Vėžio gydymo inovacijos ir iššūkiai Lietuvoje: nuo imunoterapijos iki fitoterapijos

Onkologinė liga, kitaip tariant, vėžys, yra diagnozė, gąsdinanti visus be išimties. Šiuo metu tai viena iš labiausiai aptarinėjamų ir, deja, viena labiausiai paplitusių ligų. Remiantis statistiniais duomenimis, ateityje su šia liga susidurs kas trečias žmogus. Daugumos žmonių nuomone, vėžys visada baigiasi mirtimi. Tačiau toks mąstymas yra iš dalies klaidinantis, turint omenyje, kad medicina tobulėja ir vis dažniau pacientams, sergantiems šia sunkia liga, yra taikomi naujesni, efektyvesni gydymo metodai.

Vėžys - tai piktybinė liga, atsirandanti dėl daugelio veiksnių įtakos, kuri pažeidžia ląstelėse esančią genetinę medžiagą (DNR). Dėl tam tikrų DNR pažeidimų organizme atsiranda piktybinės ląstelės, kurios auga ir dalijasi labai sparčiai. Įprastomis aplinkybėmis, jei imuninė sistema yra pakankamai stipri, organizmas gali atpažinti šiuos pokyčius ir, paprastai tariant, sunaikinti tokią supiktybėjusią ląstelę. Kai kuriais atvejais pakitusios ląstelės gali būti nekenksmingos ir sukelti, pavyzdžiui, cistų, polipų, uždegimų ar gerybinių auglių susidarymą.

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje onkologinės ligos yra antros pagal dažnumą, pirmą vietą užleisdamos širdies ir kraujagyslių ligoms. Pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų: dažniausia moterų piktybinė liga yra krūties, o vyrų - priešinės liaukos vėžys. Lietuvoje šiuo metu yra apie 140 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. 2024 m. pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 19 mln. naujų vėžio atvejų, o 8,2 mln. žmonių nuo šios ligos mirė. Prognozuojama, kad 2030 m. naujų vėžio atvejų padaugės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius - iki 13,1 mln. Vėžys yra ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga, didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams.

Vėžio išsivystymo priežastys ir rizikos veiksniai

Vėžys neišsivysto per naktį. Šią ligą sukelia daugybės veiksnių sankaupa, kuri nusilpnina paties organizmo imuninę sistemą, kol vieną dieną ji nustoja tinkamai funkcionuoti. Specialistų teigimu, vėžinių ląstelių atsiranda kiekviename organizme, o jų pašalinimas yra imuninės sistemos užduotis. Dauguma vėžio atvejų turi genetinį pagrindą. Tačiau turimas polinkis susirgti tam tikros rūšies vėžiu nebūtinai pasireiškia - dažniausiai tai yra keleto suminių veiksnių rezultatas.

„Vėžio išsivystymo priežasčių gali būti įvairių, tačiau dėl to, kad sutrinka mūsų organų veikla, dažnai esame kalti mes patys: mažai judame, todėl esame deformuoti, visi organai nėra savo prigimtinėje padėtyje, valgome bet ką, bet kada, mažai pagirdome savo ląsteles vandeniu. Visa tai sukelia audiniuose stazę, mikrocirkuliacijos sutrikimus, išsiderina visa grandinė mūsų organizmo funkcijų, ilgainiui ląstelės išsigimsta ir tampa vėžinėmis“, - teigiama ekspertų. Taip pat rizika didėja, jei jūsų mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai yra netinkami, turite nutukimo problemų, rūkote ir vartojate alkoholį. Rečiau pasitaiko specifinių virusinių infekcijų sukelti onkologiniai susirgimai. Kaip pastebėta, rizika susirgti vėžiu didėja su amžiumi - taip nutinka dėl neigiamų poveikių krūvio atsiradusių mutacijų susikaupimu ląstelėse bei silpstančių DNR pažeidimų taisymo sistemų.

Storosios žarnos vėžio etiopatogenezė

Kolorektalinio vėžio biologija yra viena geriausiai išstudijuotų. Įvardijama keletas išorinių bei vidinių aplinkos veiksnių, darančių įtaką naviko augimui:

• Polipai. Gaubtinės žarnos polipai, kurių daugėja metams bėgant, didina gaubtinės žarnos vėžio riziką. Iki 80 proc. kolorektalinio vėžio prasideda iš gerybinių polipų.
• Mitybos ypatumai. Kolorektalinis vėžys dažniau būna tiems, kurie valgo daug riebalinio maisto ir mažai skaidulinio (vaisių, daržovių, grūdų). Gausus kalcio vartojimas mažina gaubtinės žarnos polipų ir vėžio riziką. Tiesiosios ir riestinės žarnos vėžys dažniau pasitaiko daug alkoholio (ypač alaus) vartojantiems vyrams.
• Uždegiminės žarnyno ligos. Vidutiniškai 1 proc. sergančiųjų vėžiu anksčiau yra sirgę lėtiniu opiniu kolitu. Krono liga taip pat įvardijama kaip vienas iš rizikos veiksnių, tačiau menkesnis nei opinis kolitas.
• Paveldimumas. Genetinis paveldimumas yra labai svarbus kolorektalinio vėžio išsivystymo rizikos veiksnys. 15 proc. sergančiųjų kolorektaliniu vėžiu turi pirmos eilės giminaičių, taip pat sergančių kolorektaliniu vėžiu.
• Rūkymas. 2-3 kartus padidina kolorektalinio vėžio riziką.
• Hormonų terapija. Moterims, postmenopauzės metu vartojusioms pakeičiamąją hormonų terapiją (PHT), mažesnė rizika išsivystyti šios lokalizacijos navikui.

Imunoterapija: pažangiausia vėžio gydymo metodika

Imunoterapija yra viena iš pažangiausių ir daug vilčių kelianti metodikų vėžio gydyme. Ši terapija remiasi organizmo imuninės sistemos aktyvinimu ir pritaikymu kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Imunoterapija yra ypatingai naudinga ankstyvojoje gydymo stadijoje.

Dendritinės ląstelės yra pagrindiniai imuninės sistemos „pajėgumų koordinatoriai“. Jos priklauso nuo ląstelių, kurios atpažįsta ir apdoroja antigenus (vėžio ląstelių paviršiuje esančius baltymus), kad aktyvuotų T ląsteles, kurios vėliau kovoja su vėžiu.

Imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis apima tam tikrą metodiką, kurioje naudojamos paciento pačios dendritinės ląstelės. Pirmiausia iš paciento paimamos šios ląstelės iš kraujo ar kitų audinių. Tada šios ląstelės laboratorinėmis sąlygomis yra apmokomos ir „įkvepiamos“ kovai su vėžinėmis ląstelėmis - tai gali būti atliekama naudojant vėžio ląstelių antigenus arba kitus stimuliatorius. Iš naujo patekusios į paciento organizmą, jos suaktyvina tuos limfocitus, kurie būtini kovai su vėžiu. Vakcina užtikrina ilgalaikį imuninį atsaką ir apsaugo organizmą nuo vėžio atsinaujinimo bei progresavimo. „Toks gydymo metodas vadinamas imunoterapija. Ji išskirtinė ir tuo, kad žmogaus organizme nesukelia jokių atmetimo reakcijų“, - sako dendritinių ląstelių preparatą gaminančios bendrovės „Froceth“ vadovė ir bendraįkūrėja Agnė Vaitkevičienė.

Duomenys rodo, kad, net ir ligai progresuojant, pacientų, kuriems anksčiau buvo taikyta imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis, organizmai geriau reaguoja į vėliau taikomus kitus gydymo metodus, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Imunoterapijos taikymas įvairioms vėžio formoms

Imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis gali būti taikoma įvairioms vėžio formoms. Šie vėžiai, nors ir dažnai gydomi standartiniais metodais, tokiais kaip chirurgija, chemoterapija ir radioterapija, taip pat turi potencialą pasinaudoti imunoterapijos metodais.

• Krūties vėžys: Nors krūties vėžys dažnai gydomas hormonų terapija arba HER2 tiksliniais vaistais, imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis taip pat gali būti efektyvi, ypač esant „triple-negative“ krūties vėžiui. Šio tipo vėžys yra ypač agresyvus ir dažnai atsparus tradicinėms terapijoms.
• Gimdos vėžys (endometriumo vėžys): Gimdos vėžys taip pat gali būti gydomas imunoterapija, kai liga pasikartoja arba atsiranda metastazių. Dendritinės ląstelės, naudojamos imunoterapijoje, gali padėti organizmui atpažinti ir pašalinti vėžines ląsteles, kurios galėjo paslėpti savo tikruosius antigenus, taigi išvengti imuninės sistemos reakcijos.
• Kiaušidžių vėžys: Kiaušidžių vėžys yra viena iš pavojingiausių ginekologinių vėžio formų, kuri dažnai diagnozuojama tik vėlai, kai liga jau metastazavusi. Dendritinėmis ląstelėmis pagrįsta imunoterapija gali būti naudojama tiek kaip pagrindinis gydymas, tiek kaip papildoma priemonė po chirurginio gydymo arba chemoterapijos.

Ateities inovacijos: CIK ląstelės

„Froceth“ mokslininkai jau ruošiasi ir dar vienos reikšmingos inovacijos pristatymui. Lietuvos pacientams netrukus bus pasiūlytas gydymas citokinais indukuotomis ląstelėmis (CIK), dar vadinamomis ląstelėmis žudikėmis. CIK geba patekti tiesiai į naviko zoną ir joje pradėti naikinti vėžines ląsteles. Specialistai tikisi, kad abu metodai papildys vienas kitą ir sukurs plačią imunoterapijos paletę, mat geriausi rezultatai pasiekiami išnaudojant tiek dendritinių ląstelių greitį, tiek CIK efektyvumą. Sausį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įmonei jau suteikė leidimą pradėti šio pažangaus vaistinio preparato gamybą. „Froceth“ taps pirmąja įmone ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, gaminsiančia ląsteles žudikes.

Linos istorija: kova su agresyviu krūties vėžiu

Lina Misiuvienė, pedagogė ir vieniša mama, pasakoja, kaip susidūrė su krūties vėžio diagnoze. „2020-aisiais pradėjau pastebėti, kad labai pavargstu. Vis sau kartodavau, kad reikia pailsėti ir vis nerasdavau tam laiko. Tačiau net minčių nekilo, kad tokios būsenos priežastimi gali būti liga, tad dėl nuovargio kaltinau didžiulį darbo krūvį“, - prisimena Lina. Skausmas krūtyje ir sukietėjimas paskatino kreiptis į gydytoją, o vėliau Nacionaliniame vėžio institute jai buvo patvirtinta trečia vėžio stadija. „Vien tas faktas, kad man - vėžys, mano pasaulį tikrąja to žodžio prasme apvertė aukštyn kojomis.“

Išgyvendama baimę ir nežinomybę, ypač dėl savo dukters, Lina jautėsi palikta viena su savo liga. Pandemijos metu jai trūko kompleksinės pagalbos ir psichologinio palaikymo. „Esu veiklos žmogus, kai turiu problemą - imu ir ją sprendžiu - o čia nieko pakeisti negaliu. Tai mane veikė labai negatyviai“, - dalijasi moteris. Dukra tapo didele atrama, padėdama buityje ir dalijantis emocijomis. „Nusprendėme sunkumus, išbandymus priimti kaip gyvenimo dalį, šalia kurių egzistuoja ir džiaugsmas, ir kliūčių įveikimas, o kiekvieną buvimo kartu dieną išgyventi kaip neįkainojamą dovaną.“

Gydymo eiga ir iššūkiai

Pirminis gydytojų planas buvo operacija, po kurios turėjo sekti chemoterapija. Tačiau dėl prastų tyrimų rezultatų, gydymas prasidėjo nuo ypač stiprios chemoterapijos, siekiant sumažinti naviką. „Auglys, nors gydytoja chemoterapeutė ir labai tikėjosi, chemoterapijai nepasidavė“, - teigia Lina. Operacija praėjo sklandžiai, tačiau liga progresavo toliau. Sekė endokrininė ir biologinė taikinių terapija, kuri trumpam stabilizavo ligą, tačiau po metų vėžio žymenys vėl pradėjo didėti. Joks gydymas nebuvo veiksmingas, o Linos organizmas silpo nuo šalutinių vaistų poveikių.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė patvirtina, kad Linai diagnozuotas nuo hormonų priklausomas krūties vėžys, nors iš pradžių neatrodė agresyvus, pasirodė esąs atsparus gydymui. „Linos situacijoje išbandėme viską, ką galėjome: jai buvo taikyta ir chemoterapija, ir endokrininė terapija, ir biologinė taikinių terapija. Pastarosios ligą trumpam sustabdė, bet labai greitai ši vėl atsinaujino. Auglys nepasidavė jokiam gydymui“, - pasakoja gydytoja.

Šią vasarą Linos būklė ypač pablogėjo, plaučiuose pradėjo kauptis skysčiai, kamavo nežmoniški skausmai. Atlikus genetinius tyrimus Belgijoje, paaiškėjo, koks vaistas būtų paveikiausias, tačiau jis Lietuvoje nekompensuojamas. „Viena jo dozė - 3200 eurų, per mėnesį man reikalingos trys tokios dozės. Man, pedagogei, tai - neįtikėtinai dideli pinigai. Pradėjusi vartoti šį vaistą, iškart pasijutau kitaip, stipresnė. Tuo tarpu kraujo tyrimai parodė, kad vėžio progresavimas sumažėjo net 3 kartus“, - džiaugiasi Lina.

Pasak M. Drobnienės, buvo nuspręsta pasirinkti naują vaistų grupę, vadinamuosius antikūnų vaistų junginius, kurių pirmoji indikacija - trejopai neigiamo krūties vėžio gydymas. Šis preparatas sumodeliuotas taip, kad atpažintų daugelio krūties vėžio ląstelių paviršiuje esantį baltymą ir prie jo jungtųsi. Vėžinė ląstelė absorbuoja prie jos prisijungusį vaistą, šis veikia jos viduje ir slopina tam tikrus fermentus, kurių reikia naujoms vėžinėms ląstelėms pasigaminti. Tokiu atveju vėžinės ląstelės nebegali daugintis ir galiausiai žūsta. „Šis vaistas Lietuvoje kol kas nekompensuojamas jokiai indikacijai, tuo tarpu kitose šalyse jis jau yra įtrauktas į gydymo grandį. Lina šį vaistą toleruoja tikrai puikiai. Vos po kelių dozių labai pagerėjo jos būklė, organizme nebesikaupia skysčiai, sumažėjo vėžio žymenys. Nepaisant to, padėti pacientei jaustis geriau ir suvaldyti ligą tikrai verta“, - tvirtina M. Drobnienė.

Lina Misiuvienė šiuo metu globoja Vėžio gydymo paramos fondas, siekiantis padėti pacientams gauti gyvybiškai būtiną, bet nekompensuojamą gydymą. „Paradoksalu, tačiau dabar mano gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo turimų lėšų, nes be finansinės paramos aš tiesiog neturėsiu galimybės įsigyti man reikalingo preparato. Taigi, mano kova bus pralaimėta, o aš labai norėčiau ją tęsti...“, - teigia moteris.

Pagalbinės terapijos: fitoterapijos svarba

Sergant onkologinėmis ligomis fitoterapija dažnai taikoma kaip papildomas gydymo metodas. Tiesa, tik suderinus su ligą gydančiu mediku, skyrusiu chirurginį, chemoterapinį ar spindulinį gydymą. Fitoterapija - veiksminga priemonė, padedanti palaikyti organizmo būklę ir sušvelninti šalutinius gydymo poveikius.

Kiekvienam ligoniui fitoterapeutas sudaro individualią gydymo augaliniais preparatais programą, atsižvelgdamas, vėžys šalinamas chirurgiškai ar pasitelkiant chemoterapiją arba spindulinę terapiją, tačiau jokiu būdu - vietoj jų. Mat, taikant fitoterapiją, svarbu kiek įmanoma sumažinti nepageidaujamus pagrindinės terapijos (chemoterapijos ar spindulinės terapijos) reiškinius, skatinti navikines ląsteles reaguoti į gydymą ir kartu apsaugoti sveikas.

Sergant vėžiu, gali būti naudingi augalai, turintys antioksidantų, pvz., polifenolių, neutralizuojančių laisvuosius radikalus, ir alkaloidų, kurie pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, per chemoterapiją galima vartoti šiuos augalinius preparatus: ašvagandą, sisteminius fermentus, vaistinių ramunių, melisų preparatus, polifenolius - kurkuminą, resveratrolį.

Didžioji ugniažolė: savybės ir atsargumas

Vienas iš tokių augalų - ugniažolė. „Ugniažolė nuo seno ne tik Lietuvoje, bet ir Tibeto medicinoje žinoma kaip vertingas augalas, padedantis kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Ji veikia kepenis, gerina tulžies kokybę ir kiekybę, pasižymi ne tik nuskausminančiu, spazmus malšinančiu, bet ir priešvėžiniu poveikiu“, - pasakoja vaistininkas Virgilijus Skirkevičius.

Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeuto Juozo Ruolios teigimu, visame pasaulyje ugniažolės preparatų skiriama penkerius metus po radikalaus naviko gydymo, nes ugniažolės paveiktos vėžinės ląstelės (ypač adenokarcinoma) nebegali ne tik dalytis, bet ir plisti. Ugniažolėse esantys alkaloidai, glikoproteinai kaupiasi tik vėžinėse ląstelėse ir skatina jų žūtį, tačiau neveikia sveikų audinių.

Tačiau būtina prisiminti, kad ugniažolė yra ir nuodingas augalas. „Labai dažnai iš onkologinių ligonių išgirstu vis skirtingus ugniažolių arbatų ar užpilų receptus, tačiau renkantis fitoterapiją verta žinoti, kad nežinant tikslių dozių, ruošiant minėtas arbatas ar raugus, galima labai pakenkti sau. Geriau vartoti dozuotus preparatus, kuriuose tiksliai žinomas ugniažolių kiekis ir poveikis organizmui“, - pabrėžia V. Skirkevičius. Ruošiant namuose, nežinome, kiek veikliųjų medžiagų pateks į nuovirą ar antpilą. Tokiais atvejais augalinės žaliavos naudojamos aklai ir negalime būti tikri, kad sulauksime pageidaujamo rezultato.

Būtent dėl tos priežasties kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties ugniažolių preparatas LIDONIUM, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Šiame ugniažolių preparate ugniažolės įvilktos į kietąsias tabletes, kurios ištirpsta plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, tad išsaugomos naudingos ugniažolių savybės.

Tradiciniai vėžio gydymo metodai ir naujovės

Diagnozuotas piktybinis navikas, esant galimybei, šalinamas chirurginiu būdu, o vėžinėms ląstelėms naikinti dažniausiai taikoma sisteminė medikamentinė terapija: chemoterapija, taikinių bei biologinė terapija, spindulinė terapija ir hormonų terapija. Gydytoja chemoterapeutė E. Juodžbalienė teigia, kad šiais pažangios medicinos laikais sergant vėžiu didžiulis dėmesys skiriamas ne tik ligos diagnostikai, efektyvių gydymo būdų parinkimui, bet ir paciento gyvenimo kokybei.

Kolorektalinio vėžio gydymas

Gydant kolorektalinį vėžį, atsižvelgiama į ligos stadiją, paciento amžių ir sveikatos būklę, taikomi visi trys kombinuoto piktybinių navikų gydymo būdai - chirurginis, spindulinis ir chemoterapija. Pastaruoju metu chemoterapija sėkmingai derinama su naująja biologine (taikinių) terapija.

• Spindulinis gydymas: vietinis gydymo metodas, kai kolorektalinio vėžio neįmanoma pašalinti chirurginiu būdu. Radioterapija taikoma gydant tiesiosios žarnos vėžį, tuo tarpu spindulinės terapijos nauda gydant gaubtinės žarnos vėžį nėra gerai ištirta, todėl toks gydymas nėra taikomas.
• Chemoterapija: šiuo metu metastaziniam storosios žarnos vėžiui gydyti vartojami vaistai yra: 5 fluorouracilas (5-FU), kapecitabinas (Xeloda), irinotekanas (Campto), oksaliplatina (Eloxatin). Remiantis pasaulio ir Lietuvos ne vienerių metų gydymo Xeloda patirtimi, galima daryti išvadą, kad tai ne tik efektyvus, bet ir labai saugus gydymo metodas.
• Biologinė (taikinių) terapija: moderniausias ir laikomas perspektyviausiu piktybinių navikų gydymo būdas, selektyviai veikiantis subtiliausius vėžinio proceso mechanizmus ląstelių receptorių lygiu. Šiuo metu metastaziniam kolorektaliniam vėžiui gydyti patvirtinti trys šios grupės vaistai: bevacizumabas, cetuksimabas, panitumumabas.

Nepaisant gydymo pažangos, medikus ypač neramina labai didelis mirštamumas nuo kolorektalinio vėžio. Kaip ir daugelis kitų navikų, kolorektalinis vėžys dažniau diagnozuojamas esant III-IV stadijai, o tai ypač mažina išgyvenamumą.

Sisteminės problemos onkologinėje priežiūroje Lietuvoje

Nors medicina tobulėja, Lietuvoje onkologiniai pacientai susiduria su nemažai iššūkių, susijusių su sveikatos sistemos trūkumais. „Minios balso“ iniciatyvinė grupė, vienijanti ligonių visuomenines organizacijas, medikus bei politikus, nurodo pagrindines problemas:

1. Psichologinės paramos stoka: „Esu veiklos žmogus, kai turiu problemą - imu ir ją sprendžiu - o čia nieko pakeisti negaliu. Tai mane veikė labai negatyviai. Emocinį krūvį didino ir tai, kad susirgau per patį pandemijos įkarštį, man labai trūko kompleksinės pagalbos, psichologinio palaikymo“, - dalijasi Lina Misiuvienė.
2. Vėluojanti diagnostika ir prieinamumas specialistams: „Karantino laikotarpiu, kai pacientų apžiūros terminai yra pailgėję, nuo pirmųjų paciento identifikuotų požymių iki nusiuntimo pas onkologą atlikti specialiuosius tyrimus praeina ir 6, ir 9 mėn. Šis laikotarpis yra kritiškai svarbus gydant onkologinį pacientą“, - teigia Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. Klaipėdos universitetinė ligoninė įsteigė onkologinio atvejo vadybininko pareigybę ir pradėjo „žaliųjų koridorių“ projektą, siekiant paspartinti pacientų patekimą pas specialistus.
3. Inovatyvių vaistų neprieinamumas: „Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius“, - tvirtina N. Čiakienė. Nuo 2016 iki 2019 m. Europos vaistų agentūra patvirtino 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų buvo prieinami tik 26. Lietuvoje nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams vidutiniškai praeina net 780 dienų, kai Vokietijoje - 120 dienų.
4. Neišspręstas kompensavimo klausimas: Lietuvoje neprieinami ne tik vaistai, bet ir būtinos ortopedinės pagalbos priemonės, pavyzdžiui, krūtų implantai. „Per metus mūsų šalyje atliekama apie 500 mastektomijų, 60 proc. šių pacienčių reikalingi implantai. Implantas kainuoja 500-1000 eurų. Mūsų manymu, tai nebūtų labai dideli pinigai valstybei kompensuoti implantus“, - tvirtina Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
5. Nepakankama prevencija: Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, moterų aktyvumas nėra pakankamas. Iki birželio prevencinių programų vykdymas buvo sustabdytas, vėliau buvo sunku gauti siuntimą pasitikrinti. Europos ekspertai rekomenduoja įtraukti į programą moteris nuo 45 metų amžiaus, siekiant sumažinti mirtingumą.

Europos liaudies partijos iniciatyva 2020 m. Europos Parlamente veiklą pradėjo pirmasis Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio tikslas - skirti kuo daugiau europinių lėšų mokslui, kuris kovoja su vėžiu. „Moksliniai tyrimai, inovacijos, individualizuotoji medicina, skaitmeninės technologijos, dirbtinio intelekto projektai radikaliai pakeitė supratimą apie vėžį, išplėtė jo diagnostikos ir gydymo galimybes, pakeitė pacientų prognozes“, - įsitikinusi prof. dr. Elona Juozaitytė.

Kovos su vėžiu plane turi būti aukštos kokybės vėžiu sergančių moterų priežiūra, kuri priklauso nuo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių įvairių sričių specialistų komandose, nuo galimybės laiku gauti specializuotas onkologines paslaugas, taip pat nuo svarbiausių vaistų ir inovacijų prieinamumo.

tags: #elnes #placenta #vezio #gydymui

• paprasti sausainių receptai mažiesiems
• Plačiau apie Vilijampolės socialinės globos namų reglamentavimą
• Skolų išieškojimas: žingsnis po žingsnio instrukcija
• Vydūno mintys apie žmoniškumo kelią
• Vaisingumo akmuo Lopaičiuose