Jėzaus Gimimo Bazilika Betliejuje: Istorija, Paveldas ir Kelionės Šventojoje Žemėje
Betliejus, miestas Judėjos kalvose, vos už 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės, yra viena svarbiausių krikščionių piligrimystės vietų pasaulyje. Būtent čia, pasak Evangelijų, gimė Jėzus Kristus, todėl šis miestas laikomas ne tik religiniu, bet ir istoriniu centru. Betliẽjus, kurio 2017 m. surašymo duomenimis buvo 28 591 gyventojas (2024 m. apie 30 000 gyventojų), šiandien daugiausia apgyvendintas arabų musulmonų. Nepaisant to, miestas gausiai lankomas maldininkų, o turizmas sudaro svarbią jo ekonomikos dalį. Kristaus Gimimo bazilika įsikūrusi šalia Manžero (Manger), pagrindinės Betliejaus aikštės.
Kristaus Gimimo Bazilika: istorija ir reikšmė
Šiandien pagrindinė Betliejaus šventovė - Kristaus Gimimo bazilika. Bažnyčia pastatyta virš vietos, vadinamos Grota, kur, kaip manoma, gimė Jėzus Kristus. Pasakojama, kad 135 m. imperatorius Adrianas toje vietoje buvo pastatęs šventyklą Adoniui. Tiesa, kita nuomonė yra ta, kad Kristaus šventvietė atsiradusi buvusioje Adonio-Tamuzo garbinimo vietoje.
Pirmą bazilika čia pradėta statyti 327 m. Romos imperatoriaus Konstantino I motinos Šv. Elenos iniciatyva, valdant imperatoriui Konstantinui I. Statybas prižiūrėjo Jeruzalės vyskupas Makarijus. Bazilika pastatyta 333 m. Šią pirmąją šventovę sudarė aštuonkampė rotonda aplink spėjamą gimimo vietą, 45 m × 28 m atriumas ir forkortas.
Kristaus Gimimo baziliką dabartiniu pavidalu atstatė Bizantijos imperatorius Justinianas I po to, kai ji nukentėjo 529 ar 556 m. Pasakojama, kad 614 m. kraštą siaubęs persų karžygys Šarbarazas įėjęs į šventyklą buvo pakerėtas Trijų Karalių persiškais rūbais paveikslo, ir paliko bažnyčią stovėti.
Bažnyčią vėliau remontavo kryžininkai, joje buvo karūnuotas pirmasis Jeruzalės karalius Balduinas I. Iki 1169 m. kryžininkai bažnyčią plėtė ir puošė. 1244 m. ją nuniokojo turkai. Bazilika nukentėjo per 1834 ir 1837 m. žemės drebėjimus. XIX a. bažnyčia ne kartą plėšta ir niokota.
1851 m. Napoleonui užkariavus Palestiną iš Osmanų, Rusija pareiškė pretenzijas dėl šventyklos atitekimo prancūzams. Tai sukėlė nesantaiką tarp rusų ir osmanų ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Krymo karą. XX a. 2002 m., Antrosios intifados metu, 50 palestiniečių, persekiojamų Izraelio armijos, užsibarikadavo bažnyčioje, paėmė įkaitais vienuolius ir kitus čia buvusius palestiniečius. Žydai į pastatą laužtis nedrįso.
2012 m. Kristaus Gimimo bazilika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (pirmasis ten įrašytas Palestinos objektas). Jėzaus gimtinė: Kristaus Gimimo bažnyčia ir piligrimų keliai Betliejuje (2012) - pasaulio paveldo vertybė nuo 2012 metų.
Bazilikos architektūra ir šventosios vietos
Bazilika - valdoma graikų stačiatikių Jeruzalės patriarchato. Ji yra klasikinės romėniškos bazilikos bruožų: sudaryta iš penkių navų, atskirtų korintiškomis kolonomis, ir apsidės rytuose. Bazilikos vidus stebina didžiule erdve ir harmonija - penkios navos, 28 kryžiuočių laikų kolonos su šventųjų atvaizdais ir graikiškais bei lotyniškais užrašais. Kadaise sienas dengė mozaikos, vaizduojančios Jėzaus genealogiją ir pirmuosius Bažnyčios susirinkimus. Sienas dengia gerokai sunykusios auksinės mozaikos. Grindis dengusių romėniškų mozaikų neišlikę, išskyrus plotą, dengiamą grindų durų. Baziliką puošia ikonostasas ir gausybė puošnių žibintų.
Į baziliką patenkama labai žemomis durimis, vadinamomis „kuklumo durimis“. Vienas ryškiausių bruožų - neįprastai žemos durys - vos 130 cm aukščio. Kadaise buvusios didingos durys buvo sumažintos, kad saugotų šventovę nuo išniekinimo - kad į jos vidų negalėtų įjoti raiteliai ar būti įvedami žirgai.
Svarbiausia bazilikos vieta - Kristaus Gimimo grota - urvas, esantis po bazilika, kur, tikima, gimė Jėzus. Tikslią gimimo vietą žymi altorius su 14-kampe žvaigžde, apsupta žvakių, ant marmurinių grindų. Kristaus gimimo vietą čia žymi keturiolikakampė žvaigždė, o aplinkui žiba sukabintos 15 sidabrinių lempų, simbolizuojančių skirtingas krikščionių konfesijas. Šis altorius armėniškų bruožų. Pagal Status quo, grota dalijasi graikai ortodoksai ir pranciškonai, o armėnai turi teisę joje švęsti savo Kalėdas, pagal savo kalendorių minimas pora savaičių vėliau.
Greta bazilikos prisišliejusi neogotikinė katalikų Šv. Kotrynos bažnyčia, priklausanti Jeruzalės lotynų patriarchatui. Šiandien prie Kristaus Gimimo bazilikos glaudžiasi graikų ortodoksų ir armėnų vienuolynai bei pranciškonų kompleksas su Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia ir piligrimų namais. Visas architektūrinis ansamblis sudaro tvirtovės įspūdį. Bažnyčią puošia lenkų skulptoriaus Czesław Dźwigaj bareljefas, vaizduojantis Jesės medį.
Betliejaus krikščioniškasis identitetas ir konfesiniai santykiai
Betliejus iš kitų Palestinos miestų labiausiai išsiskiria tuo, kad daug jo gyventojų yra krikščionys. Iki 1947 m. krikščionys sudarė daugumą. Šiandien iš maždaug 30 tūkstančių gyventojų jie sudaro jau mažiau nei 40 procentų. Tam įtakos turėjo spartesnis vietinės musulmonų bendruomenės augimas, krikščionių emigracija ir tai, kad Betliejaus savivaldybės teritorijoje buvo įkurtos trys palestiniečių pabėgėlių stovyklos, kurių gyventojai - musulmonai. Nepaisant šių pokyčių, krikščioniškas miesto veidas išlieka aiškiai matomas. Betliejaus krikščioniškas identitetas pripažįstamas ir politiniu lygmeniu: Palestinos valdžios sprendimu miesto meras privalo būti krikščionis. Miesto ekonomika remiasi religiniu turizmu. Dauguma krikščionių dirba piligrimų priėmimo, jų aptarnavimo, taip pat religinių suvenyrų gamybos ir prekybos srityse.
Krikščionys nuo seno gerbia Jėzaus gimimo vietą. Seniausi istoriniai liudijimai siekia II amžių, imperatoriaus Adriano valdymo laikus, ir yra susiję su mėginimu nuslopinti krikščionių kultą. Jėzaus Gimimo bazilikos istorija siekia imperatoriaus Konstantino laikus, kai visoje imperijoje krikščionims buvo suteikta religijos laisvė. Naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad pirmoji bazilika buvo labai didelė - beveik tokio pat dydžio kaip dabartinė. Ji nukentėjo VI amžiaus pradžioje ir vėliau buvo atstatyta. Yra išlikę liudijimų ir apie kitatikių pagarbą šiai krikščionims brangiai šventovei.
Kryžiaus žygių laikotarpiu Betliejus įgavo naują politinę reikšmę. 1099 m. miestą užėmę kryžiuočiai pasirinko jį vieta, kurioje buvo karūnuojami Jeruzalės Lotynų Karalystės valdovai. Žlugus krikščionių valstybei, bazilikos priežiūrą ir patarnavimą ją lankantiems piligrimams tęsė pranciškonai, jie galutinai įsikūrė Betliejuje 1347 m.
Kaip Kristaus kapo vieta Jeruzalėje, taip ir Betliejaus bazilika brangi ne tik katalikams, bet ir visiems krikščionims, todėl ne kartą yra kilę nesutarimų ar net grumtynių tarp skirtingoms konfesijoms priklausančių tikinčiųjų. Ginčai dėl nuosavybės paskatino Osmanų imperijos, kurios sudėtyje atsidūrė Palestina, valdžią 1852 m. paskelbti vadinamąjį Status quo dekretą, kuris galioja iki šiol.
Betliejus: biblinis ir istorinis kontekstas
Betliejus taip pat minimas Senajame Testamente kaip Dovydo, karaliaus, gimtinė. Miestas svarbus ir Rūtos knygos veiksmo vieta. Dėl šių istorinių ir religinių ryšių Betliejus tapo ne tik krikščionių, bet ir žydų bei musulmonų maldos ir piligrimystės vieta. Betliejus susijęs su karaliumi Dovydu ir jo dinastija (Mch 5, 2). Čia gimė Dovydas ir buvo pateptas Izraelio karaliumi (1 Sam 17, 12, 15; 20, 6, 28). Betliejus - Rūtos knygos veiksmo vieta (1, 1-12; 19, 22; 2, 4; 4, 11).
Archeologiniai kasinėjimai Betliejuje atskleidžia ilgą miesto istoriją, siekiančią tūkstančius metų. Nors artefaktų vagys sunaikino nemažai radimviečių, atrasti nekropoliai rodo senovės gyvenvietes. Dėl Izraelio ir Palestinos konflikto bei ekonominių sunkumų, artefaktų vagystės yra problema.
Kristaus gimimo datos debatai ir Kalėdų ištakos
Nors dauguma Naujojo Testamento tyrinėtojų sutinka, kad Jėzus buvo istorinė asmenybė, jo tiksli gimimo data ir aplinkybės kelia diskusijų. Evangelijos pagal Matą ir Luką nurodo Betliejų kaip Jėzaus gimtinę. Pasakojama, kad dievobaimingai žydei merginai Marijai apsireiškė angelas ir pranešė, jog ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Marijos vyras Juozapas, priklausęs Dovydo giminei, kartu su nėščia Marija keliavo į Betliejų, tėvų miestą, kad būtų užrašyti. Dėl vietų trūkumo užeigoje, kūdikis gimė tvartelyje.
Kristaus gimimo datos klausimas yra patrauklus svarstytinas dalykas, atsižvelgiant į tai, kad tikroji data niekur neminima keturiose evangelijose. Apie tokią krikščioniško festivalio datą nėra kalbama iki IV amžiaus, kai 336 m. Romoje buvo sudarytas Filokalijos kalendorius. Tuo metu gruodžio 25-oji buvo nustatyta kaip Kristaus gimimas.
Iš tiesų pirmaisiais krikščionybės amžiais krikščionys nešventė Jėzaus Kristaus gimimo šventės. Velykos, o vėliau ir Trijų Karalių šventė, pradėtos švęsti tik II mūsų eros amžiuje. Seniausias žinomas Kristaus gimimo gruodžio 25 dieną paminėjimas yra III a. po Kr. Jo autorius - Ipolitas Romietis. Prireikė kelių dešimtmečių, kad Kalėdos taptų krikščioniškosios tradicijos dalimi.
Nuo XIII a. žmonės pastebėjo ryšį tarp gruodžio 25 d. ir Romos imperijos saulės dievybės Sol Invictus šventės, kuri žymėjo laiką iškart po žiemos saulėgrįžos, kai dienos pradeda ilgėti. Pilnas šventės pavadinimas yra „Dies Natalis Solis Invicti“, kuris išvertus iš lotynų kalbos reiškia Nenugalimos Saulės gimimo dieną. Beje žodžiu „Natale“ italai iki šiol vadina Kalėdas.
Gruodžio 25-oji taip pat yra artima senesniam žiemos saulėgrįžos švenčių tinklui, aptinkamam visoje Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Daugelyje ikikrikščioniškųjų kultūrų, taip pat ir Lietuvoje, trumpiausia metų diena, gruodžio 21-oji ar 22-oji, buvo paminima kaip svarbus kalendoriaus momentas, švenčiant saulės „atgimimą“ ir gyvybės sugrįžimą. Ankstyvoji krikščionybė atsirado pasaulyje, kuriame šios tradicijos buvo giliai įsišaknijusios. Todėl, užuot jas iš karto panaikinę, valdantieji dažnai pakeisdavo žinomas datas ir simbolius, suteikdami esamoms šventėms naują teologinę prasmę.
Nėra pakankamai išlikusių įrodymų, kad būtų galima tiksliai nustatyti Išganytojo gimimo datą. Evangelistas Šv. Matas minėjo, kad Jėzus gimė Erodo Didžiojo laikais, o Šv. Lukas aiškino, kad tai įvyko per Sirijos valdytojo Kvirinijaus laikais vykusį gyventojų surašymą. Problema yra ta, kad surašymas vyko 6-ais mūsų eros metais, tačiau Erodas mirė bent 7-eriais, jei ne 10-ia metų anksčiau. Mokslininkai linkę labiau atsižvelgti į Erodo ryšį su gimimu nei į kitus, todėl paprastai manoma, kad Jėzus išties gimė maždaug 6-4 m. pr. m. e. Jeigu remtumėmės Betliejaus žvaigždės, kuri išties buvo kometa, sužibimu, tai Jėzaus gimimo data būtų apytiksliai 5 m. pr. m. e. balandis.
Šventosios Žemės politinis kontekstas ir Banksy indėlis
Betliejus yra ne tik Jėzaus gimimo vieta, bet ir miestas, kur susipina istorija, tikėjimas ir šiuolaikinė realybė. Britų gatvės menininkas Banksy paliko ryškų pėdsaką Betliejuje. Jis sukūrė dešimtis satyriškų piešinių ant miesto sienų ir atidarė originalų viešbutį „The Walled Off Hotel“. Šie darbai atkreipia dėmesį į regiono politinę situaciją ir skatina dialogą.
„The Walled Off Hotel“ iš karto buvo pramintas viešbučiu su blogiausiu pasaulyje vaizdu, mat jo visi langai išeina į aukštą betoninę sieną, o viešbučio kambariuose pasimėgauti tiesioginiais saulės spinduliais galima vos 25 minutes per dieną. „The Walled Off Hotel“ laukiami visi - ne tik viešbučio svečiai. Restoranas primena anglų džentelmenų klubą, o interjeras puošiamas Banksy darbais. Viešbutis siūlo ne tik nakvynę, bet ir galimybę apmąstyti sudėtingą regiono realybę.
Kai kuriems atrodo, kad separacinės sienos pavertimas turistine atrakcija labai supaprastina ir normalizuoja pačią okupacinę situaciją. Pasivaikščiojus palei garsiąją sieną, kurią dabar puošia daugybė grafičių, galima užsukti ir į patį Banksy viešbutį.
Kitos reikšmingos vietos Betliejuje ir kelionės informacija
Pieno grotos koplyčia (Chapel of the Milk Grotto) yra svarbi vieta poroms, negalinčioms susilaukti vaikų. Pasakojama, kad Marija su Juozapu ir ką tik gimusiu kūdikiu čia slėpėsi bėgdami nuo Herodo, įsakiusio išžudyti visus Betliejaus berniukus. Dėl asociacijų su Marija ir jos pienu, Pieno grotos koplyčia yra tapusi paslaptinga vieta, į kurią vyksta poros, negalinčios susilaukti vaikų.
Betliejų galima pasiekti iš Jeruzalės, tačiau svarbu žinoti, kad miestas yra Palestinos teritorijoje, todėl Izraelio piliečiams ten lankytis draudžiama. Užsieniečiams apribojimų nėra, tačiau kelionė gali būti komplikuota dėl Izraelio statomos betoninės sienos. Populiariausias susisiekimo būdas - autobusas Nr. 21, kursuojantis nuo rytinės Jeruzalės stoties. Taip pat galima naudotis Egged autobusu Nr. 234 arba taksi. Dauguma automobilių nuomos kompanijų neleidžia vykti į Vakarų krantą nuomotu automobiliu.
Apskritai, krikščionių piligrimystės vietos Šventojoje Žemėje laikomos šventomis, nes jos tiesiogiai susijusios su Jėzaus gyvenimu. Mokslininkai intensyviai diskutuoja, ar Jėzus kada nors buvo šiose vietose, tačiau krikščioniškas įsitikinimas beveik du tūkstantmečius pašventino Betliejų kaip Jėzaus gimtinę. Be Betliejaus, Šventojoje Žemėje yra daugybė kitų krikščionims brangių vietų, tokių kaip Kristaus kapo vieta Jeruzalėje, kuri, kaip ir Betliejaus bazilika, brangi ne tik katalikams, bet ir visiems krikščionims.
tags: #kristaus #prisikelimo #jeruzale #kristaus #gimimo #bazilika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
