Vaiko netektis yra vienas iš skaudžiausių įvykių, kuriuos gali patirti šeima. Dažnai tokias netektis lydi ypač stiprus neteisybės jausmas, iš pagrindų supurtantis pasaulėvoką. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ir dėl kokios priežasties vaiko netektį patyrė šeima, tai yra be galo sudėtinga ir skaudi patirtis. Vaiko netektis yra turbūt labiausiai sukrečianti. Netekus vaiko, miršta ir dalis paties gedinčiojo. Lieki tarsi tuščias, nes vaikas žmogaus gyvenimui suteikia daug prasmės.

Gedulas po vaiko netekties, kaip ir po kitų netekčių, yra labai individualus procesas, tad nėra vieno geriausio būdo išgyventi netektį. Skausmas paliečia kūną, mintis ir jausmus, jis sustingdo. Labai sunku priimti pakitusią realybę, kuri jau niekada negalės būti tokia, kaip iki tol.
Išgyvenant netektį prislegia neišmatuojamas skausmas. Laikas įgauna kitą pojūtį, - jis tampa netekties laiku, kai stipriai pasikeičia santykis su savimi, kitais, aplinka. Susitaikymą su netektimi, jos priėmimą lydi stiprūs jausmai, kurie gali užlieti tarsi ištvinusi upė. Išgyvenama didelė jausmų sumaištis. Kitas sunkumas, su kuriuo gali būti susiduriama ir kurį svarbu suprasti, kad net ir du žmonės (mama ir tėtis), išgyvenantys vaiko netektį, skausmą jausti gali labai skirtingai.
Gedėjimo kelyje žmogui reikia daug palaikymo, paguodos, buvimo šalia, todėl artimųjų ar specialistų pagalba yra labai svarbi. Egzistuoja keletas skirtingų pagalbos būdų, galinčių padėti įveikti skausmą, geriau suprasti po netekties kylančius jausmus. Tai gali būti savipagalbos grupės, individualios psichologinės konsultacijos, psichologinės grupės.
Patiriant vaiko netektį, svarbu neužsidaryti savo skausme vienam, nebijoti kreiptis pagalbos. Artimieji gali tapti didelė pagalba paguodoje, bet ir jie dažnai gali būti nepajėgūs padėti išgyventi visus kylančius jausmus. Būti tarp žmonių, išgyvenančių panašų skausmą, tai ir padėti sau neužsidaryti tik savo skausme, kas, kaip rodo grupių patirtis, padeda labiausiai.
| Pagalbos būdas | Nauda gedinčiajam |
|---|---|
| Individuali psichoterapija | Saugi erdvė išreikšti jausmus ir gauti specializuotą pagalbą. |
| Savipagalbos grupės | Buvimas tarp žmonių, išgyvenančių panašų skausmą. |
| Artimųjų palaikymas | Emocinis buvimas šalia ir kasdienė pagalba. |
Gedėti galima ne vien liūdnai. Yra tautų, kurios savo ilgesį išlieja dainuodamos ir plodamos. Kai kurios šeimos susikuria savo ritualus. Vaikai, nepaisant jų amžiaus, turėtų dalyvauti tokiuose ritualuose lygiomis teisėmis su suaugusiais. Tėvams kartais kyla pagunda apsaugoti vaiką nuo skausmo ar skausmingų prisiminimų, tačiau žiūrint iš viso gyvenimo perspektyvos, vaikams geriau būti informuotiems ir dalyvauti su mirtimi susijusiuose ritualuose.

Jei būsite su vaiku atviri, padėsite jam natūraliai priimti mirtį ir išreikšti liūdesį. Jei vaikas to nemokės, vėliau gyvenime jam gali kilti sunkumų. Kalbėti apie skausmą - tai atverti vožtuvą garui, kuris gali iš vidaus ir susprogdinti. Supraskite, kad negalima pakeisti aplinkybių, kurios susiklostė, nes to niekas negalėjo numatyti, todėl Jūs neturite jausti kaltės.