Vaikų dantukų juodavimas: priežastys, prevencija ir gydymas
Tėvams dažnai atrodo, kad dantis gydyti galima tik juos gręžiant ir plombuojant. Bet taip nėra. Pirmiausia, ką reikia padaryti - išsiaiškinti priežastis, kodėl dantys sugedo. Gal dar nevalote mergaitei dantų ar naudojate netinkamą dantų pastą? Kitas žingsnis - sustabdyti kariesą ir neleisti jam progresuoti. Jei pavyksta kariesą sustabdyti, tikrai galima laukti, kol vaikutis paaugs.
Mažiems vaikams baltos dantukų dėmės atsiranda dėl vadinamojo buteliuko ėduonies, t.y. kai vaikas nepaleidžia iš rankų buteliuko su sultimis ar kitais saldžiais skysčiais ar prieš užmigdamas geria pieną. Kūdikiams taip nutinka dėl vadinamojo buteliuko karieso, kuris atsiranda tuomet, kai mamos savo mažiesiems duoda gerti saldžius gėrimus prieš miegą, pavyzdžiui, arbatą, kuri pasaldinta medumi ar cukrumi. Vyresniems vaikams dantys genda dėl nuolatos geriamų sulčių, nesvarbu, ar jos naminės ar ne. Taip pat gali būti, kad vaikas turi valgyti 5 kartus per dieną, t.y. - kai vaikas supranta, ko iš jo norima, pamokomas 4-5 kartus paimti į burną vandens ir jį truputį palaikius išspjauti.
Dažniausia pageltonavimo priežastis yra higieninio apsileidimo pasekmė. Taip pat gali būti per didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Dėl per didelio fluoro kiekio dantys gali pasidaryti margi, dėmėti. Tokie dantys mažiau atsparūs bakterijų poveikiui, trapesni, praranda blizgesį. Tokius dantukus reikia dar stropiau prižiūrėti, dažniau su vaiku apsilankyti pas vaikų odontologą.
Vartojant kai kuriuos tirpalus, turinčius geležies, gali atsirasti tiek pieninių, tiek ir nuolatinių dantų spalvos pokyčiai. Ant dantukų atsiranda gelsvos, rusvos spalvos juostelių, dėmelių. Estetiškai jos atrodo nekaip, tačiau pieniniams dantukams nekenkia, neturi įtakos ateityje išdygsiančių nuolatinių dantų spalvai. Skysčio, turinčio geležies, poveikis dantukams nepriklauso nuo jo naudojimo trukmės, o priklauso nuo geležies druskos rūšies, esančios jame. Skysčio, turinčio geležies, poveikis dantukams sumažės, kai pastarieji bus išvalomi tuojau po jo išgėrimo. Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Dantų priežiūros įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, todėl pirmosios dantukų valymo pamokos vaikams yra labai svarbios.
Pirmieji dantukai pasirodo dar kūdikystėje, tad mažylis pats negali jais pasirūpinti ir ši pareiga atitenka tėvams. Tam skirti specialialūs ant piršto užmaunami dantų šepetėliai, juos patariama naudoti su vandeniu. Su vaikiška dantų pasta mažylį galima supažindinti tik sulaukus 12 mėn. Mažyliui sulaukus pusantrų metų, drauge išrinkite jam dantų šepetėlį - mėgstama spalva dantų valymo procesą padarys smagesniu. Dantų paviršiuje kaupiasi apnašos, gali tarpti bakterijos, o pieniniai vaikų dantys yra mažiau atsparūs. Nors dantukų valymas prasideda nuo dantų pastos ir šepetėlio, nepamirškite vaikui suteikti informacijos ir apie tarpdančių valymą. Siūlą mažesniems vaikams naudoti gali būti sudėtinga, tačiau jei visa šeima naudoja tarpdančių irigatorių, supažindinkite su juo ir mažylį. Irigatorius veikia švelniau, tad nesukels vaikui neigiamų emocijų, taip pat jį gali būti patogiau naudoti, kai vaiko tarpdančius išvalyti reikia tėvams.
Maži vaikai dažnai priešinasi dantų priežiūros rutinai. To išvengti padės žaidimai, atlygių sistema ir keletas kitų triukų. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti dantų šepetėlį - taip jis bus labiau motyvuotas valytis dantis. Taip pat suteikite jam visą reikalingą informaciją: kaip valytis dantis, kodėl tai reikia daryti ir kokios pasekmės laukia. Jei dar nepradėjote mokytis valytis dantų, duokite vaikui tiesiog pažaisti su dantų šepetėliu, leiskite „išvalyti“ dantis lėlei ar meškiukui.
Pirmąjį apsilankymą pas odontologą reikėtų planuoti vaikui sulaukus 1-2 metų. Ėduonis jau gali būti pažeidęs dantis, tad juos reikėtų plombuoti. Odontologai turi ir spalvotų plombų bei kitų priemonių vaikams sudominti, bet susitarti su mažyliu vis tiek gali būti sudėtinga. Dėl to atlikite „namų darbus“: paaiškinkite mažyliui apie odontologą, kodėl reikia pas jį eiti ir kokia bus procedūra. Mažylių dantys išliks sveiki, jei jais tinkamai rūpinsitės nuo pat pradžių. Prisiminkite, kad jau išdygus pirmajam dantukui, reikia juo rūpintis ir valyti. Vaikui sulaukus daugiau nei metų, jau galite pratintis prie dantų valymo šepetėliu, kiek vėliau supažindinkite jį ir su tarpdančių valymu: nuo 6 metų naudokite burnos irigatorių.
Dvidešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja odontologė tikina, kad pastaraisiais metais daugelio vaikų dantų būklė - itin bloga, tačiau tvirtinti, kad ji blogesnė nei buvo sovietmečiu, nedrįsta, nes tuomet vaikų dantys nebūdavo tikrinami profilaktiškai, duomenys nebūdavo niekur sisteminami, todėl nežinome, kokia buvo tikroji situacija. Visuomenėje galima išgirsti nuomonę, kad dantų būklė prastėja dėl mineralų ir vitaminų trūkumo, tačiau gydytoja S.Vaitkienė su tuo nesutinka. „Žmonės tiesiog nevalo dantų, ne blogai valo, o iš viso nevalo. Tiek suaugę, tiek vaikai. Gana dažnai susiduriu su paaugliais, kurie atvirai prisipažįsta nevalantys dantų. Gerai, jei vaiko puiki genetika ir dantys nėra linkę gesti, tačiau tokių - mažuma. Daug dažnesni atvejai, kai ateina pas odontologą visi šeimos nariai ir visų jų dantų būklė - tragiška. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie blogai valo, kelias sekundes pamakaluoja burnoje dantų šepetėliu, o reikėtų valyti dvi minutes“. Kai vaikas atsisėda į odontologo kėdę, gydytoja S. Vaitkienė visuomet paklausia, ar jis valo dantis ryte ir vakare. Daugiau nei 80 proc. atsako, kad valo tik ryte, nors prieš naktį dantis išvalyti - būtina, net svarbiau nei ryte. „Tuomet man kyla klausimas, kodėl jie to nežino. Tikriausiai dantų nevalo ir jų tėvai, kuriuos vaikai mėgdžioja, - spėlioja gydytoja odontologė. - Tėvai vakare turėtų būtinai išvalyti vaikams dantis. Aišku, jiems sunku prisiversti, kai tuo metu per televizorių rodo įdomią laidą ar filmą“.
Kai manęs klausia, kokia pasta reikia valyti dantis, tai atsakau, kad galite valyti ir be pastos. Svarbu mechaniškai gerai išvalyti - „iššluoti“ visą košę, kuri nuo maisto susidaro ant dantų. Dantų pasta, jei dantys bus valomi vos 30 sekundžių stebuklo nepadarys ir apnašų nenuvalys, ji tik suteiks gaivumo ir atrodys, kad dantis išsivalėme švariai. Ateiti pas odontologą pirmą kartą rekomenduojama, kai vaikui prasikala pirmieji dantys, tačiau Lietuvoje ne daug tėvų savo vaikus dar kūdikius atveda pas odontologą. Paprastai pirmą kartą į odontologo kėdę mažieji pacientai atsisėda, kai turi pradėti lankyti darželį, kuriam reikia pateikti pažymą apie sveikatos būklę. Pastarojoje turi būti įrašas ir iš odontologo apie vaiko dantų būklę. „Būtų idealu, jei vaikai pas odontologus profilaktiniam patikrinimui būtų atvedami kas pusę metų. Tuomet galima laiku pastebėti dantukus, kurie jau pradėjo gesti ir juos sutaisyti. Deja, kol kas mažai tėvų du kartus per metus atveda vaikus patikrinti dantis. Paprastai vaikai ateina kartą per metus, prieš rugsėjį, kai reikia naujos sveikatos pažymos į darželį ar mokyklą. Tai, kad dabar yra privaloma ir odontologo apžiūra, norint gauti pažymą, - džiugina. Tikėtina, kad bent dalies vaikų dantys pagerės dėl reguliariai atliekamos profilaktinės patikros, bent dalis tėvų suvoks, kad jie yra atsakingi už savo vaikų dantų būklę“, - tikisi gydytoja odontologė.
Vyresnis vaikas dantis turi valytis pats, o vaikams iki 12 metų dantis turi valyti tėvai. Jei dantys valomi kasdien ryte ir vakare po dvi minutes, eiti pas burnos higienistą nereikės, nes dantys bus švarūs, be apnašų. Kiek kitokia situacija yra su gydytoju ortodontu, pastarajam vaikai turėtų parodyti savo dantukus tuomet, kai jau pradeda kristi pieniniai ir išdygsta pirmieji nuolatiniai. Gydytojas ortodontas įvertins, ar dantys dygsta teisingai, reikiamoje vietoje ar taisyklingas sąkandis, ar reikalingos kokios nors korekcijos.
Lietuvoje vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys dengiami silantais, už šią paslaugą apmoka teritorinės ligonių kasos. Pasak gydytojos S. Vaitkienės, silantai padeda apsaugoti krūminio danties kramtomąjį paviršių, kol dantys visiškai susiformuos. Tačiau odontologai susiduria su kita bėda - vaikai pas juos į kėdę atsisėda tuomet, kai dantys jau būna sugedę ir jų jau nebegalima dengti silantais. „Dažnai taip nutinka dėl to, kad tėvai nesidomi, kada dygsta vaikų dantys. Jie labai džiaugiasi, kai dygsta pirmieji apatiniai dantukai, klausinėja, ar jie išsitiesins, nes pastarieji dažnai dygsta kreivi, o tada aš jiems parodau jau dyugusius krūminius dantis ir jie labai nustemba. Dažnai tėvai nežino, kad šeštasis nuolatinis dantis išdygsta už penkto pieninio danties, kai šis dar neiškritęs, o tėveliams atrodo, kad nuolatiniai dantys išdygsta tik tuomet, kai iškrenta pieniniai, tačiau tai netiesa. Efektyviausia yra tik išlindusį tą nuolatinį krūminį dantį nuvalyti ir padengti silantu, tuomet vagelės, kurios yra dar nemineralizuotos, nesusiformavusios ir kurios pirmos pradeda gesti, bus apsaugotos“, - paaiškina odontologė. Tačiau tam, kad vaikų dantis būtų galima padengti silantais, jie turi būti sveiki, nesugedę, dėl šios priežasties juos būtina valyti po 2 minutes ryte ir vakare. Jei vaikams ir tėveliams nepavyksta gerai išvalyti dantų, tuomet rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas burnos higienistą, kuris nuvalys apnašas, nurinks susikaupusius akmenis, o taip pat paaiškins ir pamokys, kaip reikia teisingai valyti dantis. Pasak gydytojos odontologės, silantai yra puiki pagalbinė priemonė, kuri padeda vaikų dantims išlikti sveikiems, tačiau ji niekada neatstos reguliaraus dantų valymo ryte ir vakare, o ir silantuoti galima tik vaikų sveikus dantis. Jei vaikų krūminiai dantys bus nepataisomai išgedę, silantais jų padengti nebebus galima. „Siekiant kuo labiau apsaugoti vaikų dantis, kad jie būtų sveikesni, kviesčiau tėvelius būti atidesniais - tik pamačius išdygusį naują krūminį dantuką iškart vaiką vesti pas gydytoją odontologą ir padengti silantu. Taip pat labai rekomenduočiau vaikui surasti nuolatinį gydytoją odontologą. Po kelių vizitų, kai mažasis pacientas pripras prie gydytojo tiek jam, tiek tėveliams bus mažiau streso, kai ateis laikas vaikui tvarkyti dantis ar profilaktiškai pasitikrinti“, - pataria Centro poliklinikos gydytoja odontologė S.
Kada ir kaip teisingai valyti dantis?
Balta dėmė pastebima kaip praradusi blizgesį tarsi matinė dantuko vieta. Balta dėmė yra pirminės stadijos ėduonis. Ji rodo, kad dantis netenka mineralų, tapo trapesnis ir labiau pažeidžiamas.
Priežastys, dėl kurių vaikui juoduoja dantukai:
- Netinkama burnos higiena (nevalomi arba blogai valomi dantys).
- Saldžių gėrimų vartojimas prieš miegą (pvz., arbata su medumi ar cukrumi, sultys).
- Dažnas saldžių skysčių (sultys, pienas) vartojimas, ypač prieš miegą.
- Per didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje.
- Geležies turinčių tirpalų vartojimas.
- Per didelis cukraus kiekis maiste.
Kaip išvengti dantukų problemų?
- Pradėkite valyti vaiko dantukus nuo pirmojo išdygusio dantuko.
- Naudokite specialius ant piršto užmaunamus šepetėlius kūdikiams, o vėliau - vaikiškus dantų šepetėlius ir vaikišką dantų pastą (nuo 12 mėn.).
- Valykite vaiko dantis du kartus per dieną (ryte ir vakare) po dvi minutes.
- Sužinokite apie tarpdančių valymą ir naudokite atitinkamas priemones (siūlą, irigatorių).
- Apribokite saldžių gėrimų ir maisto vartojimą.
- Vandeniu skalaukite burną po saldžių skysčių pavartojimo.
- Reguliariai (kas pusę metų) lankykite vaikų odontologą profilaktiniams patikrinimams.
- Apsilankykite pas odontologą, kai tik pastebite pirmuosius pakitimus dantyse.
Ką daryti, jei dantukai jau pajuodavo?
Jei pastebėjote, kad vaiko dantukai juoduoja ar yra pažeisti, nedelsdami kreipkitės į odontologą. Gydytojas nustatys priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sustabdyti karieso progresavimą ir išsaugoti vaiko dantukus.
Kada pirmą kartą vesti vaiką pas odontologą?
Pirmąjį apsilankymą pas odontologą rekomenduojama atlikti vaikui sulaukus 1-2 metų, arba iškart po pirmojo dantuko išdygimo. Profilaktiniai vizitai kas pusę metų padeda laiku pastebėti ir gydyti atsiradusius dantų pažeidimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
