Visuomenės sveikata - tai visuomenės organizuoti būdai ir priemonės, kuriais sudaromos sąlygos saugoti ir stiprinti savo sveikatą, vengti ligų, sužalojimų ir negalios.
Visuomenės sveikatos gerinimo būdai daugiausia remiasi moksliniais tyrimais, padedančiais vengti ligų, pratęsti gyvenimą, gerinti fizinę sveikatą, aplinkos sanitarijos sąlygas, stiprinti užkrėtimo kontrolę ir higieninį auklėjimą, kurio reikia norint išsaugoti sveikatą.
Bendras visuomenės sveikatos lygis laikomas pakankamai aukštu, jeigu dauguma gyventojų yra sveiki.
Kai kurių duomenų apie visuomenės sveikatą randama senovės graikų gydytojo Hipokrato (460-~377 pr. Kr.) veikaluose. Jis teigė, kad ligoms atsirasti turi įtakos maistas, profesija ir klimatas.
Vokiečių patologo R. Virchowo darbai skatino modernios visuomenės sveikatos, kuri apima politiką, mediciną ir socialinius mokslus, atsiradimą.

Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistai rengiami Vilniaus universitete Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete. Bendrieji klausimai daugiausia nagrinėjami Higienos institute.
Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programa skirta rengti specialistus, gebančius analizuoti ir spręsti visuomenės sveikatos iššūkius, prisidėti prie gyventojų sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir sveikatai palankios aplinkos kūrimo. Programa ugdo lyderystės, analitinio mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus, reikalingus dirbant su įvairiomis visuomenės grupėmis ir institucijomis.
Visuomenės sveikatos studijų absolventai dirba savivaldybių administracijų sveikatos skyriuose, visuomenės sveikatos biuruose ir centruose, mokyklose bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo padaliniuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teritorinėse ligonių kasose, specializuotose gyventojų sveikatos priežiūros įstaigose.

Sveikata - vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką. Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas ES gyventojas būtų apsaugotas nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir galėtų gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Europos Komisija kuria stiprią Europos sveikatos sąjungą, kad kartu būtų pasirengiama sveikatos krizėms ir į jas reaguojama.

Europos sveikatos draudimo kortelė keliautojams padeda gauti gydymą susirgus kitoje ES šalyje, o ES teisės aktais dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų yra nustatytos į kitas šalis planinio gydymo tikslais vykstančių piliečių teisės.
Per Europos referencijos centrų tinklus retosiomis arba sudėtingomis ligomis sergantys pacientai, net neišvykdami iš savo šalies, gali gauti geriausių ekspertinių žinių iš visos Europos.

Vėžys ES yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, be to, dėl jo sveikatos sistemos patiria daug išlaidų. ES remia prevencijos, aptikimo, ankstyvosios diagnozės ir gydymo veiklą, taip pat padeda gerinti vėžiu sergančių pacientų ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę įgyvendindama Europos kovos su vėžiu planą, kuriam finansuoti skirta 4 mlrd. EUR.
ES skyrė didžiulę paramą COVID-19 vakcinų moksliniams tyrimams ir naudojimui: per rekordiškai trumpą laiką sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos ir Komisija užtikrino, kad būtų pakankamai dozių europiečiams apsisaugoti ir trečiosioms šalims padėti.
Įsteigta Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA). HERA užtikrina, kad ES ir valstybės narės būtų geriau pasirengusios kovai su būsimomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir turėtų pakankamai medicinos reikmenų.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, reglamentuojantį visuomenės sveikatą. Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
| Data | Įvykis | Numeris |
|---|---|---|
| 2007-07-01 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) | XI-1628 |
| 2011-11-03 | Pakeista | Nr. |
Priėmimo į visuomenės sveikatos bakalauro studijas sąlygos 2025-2026 m. m.:
Kontaktiniai užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8.20 val. iki 20.10 val. periodinėmis sesijomis, kurios nuolatinėse studijose vyksta keturis kartus per metus. Sesijos trukmė priklauso nuo studijuojamų dalykų skaičiaus, bet ne trumpesnė kaip 2 savaitės. Dalį kontaktinių užsiėmimų gali vykti skaitmeninėje erdvėje.

tags: #zindymas #straipsniai #visuomenes #sveikata