Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
Pavasario ženklai - tai gamtos pabudimo metai, kupini naujo gyvenimo ir džiaugsmo. Šie pokyčiai atsispindi ir vaikų eilėraščiuose.
Žiemą smarkiai apibarę,
Trankiai ją iš kiemo varėm.
Ji supyko ir išvyko,
Nieko mums nebepaliko.
"Išvažiavo mašina?"
"Gal išjojo ji raita?"
"O gale bėgo tekina?"
Kam tai rūpi?
Žali žolyčių viščiukėliai
iš žemės kaišo snapelius.
O, kaip jie padeda neliūst
man toj anksštoj, šlapioj alėėloją Tuščios sodybos akysevien nežinia.
Patamsy spingsožalia nematoma dvasialaukinio katino ar sfinkso-namų gimtųjų paslaptis,neišsakyta, bet nežuvus.
Įspįs saulytė, ir ištįsžolytės tos ilgaliežuvės.
Kregždutėle, o kaip tu
Čia atsiradai,
Kai ties Baltijos krantu
Skleidžiasi žiedai?
Gal pavasario kvieslys
Ten tavęs ieškos,
Kai rausvais žiedeliais lis
Nuo obels šakos!
Pievom vasara atjos,
Jai šilai dainuos.
Kas panardys, paskrajos
Toliuos mėlynuos?
Suk, paukštyte, atgalios,
Lėk žvaigždžių takais,-
Dieną naktį šauks, vilios
Tėviškės laukai!

Velykos - tai džiugi šventė, kurios laukia visi vaikai. Margučiai, gamtos atgimimas ir šventinė nuotaika atsispindi eilėraščiuose.
Žvakutė spindi,
Varpeliai dindi,
Klausyk- didysis jau gausti ima:
Did dan, Jurguti,Maryt, Alguti,-
Į Atpirkėjo prisikėlimą!
Gražu pasauly,
Kai rytą saulė
Virš pušynėlių ir sodų rieda.
Su vyturėliais Ir pumpurėliais
Tau a;e;iuja laukai užgieda.
Su vėju žaidžia-
Žiedus išskleidžia
Kartu- puriena ir žibuoklėlė.
Din dan skubėkit-
Pagarbint bėkit
To, kurs šį rytą jau prisikėlė!
Velykų rytas!
Žiūrėk, mažyti,
Margučiai ritas,
Gražiai dažyti.
Atrodo puikiai-
Žali, raudoni...
Tikėkit, zuikiai
Turėjo skonį.
Nudažė patys
Gal pusę šimto.
Kai baigė,matės,
Kopūstą krimto.
Šviesėti ima-
Velykų rytas!
Kęstuti, Rima,
Margučiai ritas.

Gyvūnai - vieni mėgstamiausių vaikų draugų, todėl jie dažnai tampa ir eilėraščių herojais.
Miške nori kurtis
Krepšinio komanda,
Tik trenerio niekaip
Žaidėjai neranda,
Nes treneris turi
Kiekvieną suprasti
Ir kamuolį
Taikliai išmokyt išmesti.
Dėl blogo charakterio
Vilkas netinka,
Meška tinginė,
O laputė klastinga.
Ir bebrui
Žaidimai tikriausiai nerūpi,
Tik žiūri,
Kaip medį įversti į upę.
TAI KĄ DARYTI?
Na, ką čia daryti?
Na, ką čia daryti?
-Galvoja lazdynų tankmėj
Voverytė.
Kai miškas nutyla
Ir saulė nusėda,
Galvoja apuokas,
Galvoja pelėda...
Gražu būt įrengt
Stadioną pušinį
Ir kiauras dienas
Treniruotis krepšinį...
TAI KODĖL NĖRA KOMANDOS?
Komandos nėra, nes nėra stadiono,
Nes žvėrys-
Kas bastos, kas ilsis ant šono,
Kas snaudžia prieš saulę, kas knarkia pavėsy....
Juk jų paprasčiausion talkon
Neprisikviesi...
O ten, Kur visi slampinėja ir tingi,
Krepšinio dalykailabai sudėtingi.
Per daug jau visų
Pageidavimai skirias
Ir pykstas per tankiai
Gyventojai girios...
Kas turi įrengti Aikštelę,tribūną?
Tenai, kur nesantaika,-
Soprto nebūna.
Gandrai! Gandrai!-
Ką ką ką?-
Vakarienei
Lydeka!-
Lydekaitė?!
Nemaniau...
Be pipirų
Man skaniau.
Gandrai! Gandrai!-
Ką ką ką?-
Varlės kurkia....
Netvarka!-
Skanumynas!
Negaišink!
Pilvas tuščias-
Pavaišink!
Gandrai! Gandrai!-
ką ką ką?..
Gaila, baigės
Mūs šneka.
Mes dalytę
Šaukėm:-Pupa!
Ji supykus
Tampo lūpą.
Kad ožiukas,
Tai ožiukas,
Su ragučiais,
Nemažiukas.
Nusigandom,
Kai subliovė.
Nors raminom,-
Nesiliovė.
Nė nežinom,
Ko ji pyksta.
Gal ragučiai
Ožiui dygsta?
Mama, mama,
Ką daryti,
Kaip ožiuką
Išvaryti?

Kaktoj guzas kaip arbūzas.
O kodėl? Kad sugriuvau.
O kodėl aš sugriuvau?
Kad išdykėlis buvau.
Tėtis liepė nebėgioti.
O kodėl? O kad slidu.
Aš kaip vėjas per alėjas
Pasileidau- du du du.
Nepribėgau nieko gero.
O kodėl? Kad suklupau..
O kodėl aš suklupau?
Kad ant stulpo užlipau.
O kodėl ten buvo stulpas?
Nieks nežino iš tiesų.
Kaktoj guzas kaip arbūzas.
O kodėl? Sakyt baisu.
Samtis įžengė į puodą.
Sesė lėkštę man paduoda.
Lėkšte plėkšte, tu daili,
Šaukštui kaukštui būk meili!
Ir atėjo šaukštas kaukštas
Lyg koks viršininkas aukštas:
,,Lėkšte plėkšte, duok sriubos!
Srėbsiu tol kol atsibos!"
Šaukštas kaukštas srebia sriubą
(Gal išalkęs, kad taip skuba?)
Ir sušunka: ,,Jau baigiau!
Lėkšte plėkšte, duok daugiau!"
O lėkštutė prašo samtį:
,,Gal gali dar kiek pasemti?"
Samtis puodan pažiūrės-
Dar pasems, jei tik turės.
Turiu aš plunksną, bet nerašo.
-Esu pavargus,- atsiprašo.
-Kodėl tu ,plunksna, pavargai?
Gal aš rašiau per daug ilgai?
-Ne taip ilgai. Bet, mielas vaike,
Taip keverzojai, kaip nereikia.
Visas raides rašei kreivai.
Baisus keverza tu buvai.
Aš girdėjau balsą
Nemunėlio seno,
Kad tu mūsų meilė,
O tėvyune mano!
Aš girdėjau brolių
Skambią sutarttinę:
Būk tu mūsų meilė,
O brangi tėvyne!
Ir už jūrų marių
Aš girdžiu jų šūkį:
O brangi tėvyne,
Mūsų meilė būki.
Vingiuoja upelis,
Į tolumas kviečia.
Skaistus mėnesėlis
Jame atsišviečia.
Spindėk, mėnesėli,
Giliai Nemunėly,
Prižadink žuvelę,
Prikelk akmenėlį.
Prakalbink lakštutę,
Kur gieda krūmely,
Pažvelk, mėnesėli,
Į mūsų namelį.

tags: #eilerasciai #apie #saule #vaikams