidatūrą atsiėmė. 1990 m. Arvydas Juozaitis paskelbė straipsnį „Istorinė klaida“ ir buvo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų.
2018 m. birželio 11 d. 55 visuomenės veikėjai, tarp kurių buvo rašytojai, poetai, kompozitoriai, aktoriai, sportininkai, signatarai ir Sąjūdžio pradininkai, išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir Arvydą Juozaitį, ragindami jį dalyvauti 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir kviesdami remti jo kandidatūrą. 2018 m. rugsėjo 17 d. jis paskelbė kandidatuojantis į Prezidentus.

Nuo 1988 m. Arvydas Juozaitis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas. 1990 m. jis tapo vienu iš savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų, redaktoriumi ir leidėju. 1995-2000 m. ėjo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas. 2007-2009 m. buvo žurnalų „Baltika“ (Kaliningradas/Karaliaučius) ir „Paralelės“ (Kaliningradas/Karaliaučius-Klaipėda) redakcinių kolegijų narys. Nuo 2003 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tomo Mano draugijos narys.
Arvydas Juozaitis yra produktyvus rašytojas, dramaturgas ir publicistas. Jo kūrybiniame bagaže yra scenarijai filmams, pjesės teatrui ir daugybė knygų.

Už nuopelnus Lietuvai Arvydas Juozaitis yra įvertintas valstybiniais apdovanojimais: