Vaiko globa Lietuvoje - tai ilgus amžius besiklostantis procesas, atspindintis visuomenės raidą, vertybes ir iššūkius. Nuo pirmųjų prieglaudų iki šiuolaikinių bendruomeninių paslaugų, vaikų globos sistema nuolat kito, siekdama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į saugią ir tinkamą aplinką augti bei vystytis.
Vaiko globos institucijos, įstaigos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai bei beglobiai vaikai, Lietuvoje pradėjo kurtis dar XVIII amžiuje. Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą, o 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėdavo vienuolės.
XIX amžiuje vaikų globos institucijos plito didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau tapo nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. įkurti kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. Amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose veikė įvairios labdaros draugijos, rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams Rusijos miestuose. Tarpukariu (1918-1940 m.), vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“. Nuo 1928 m. pradėta taikyti vaikų patronavimo sistema, kai už atlyginimą vaikai laikinai atiduodami auklėti šeimoms.

Sovietų okupacijos metais, 1940 m., visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Antrojo pasaulinio karo metu ypač padaugėjo našlaičių. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose augo 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų.
XX amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Nuo 2015 m. Lietuvoje vyksta visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos pagrindu teikiamas paslaugas. Siekiama apsaugoti vaikus nuo atskyrimo nuo šeimos, teikiant tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas procesas.
Civilinio kodekso pakeitimai, įsigalioję 2018 m. liepos 1 d., nustatė, kad vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.

2018 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (64 %) buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, 30 % - globos įstaigose ir 1 % - globos centruose. Daugiausia vaikų globos institucijose dažniausiai apgyvendinami 10-14 metų vaikai (32 %), taip pat vaikai iki 3 metų amžiaus (20 %).
Pirmieji įstatymai, susiję su vaiko padėtimi ir teisėmis, Lietuvoje atsirado tarpukariu, pvz., Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas. 1924 m. pasirodė Ženevos vaiko teisių deklaracija, o 1995 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.
2000 m. įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, stebinti ir vertinanti vaiko teisių situaciją šalyje. Nuo 2003 m. įgyvendinamos priemonės vaikų gerovei gerinti: finansuojami vaikų dienos centrai, teikiamos paslaugos smurtą patyrusiems vaikams ir šeimoms.

2017 m. Lietuva uždraudė fizinių bausmių taikymą vaikams visose aplinkose, tapdama viena iš 74 valstybių, uždraudusių visų formų smurtą prieš vaikus. Nuo 2018 m. visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus.
Pastebėjus, kad didelėse vaikų globos institucijose egzistuojanti tvarka nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, 2012 m. Lietuva pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką. Atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams.
2001 m. atsirado pirmieji vaikų dienos centrai, teikiantys užimtumo, laisvalaikio, socialinių įgūdžių ugdymo ir mokymosi pagalbą vaikams, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas šeimos ir bendruomeninių paslaugų plėtrai, siekiant, kad vaikas augtų šeimoje. Valstybės tikslas - užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, todėl įstatymai keičiami taip, kad vaiko globa institucijoje būtų taikoma tik išimtiniais atvejais.
tags: #vaiko #globa #seimoje #kito #istorijoje