Elektrėnų „Vaikų pasaulis“: Nuo sovietinių atrakcionų iki šiuolaikinės rekreacijos erdvės
Nusukus vos kelis kilometrus nuo Vilniaus-Kauno magistralės, pasiekiame apleistą, tačiau savitą atmosferą spinduliuojantį buvusį atrakcionų parką Elektrėnuose. Teritorijos viduje apima keistas jausmas. Keliolika sovietinių atrakcionų - sūpynės, amerikietiški kalneliai, karuselė, autodromas - tyliai ir ramiai stovi, pamiršti visų, išskyrus vietinius paauglius, kuriems apleistas parkas, matyti, yra mėgstama laisvalaikio leidimo vieta.
Šis kadaise šurmuliuojantis „Vaikų pasaulis“, atidarytas 1986 m., buvo Elektrėnų simbolis ir neatsiejama daugelio vaikystės dalis. Dabar jis ruošiasi naujam gyvenimui, virstant modernia rekreacine erdve, tačiau kol kas siūlo unikalią kelionę į praeitį.
Praeities aidai apleistame parke
Teritoriją supa tvora, o sena ir apsitrynusi lentelė ant jos netgi informuoja, kad kažkur parke slepiasi piktas šuo. Tačiau tvora - itin žema, o iš paaukštinimo šalia, leidžiančio ją perlipti išvis be jokių pastangų, galima suprasti, kad žmonės čia lankosi dažnai.
Apleistas parkas alsuoja vėlyvojo sovietmečio dvasia, primindamas muziejų po atviru dangumi. Nors nėra paaiškinamųjų stendų ar gidų, patys atrakcionai ir juos aptarnaujantys betoniniai statiniai yra užsikonservavę laike. Šios autentiškos atmosferos nesugadina net grafičiai, kurių ant statinių gausu.
Nors teritorija apleista ir nesaugoma, jos elementai išlikę neblogai. Pavyzdžiui, autodrome vis dar galima rasti aplūžusių, padangomis apjuostų mašinų. Daugelis apžvalgos rato kabinų irgi vis dar kybo, nors jos dabar tikriausiai neatitiktų jokių saugumo reikalavimų. Kai kurie atrakcionai, ypač žinant aplinkybes, atrodo išsilaikę puikiai - atrodo, tereikia įjungti ir jie važiuos, tuo tarpu kiti - aplūžę, apardyti, kartais net sunku suprasti, kam jie buvo skirti.
Užsukus į buvusį administracijos pastatą, išdidžiai pažymėtą rusišku užrašu „Kaca“, galima rasti aplūžusių baldų, besimėtančių 2010 ir 2011 m. „Žmonių“ žurnalų bei „Maximos“ katalogų, rodančių, kad vieta tvarkyta nebuvo jau kurį laiką. Taip pat čia vis dar guli ir senos naudojimosi parku taisyklės, iš kurių paaiškėja, kad pas atrakcioną aptarnaujantį darbuotoją būtinai reikėjo palikti visus nukristi galinčius daiktus, o į raketą vaikai iki 7 metų galėjo sėsti tik su suaugusiais. Be to, atrakcionuose rūkyti buvo draudžiama, nors už jų ribų, panašu, draudimas negaliojo.
Iš tolo nugirdus girgždėjimą, galima išvysti švytuojančias ir aukštai pakylančias sūpynes - pora vaikinų jomis, vienu iš nedaugelio dar veikiančių atrakcionų, kuriam nereikia elektros, naudojasi pagal paskirtį. Nors surūdijusios ir braškančios sūpynės pasitikėjimo toli gražu nekelia, akivaizdu, kad vietiniam jaunimui jos atrodo pakankamai saugios.
Užsukus į vieną didžiausių buvusio parko pastatų, galima rasti vietinių paauglių kompanijų, susėdusių klausytis muzikos ir šnekučiuotis. Parkas vietos paauglius traukia savo nuošalumu ir galimybe leisti laiką toli nuo suaugusiųjų, o šiaip smalsuolius - unikaliai užsikonservavusia nesena Lietuvos praeitimi.
Parko puošmena - amerikietiški kalneliai, stebinantys savo aukščiu. Juos puošia angliškas užrašas „Jet Star“, matyt, čia atsiradęs jau Nepriklausomybės laikais, siekiant amerikietiškiems kalneliams suteikti dar daugiau amerikietiškumo. Ant kalnelių mašinų matyti žvaigždės, raketos ir panašūs elementai - apskritai dažni atrakcionų dizaino, kiek jo dar išliko, elementai. Akivaizdu, kad kadaise, vos pastatytas, parkas siekė įkvėpti vaikus nuo vaikystės sekti Jurijaus Gagarino pėdomis.
„Vaikų pasaulio“ istorija ir pabaiga
Elektrėnų atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“, kaip informavo Elektrėnų savivaldybės administracija, buvo atidarytas 1986 m. Parką sovietmečiu įrengė ir prižiūrėjo Elektrinė, kuri ir pirko atrakcionus. Buvę darbuotojai sako, kad atrakcionai visada pradėdavo veikti gegužės pirmąją. Tuometis elektrinės direktorius Pranas Noreikia amerikietiškus kalnelius rado Maskvoje. Sakoma, nėra Elektrėnuose augusio vaiko, kuris nebūtų čia supęsis.
Šis parkas buvo svarbi miesto bendruomenės susibūrimo vieta, kur vykdavo Rudens šventės, Rugsėjo 1-osios, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos ir kitų progų minėjimai.
Deja, beveik tris dešimtmečius veikę atrakcionai 2013 m. buvo uždaryti, nes neatitiko techninių reikalavimų, o daugelio karuselių būklė jau buvo avarinė.
Atrakcionų parko istorijos gairės
| Įvykis | Metai |
|---|---|
| Atrakcionų parko „Vaikų pasaulis“ atidarymas | 1986 |
| Atrakcionų parko uždarymas | 2013 |
| Rangovo atrankos tikslas rekonstrukcijos projektui | Iki 2018 m. pabaigos |
| Rekonstrukcijos projekto pabaigos tikslas | 2020 |
Nors daugelį atrakcionų nutarta išmontuoti, Elektrėnų savivaldybė sulaukė ne vieno galimo pirkėjo skambučio dėl amerikietiškų kalnelių, tačiau juos nutarta išsaugoti. Elektrėnų rajono gyventojai taip pat savivaldybę ragina išsaugoti ir apžvalgos ratą. Valdininkai sako, kad techninis parko sutvarkymo projektas parengtas, tačiau rangovo paieškos sustabdytos - netrukus mokslininkai pateiks išvadas, kokia apžvalgos rato konstrukcijų būklė.
Rekreacinė ateitis: „Vaikų pasaulis“ atgims iš naujo
Elektrėnų savivaldybė planuoja buvusiame atrakcionų parke įrengti dviračių, riedučių, riedlenčių trasą, pastatyti amfiteatrą, kavinę ir prieplauką. Jau netrukus šioje teritorijoje turėtų vėl prasidėti statybos, siekiant parką konvertuoti į „viešą rekreacinę teritoriją“.
„Įgyvendinant projektą planuojama demontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, nenaudojamus pastatus pritaikyti investicijoms ir verslo plėtrai, sutvarkytoje teritorijoje įrengti miesto estradą, inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, suremontuoti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, prieplauką su pontoniniu tiltu, mažosios architektūros elementus, apšvietimą“, - rašoma 15min atsiųstuose savivaldybės atsakymuose.
Elektrėnų vicemeras Arvydas Vyšniauskas pabrėžia atrakcionų išsaugojimo sudėtingumą: „Atrakcionų išsaugojimas yra problematiškas, nes jie visi yra neveikiantys, avarinės būklės. Praktiškai jų išsaugojimas - misija neįmanoma. Atrakcionai bus išardyti, bet galbūt kokį elementą ir paliksime. Dėl apžvalgos rato pas mus vyksta diskusijos, yra įvairių minčių, dar vykdomos analizės, ar jį įmanoma palikti“. Vietos politikai tikisi, kad modernizuotas parkas padės pritraukti investicijų ir taps patrauklia poilsio ir laisvalaikio zona, galbūt net sulaukiant naujų komercinių atrakcionų kūrėjų.
Atnaujinimui skirta daugiau kaip 2 milijonai eurų iš Europos Sąjungos fondų. Savivaldybės atstovų teigimu, iki šių metų rugsėjo mėnesio pradžios bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir inicijuojamas viešasis pirkimas rangos darbams atlikti pagal parengtą techninį projektą. Gavusi statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybė planuoja ir viešą projekto pristatymą visuomenei. Paraišką gauti ES finansavimą Elektrėnų savivaldybės administracija pateiks spalio 1 d. Tikimasi iki 2018 m. pabaigos atrinkti rangovą ir per 24 mėn. įgyvendinti projektą. Tad jau 2020 m. pabaigoje, jei šie lūkesčiai išsipildys, iš nuotraukose matomų statinių liks tik prisiminimai.
Elektrėnų regiono turtingas kultūrinis ir gamtos paveldas
Elektrėnai, nors ir jaunas, naujai susikūręs miestas, turi gilias šaknis ir turtingą kultūrinį kraštovaizdį. „Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas - tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ - filme apie nepaprasto grožio gamtą ir kultūrinį paveldą pasakoja Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Meras teigia, kad Elektrėnuose, nuo miesto sukūrimo laikotarpio, auga dar tik pirmoji bei antroji kartos ir mano, kad užaugus dar kelioms kartoms, šį miestą gyventojai pamils labiau.
Istorijos smiltys: piliakalniai ir pilkapiai
Archeologas ir humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius teigia, kad Elektrėnai turi labai gražų, nors ir nedidelį, Rytų Lietuvai bei Aukštaitijai būdingų paminklų rinkinį. Tai apie 2 tūkst. metų skaičiuojantys piliakalniai ir beveik 1 tūkst. metų siekiantys pilkapiai, kurie, anot archeologo, yra senovės lietuvių genties palikimas, jų iniciatyvos, kuriant Lietuvą, užuomazgos.
V. Vaitkevičius pasakoja, kad su Elektrėnų kraštu jį sieja ypatingas ryšys. „Tenai atradau tai, kas praskleidžia mūsų Lietuvos valstybės gyventojų, visuomenės religijos paslaptis,“ - teigia archeologas, paminėdamas, kad į Elektrėnus jį atvedė senas atradimas. Tai kultūrinis paminklas, prie Briaunio ir Švenčiaus ežerų, apsuptų Bajorų, Jegėlonių bei Šuolių kaimų. „Kalba eina apie ypatingą vietą, kuri leistų atsakyti į klausimą, kaip senovės lietuviai laidojo savo mirusiuosius. Susidūrėme su be galo retu, sunkiai apčiuopiamu ir taip pat sudėtingai tyrinėjamos objektu, kuomet jau sudegintų mirusių palaikai yra išberiami nedidelėje seklumoje prie švento ypatingo ežero.“ Humanitaras atskleidžia, kad tyrinėjant šį sudėtingą reiškinį, reikalingas ypatingas kruopštumas, atsiperkantis unikaliais, autentiškais radiniais. „Tai ypatingi, dažnai milimetro dydžio radiniai, kruopelės, galima sakyti - istorijos smiltys, kurios ir leidžia atkurti paveikslą, leidžia jį piešti, įsivaizduoti,“ - įspūdžiais apie Elektrėnų savivaldybės kultūrinių paminklų paveldą dalijasi archeologas.
Neries regioninio parko lobiai
Elektrėnų regioninio parko zonoje yra labai daug išlikusių pilkapynų. Pasak Neries regioninio parko kultūrologės Karolinos Želvės, keliaujant kairiojo Neries kranto turizmo trasa, galima aplankyti Padukštų pilkapyną, Kragždų pilkapyną. Kultūrologė aiškina, kad senovės baltai tikėjo, jog vakaruose, ten kur leidžiasi saulė, yra mirusiųjų šalis. „Būtent ten, kur Neris plukdo vandenį į vakarus, jie pylė pilkapius, galbūt tikėdami, kad tas vanduo, Neries upės tėkmė padės vėlėms ir nuneš jas į vakarus, į tą mirusiųjų šalį,“ - pasakojama apie ypatingą gamtos ir žmogaus istorijos palikimo reiškinį.
Grabijolų kaimas - gyvosios Rumšiškės
Kultūrologė pasakoja, kad ištisas Grabijolų kaimas yra pastatytas ant buvusio pilkapyno vietos. Ji teigia, kad šį ypatingą objektą nuolatos rekomenduoja aplankyti visiems atvykusiems, ypač tiems, kurie jau yra išbandę įvarius pažintinius takus ir nori unikalios patirties. K. Želvės nuomone, tai pats gražiausias kaimas visoje Vilniaus apskrityje, primenantis Rumšiškes ir kone pralenkiantis jas savo autentiškumu. „Šis kaimas yra kaip gyvosios Rumšiškės po atviru dangum, bet jis yra gyvas! Tai ne tik namukai, kurie sustatyti tik pažiūrėti. Ten iš tiesų žmonės gyvena, dirba įvairiausius darbus, sodina gėlių darželius, patys balina langines arba susirenka į kaimo šventes,“- apie savitą vietą pasakoja kultūrologė ir visus kviečia leistis į pažintį su Grabijolų kaimo unikumu.
Gamtos ir kultūros sintezė
Elektrėnų savivaldybė, apsupta įspūdingų gamtos reiškinių, sudaro kone pusę Neries regioninio parko teritorijos. Ties kairiuoju Neries krantu besidriekianti kilpa yra vadinama Velniakampio kilpa. Beje, tai didžiausia per visą upės tėkmę kilpa, sudaranti 25 kilometrų ilgio kairiojo Neries kranto turizmo trasą, kuria galima keliauti dviračiais, automobiliu arba eiti pėsčiomis.
K. Želvė teigia, kad būtent ši trasa puikiai atskleidžia įspūdingo grožio Elektrėnų savivaldybės gamtą, kurioje ji persipina su unikaliu kultūros paveldu. „Man atrodo, kad Elektrėnų savivaldybės stiprybė būtent tame ir yra, kad čia būdamas gali pažinti supančią gamtą ir ji išties yra nepaliesta, ji yra nuostabi. Tave supa miškai, nors tu esi taip arti miesto,“ - su žavesiu apie įspūdingą kraštovaizdį pasakoja kultūrologė.
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų kultūros centras kviečia susipažinti su nepaprasto grožio gamta ir kultūriniu paveldu filme „Elektrėnų savivaldybės kultūrinis kraštovaizdis. Nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
