Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir nerimą keliančių pokyčių yra pakitęs šlapinimasis. Nors daugelis nėščiųjų susiduria su dažnu šlapinimusi, svarbu suprasti ir retesnio šlapinimosi priežastis bei galimas rizikas. Šiame straipsnyje aptarsime šlapinimosi pokyčius nėštumo metu, kada tai yra normalu ir kada reikėtų susirūpinti.
Nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Ir iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos. Nėštumas ir šlapinimasis - neatsiejami dalykai. Ir kuo toliau, tuo dažniau šlapintis reikės. Netrukus po pastojimo galite pastebėti, kad nuolat lakstote į tualetą.
Kodėl taip atsitinka?

Daugeliui moterų į tualetą prireikia dažniau, nes gimda spaudžia pūslę. Kai kurios moterys kas valandą keliasi naktį, o dieną kas 2-3 valandas apsilanko tualete. Tai yra normalus fiziologinis procesas nėštumo metu.
Nors dažnas šlapinimasis yra normalus, pernelyg retas šlapinimasis, ypač jei jis lydimas kitų simptomų, gali būti dehidratacijos ženklas. Nėštumo metu padidėja skysčių poreikis. Jei geriate per mažai vandens, šlapimas tampa koncentruotas, o tai gali sukelti stipresnį kvapą. Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna.
Dehidratacijos simptomai nėštumo metu:

Labai svarbu pabrėžti, kad manoma, jog pernelyg dažnai šlapinantis reikia gerti mažiau vandens, tačiau taip elgtis yra blogai. Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi. Svarbu gerti daug skysčių, ypač vandens. Venkite saldžių gėrimų ir gėrimų su kofeinu, kurie gali dehidratuoti. Stenkitės išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis.

Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas. Nors ŠTI daugiausia sukelia bakterinės infekcijos, kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI. Tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
Kokie yra šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu? Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis. Šlapimo pūslės uždegimas. Esant šlapimo pūslės uždegimui skauda pilvo apačią, pakyla temperatūra, šlapimas tampa aitraus, nemalonaus kvapo. Jei šlapimas trenkia amoniaku, tai gali būti ženklas, kad prasidėjo šlapimo takų uždegimas.
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Antibiotikai: Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Svarbu vartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškinčių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.
Be fiziologinių pokyčių ir šlapimo takų infekcijų, šlapinimosi pokyčius nėštumo metu gali lemti ir kitos priežastys:
Nėštumas ir motinystė yra nuostabūs dalykai, bet be akivaizdžių privalumų, yra ir trūkumų. Šlapimo nelaikymas - vienas iš jų. Nėštumo metu šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia spaudimas. Jis dažniausiai atsiranda III trimestre, kai gimda išdidėja labiausiai. Dažniausiai šlapimo nelaikymas pasireiškia vos keliais šlapimo lašais, bet tai sunku pastebėti, kadangi moteris dažnai keičia higieninius įklotus, bet kartais problema gali būti rimtesnė. Susirūpinusios moterys daro Kėgelio pratimus. Naudokite dieninius įklotus.
Po gimdymo organizmas atsistatinėja į priešnėštuminę būklę. Daugeliui moterų šlapimo nelaikymo sutrikimas pradingsta po 3 mėnesių po gimdymo arba šiek tiek vėliau. Moterims, turėjusioms kelis nėštumus, arba moterims, kurios pagimdė 4 kg ir daugiau svėrusį vaikelį gali užtrukti ilgiau. Kiekvieno nėštumo ir gimdymo metu, dubens dugno raumenys susilpnėja ir todėl sunku juos atstatyti į buvusią būklę. Tačiau sudėtinga nereiškia neįmanoma. Gydytojas patars jums veiksmingą problemos sprendimo būdą. Skirkite sau laiko sugrįžti į buvusią būseną.
Kadangi daugybė veiksnių daro įtaką tinkamam šlapimo takų sistemos funkcionavimui, sutrikęs vienas iš šių veiksnių gali neigiamai paveikti kitus. Yra keletas būdų, kaip sumažinti šlapinimosi sutrikimų riziką nėštumo metu:



Nėštumo metu šlapimo tyrimai yra svarbi profilaktinės priežiūros dalis. Nėštumo metu šlapimo tyrimas gali padėti aptikti infekcijas ar kitas problemas.
Norint gauti tikslius šlapimo tyrimo rezultatus, svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Tikslesni rezultatai būtų, jei šlapimas būtų surenkamas tiesiai į sterilų indelį. Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, reikėtų apiprausti intymias vietas po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.
Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.

Jį analizuodamas gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus:
| Rodiklis | Normali būklė | Galimas nukrypimas |
|---|---|---|
| BALTYMAS | Jo visai neturėtų būti. | Gali rodyti inkstų problemas ar preeklampsiją. |
| GLIUKOZĖ | Jos įprastai neturėtų būti. | Atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai. |
| NITRITINĖ REAKCIJA | Neigiama. | Ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją. |
| ERITROCITAI | Labai nedaug arba nėra. | Priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės. |
| LEUKOCITAI | Įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug. | Padidėjęs kiekis rodo uždegimą (pvz., ŠTI). |
Jei nėštumo metu pastebėjote pakitusį šlapimo kvapą, ypač jei jis yra aštrus, nemalonus ar lydimas kitų simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Ką turėčiau daryti, jei įtariu, kad sergu šlapimo takų infekcija? Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Nėštumo metu moterys dėl įvairių sveikatos sutrikimų guldomos į ligoninę, o vienas dažniausiai pasitaikančių - sustreikavę inkstai. Jei sušlubuos inkstų veikla, vėliau, gimus vaikui, šis organas gali būti jo silpnoji vieta. Toks žmogus gali dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis. Tačiau nebūtinai mamos liga perduodama ir kūdikiui - šitai priklauso nuo placentos gebėjimo apsaugoti mažylį.
Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su makšties infekcijomis dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto ir dažnesnio šlapinimosi. Gydytoja akušerė-ginekologė Lina Čiaplinskienė įspėja, kad makšties uždegimas gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimus. Pajutus nerimą keliančius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
Paprastai į makštį patekus infekcijai, pajuntami gana aiškūs simptomai - pasikeičia išskyrų kiekis, konsistencija, kvapas, atsiranda vulvos niežėjimas, ima perštėti, deginti, lytiniai santykiai su partneriu tampa skausmingi, atsiranda skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje, makštis gali patinti ar išsausėti. Makšties uždegimas nėštumo metu dažnai painiojamas su vaisiaus vandenų tekėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad makšties uždegimui būdingos nemalonaus kvapo ir pobūdžio gausios išskyros. Tuo metu vaisiaus vandenų tekėjimo metu išskyros būna bekvapės, skaidrios, o skysčiai teka ypač gausiai.
Norint išvengti ištiso sąrašo pavojingų ligų, akušerė-ginekologė pataria atsigręžti į natūralumą - dėvėti orui laidžius apatinius, vengti ankštų kelnių ar pėdkelnių, nenaudoti aromatizuotų muilų, skalbimo priemonių, higienos priemonių, pastarąsias įsigyti tik vaistinėse. Nėštumo metu rekomenduojama vengti ir ilgų maudynių baseinuose, sūkurinių vonių, stengtis ilgai nevilkėti šlapio maudymosi kostiumėlio, nes tai skatina makšties uždegimų vystymąsi.

tags: #retas #slapinimasis #nestumo #metu