Žyminis mokestis teisme: tėvystės nustatymo ir kitų šeimos bylų ypatumai bei bendrosios taisyklės

Norint pradėti bylą teisme, būtina sumokėti žyminį mokestį. Žyminis mokestis yra privaloma rinkliava, mokama už teismų teikiamas paslaugas, siekiant padengti dalį teismų patiriamų išlaidų vykdant teisingumo procesą. Šis mokestis ne tik kompensuoja dalį teismų patiriamų išlaidų, bet ir atlieka prevencinę funkciją, padėdamas įvertinti norą bylinėtis ir reikalavimų pagrįstumą. Be to, didesnė žyminio mokesčio suma skatina šalis siekti taikaus ginčų sprendimo.

Žyminio mokesčio apskaičiavimas ir dydžiai

Žyminis mokestis mokamas prieš kreipiantis į teismą. Jo dydis priklauso nuo bylos, nagrinėjamos teisme. Civilinėse bylose proceso dalyvių mokami žyminiai mokesčiai paprastai yra didesni negu administracinėse bylose. Koks konkrečiai bus žyminio mokesčio dydis, lemia įvairūs kriterijai, o pagrindinis - reiškiamų reikalavimų kiekis ir jų pobūdis.

Turtiniuose ginčuose

Patys brangiausi, jei kalbėsime apie civilines bylas, yra turtiniai reikalavimai - kai norima prisiteisti turtą, piniginę sumą, atgauti skolą. Nuo konkretaus reikalavimo dydžio priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis. Šio Kodekso 80 straipsnis nustato žyminio mokesčio dydžius turtiniuose ginčuose nuo ieškinio sumos.

Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12 555 Eur.

Neturtiniuose ir šeimos ginčuose

Jei reikalavimas yra neturtinis, pavyzdžiui, tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas santuokos nutraukimo byloje ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, taikomas standartinis žyminio mokesčio dydis. Už neturtinį reikalavimą paprastai taikomas 41 Eur žyminis mokestis. Tačiau yra ir išimčių: bylose nuomos klausimais žyminis mokestis yra 57 Eur, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais - 144 Eur.

Žyminio mokesčio apskaičiavimo pavyzdys gyvenamosios vietos nustatymo bylose, susijęs su išlaikymu: byloje apskaičiuotas 359 Lt žyminis mokestis, tai yra: 143 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir 216 Lt žyminis mokestis už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (12 mėn. x 300 litų x 2 = 7200 Lt - 3 %).

Šiuo metu sukurta nemažai pagalbinių priemonių, kurios gali padėti įsivertinti mokėtiną sumą. Viena jų - žyminio mokesčio skaičiuoklė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale www.e.teismas.lt. Instrukciją, kaip naudotis skaičiuokle, rasite portalo skiltyje Videopagalba / Žyminis mokestis.

Lengvatos ir atleidimas nuo žyminio mokesčio

Konkrečius atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numato Civilinio proceso kodeksas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įvairūs asmenys ir institucijos tam tikrais atvejais:

• Darbuotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai - bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
• Ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo.
• Ieškovai - bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.
• Ieškovai - bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
• Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
• Šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
• Šalys - bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.
• Įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
• Ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
• Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.
• Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
• Sutuoktiniai - už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu.
• Pareiškėjai - už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka.
• Šalys - bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.
• Pareiškėjai - bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų.
• Asmenys - kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

Pagal 80 straipsnio 1 dalį, nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas civilinėse bylose gali žmogų iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o administracinėse bylose net ir visiškai atleisti nuo mokėjimo pareigos. Taip pat teismas gali ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo - tokiu atveju žyminį mokestį iš esmės sumoka bylą pralaimėjusi šalis. Norint, kad teismas priimtų tokį sprendimą, asmeniui reikia parašyti prašymą teismui. Tai dažniausiai daroma iš karto paduodant dokumentą (ieškinį, skundą ar pareiškimą) teismui. Prašyme reikėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių asmuo nori, kad jam būtų atidėtas mokėjimas arba jis nuo mokėjimo būtų atleistas. Kartu su prašymu būtina pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, kad žmogus negauna pajamų, neturi turto). Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Jei žyminis mokestis nėra mokamas, tai dar nereiškia, kad ši suma apskritai nebus sumokėta. Teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisto ieškovo reikalavimus, žyminis mokestis valstybei paprastai priteisiamas iš bylą pralaimėjusio atsakovo.

Svarbu paminėti ir mediacijos lengvatas. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Tačiau ši žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Aukščiau nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

Žyminio mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

Žyminis mokestis paduodant procesinius dokumentus teismui mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke (mokant grynaisiais arba naudojantis elektronine bankininkyste - pavedimu), nurodant įmokos kodą 5660. Bankų sąskaitas galima rasti bet kurio teismo interneto svetainėje. Būtina žinoti, kad teismui kartu su procesiniais dokumentais, kurie apmokami žyminiu mokesčiu, turi būti pateikiamas ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalas. Mokant žyminį mokestį, rekomenduojama laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“ įrašyti papildomus duomenis: nurodyti dviženklį teismo kodą, proceso dalyvių vardą ir pavardę. Žyminis mokestis teismui mokamas suapvalintas iki sveikųjų skaičių (pagal matematines taisykles).

Jei asmuo sumokėjo didesnį žyminį mokestį negu reikėjo (tarkime, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų arba paaiškėjo, kad buvo sumokėta per didelė pinigų suma), jam grąžinama permokėta dalis. Taip pat visas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinama, jeigu atsisakoma pareikšto reikalavimo arba atsiimamas teismui pateiktas bylą inicijavęs procesinis dokumentas (priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos). Sumokėti pinigai grąžinami ir tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių byla nėra išnagrinėjama iš esmės, kai byla negali būti nagrinėjama teisme arba kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo. Kita situacija, jeigu teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau asmuo jo nesumokėjo, o teismas pateikto ieškinio neišnagrinėjo, žmogui grąžinamas visas žyminis mokestis, nes paslauga nebuvo suteikta. Teismas žyminį mokestį gali grąžinti savo iniciatyva (jeigu yra numatyti pagrindai) arba asmens prašymu. Jeigu žmogus turi daugiau bylų ir nori dar kartą kreiptis į teismą, žyminį mokestį galima ne grąžinti, o panaudoti kitoje byloje.

Žyminis mokestis apeliaciniuose ir kasaciniuose skunduose

Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Tarkime, apylinkės teismui priėmus sprendimą, asmuo gali su viena sprendimo dalimi sutikti, o ginčyti kitą dalį. Tokiu atveju žmogui reikės mokėti ne už visus anksčiau reikštus reikalavimus, o tik už ginčijamą jų dalį.

Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Administracinėse bylose už bet kokį skundą mokamas 30 Eur žyminio mokesčio dydis, už apeliacinį skundą - 15 Eur (nepaisant to, kiek juose keliama reikalavimų). Už prašymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Papildomai, už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis.

Teisinė bazė ir naujausi pakeitimai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žyminį mokestį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas bei Civilinio proceso kodeksas, ypač jo 80 straipsnis. Šis straipsnis buvo keistas ir pildytas kelis kartus, siekiant atnaujinti mokesčių dydžius ir procedūras.

1. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. (Žin., 2011, Nr. 75-3642).
2. 2014 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XII-1175 (TAR, 2014, Nr. 2014-14282).
3. 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 (TAR, 2016, Nr. 2016-26956).
4. 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-332 (TAR, 2017, Nr. 2017-07446).
5. 2017 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XIII-501 (TAR, 2017, Nr. 2017-10651).
6. 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2178 (TAR, 2019, Nr. 2019-10103).
7. 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1349 (TAR, 2022, Nr. 2022-15470), nustatančiu, kad 80 str. 7 d. nuostatos taikomos nagrinėjant ieškinius (pareiškimus, prašymus, skundus), paduotus po įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo (2023 m. sausio 1 d.).

Grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso XXIV1 skyriaus taisykles.

tags: #zyminis #mokestis #del #tevystes #nustatymo

• Patogūs ir saugūs Besrey triratukai
• Pilvo skausmų priežastys nėštumo metu
• Kazimiero Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas“
• Ar įmanoma greitai pastoti po gimdymo?
• Profesionalus pasiekimų įvertinimas