Šeštojo ir septintojo dešimtmečių sandūroje lietuvių vaikų literatūra išgyveno svarbų atsinaujinimo etapą. Tuo laikotarpiu sparčiai plėtėsi žanrų įvairovė, gilėjo kūrinių problematika, o meninė raiška tapo subtilesnė ir įvairiapusiškesnė. 1970-ieji metai šioje kultūrinėje panoramoje užima ypatingą vietą - tai laikotarpis, kai į vaikų rankas pateko kūriniai, tapę neatsiejama literatūrinės klasikos dalimi.
Reikšmingos 1970-ųjų publikacijos
Atsinaujinusioje vaikų literatūroje mažėjo politinės retorikos, o dėmesys krypo į gilesnį žmogaus dvasinio pasaulio bei santykio su gamta tyrinėjimą. 1970 metais pasirodė itin svarbių autorių darbų, kurie suformavo tuometinį literatūrinį kontekstą:
- Sigitas Geda - išleido eilėraščių rinkinį „Užmigę žirgeliai“. Jo poezijoje vaikams ikibiblinė tuštuma užpildoma prasme - iš negera pasidaro gera, iš gamtos pereinama į mokslą, kultūrą, žmogiškąjį pasaulį.
- Ramutė Skučaitė - pristatė eilėraščių rinkinį „Kiškių troleibusai“. Šis kūrinys atspindi poezijoje gausėjusią miesto tematiką bei kultūros ženklų svarbą.
- Aldona Liobytė - parengė ir išleido „Pasaką apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį“.
Literatūrinio gyvenimo kontekstas
SSRS okupacijos metais knygų leidyba buvo griežtai kontroliuojama, tačiau, nepaisant sudėtingų sąlygų, 1970-aisiais buvo išlaikyta aukšta redakcinė ir meninė knygų rengimo kokybė. Lietuva garsėjo knygų dailininkais, kurie dažnai pelnydavo tarptautinių apdovanojimų. Leidyklos, tokios kaip „Vaga“ ar „Mintis“, per metus išleisdavo tūkstančius leidinių, tarp kurių vaikų literatūra užėmė garbingą vietą.
| Autorius | Kūrinys | Metai |
|---|---|---|
| Sigitas Geda | Užmigę žirgeliai | 1970 |
| Ramutė Skučaitė | Kiškių troleibusai | 1970 |
| Aldona Liobytė | Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę | 1970 |
Aktualumas šiandien
Daugelis 1970-aisiais išleistų kūrinių ir šiandien yra aktualūs bei skaitomi vaikų. Kaip teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba, viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, tačiau kai kurios, net ir senesnės, tebėra vertingos šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos, išlaikant ryšį tarp kartų.
Šio laikotarpio kūryba pasižymėjo asociatyviais vaizdais, aforistišku sakiniu ir ekspresyviu stiliumi, kurie modernizavo lietuvių vaikų literatūrą. Tai buvo metai, kai poetinė kalba pradėjo atvirai interpretuoti Visatos suvokimą, paliekant vietos vaiko fantazijai ir kritiniam mąstymui.