Eglės Jackaitės biografija: nuo aktorystės iki visuomeninės veiklos
Eglė Jackaitė yra žinoma Lietuvos aktorė, renginių vedėja ir visuomenės veikėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius jos gyvenimo momentus, karjerą, asmeninius išgyvenimus ir filosofiją, kuri formavo jos unikalų požiūrį į pasaulį.
Biografijos apžvalga
Gimimas ir vaikystė
Eglė Jackaitė gimė 1974 m. balandžio 28 d. Telšiuose. Nors pase užregistruota jos gimimo vieta - Telšiai, bet ji gimė Klaipėdoje. Nuo dvejų metukų augusi be mamos, vėliau ji ėmėsi megzti ryšį su mama ir močiute. Eglė sako, kad šiandien su brandžia išmintimi ir meile priima likimo siųstus išbandymus: skaudžias vaikystės patirtis, skyrybas, sudužusią meilę, išdavystę ir šypsodamasi prideda: „Nebūčiau šiandien tokia, jei nebūčiau išgyvenus to, kas man buvo skirta.“
Gyvenimo pamokos ir asmenybės brendimas
Aktorė teigia, kad kiekvienas laikas - savaip gražus. „Man patinka mano amžius. Gyvenime tikrai buvo pačių įvairiausių momentų, o šiuo metu jau esu „išsigryninusi“, laisvesnė, neturinti priklausomybių nei nuo žmonių, nei nuo daiktų. Atsirado kažkokia vidinė laisvė, ko anksčiau tikrai nebuvo. Dabar esu brandesnė, turiu patirties bagažą“, - vardijo ji. „Be to, dažnai būna taip, kad mano amžių sužinoję žmonės labai nustemba - sako, kad man laiką pavyko kažkaip apgauti. Savo metų nebijau ir jų neslepiu, kaip tik didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tokio amžiaus moteris žino savo vertę, yra savarankiška, todėl šių savo metų tikrai nekeisčiau į jokį kitą amžių“, - šypteli E.Jackaitė.
Karjera scenoje ir ekrane
Aktorystės kelio pradžia ir studijos
Apie aktorystę Eglė svajojo nuo mažens. Dar ketvirtoje klasėje troško tapti diktore arba aktore. Sėkmė ir laimė buvo jai tik ką baigus vidurinę mokyklą įstoti į tuometinę Klaipėdos konservatoriją - Povilo Gaidžio renkamą aktorinį kursą. 1992-1996 m. Eglė studijavo Klaipėdos universitete, vaidybos specialybę.
Vaidmenys teatre
Eglė yra Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 1996 m. ji vaidina Klaipėdos dramos teatre. Vienus vaidmenis keičia kiti, daug spektaklių, daug gastrolių. Nuo 2018 m. ji yra ir spektaklio „Santuoka be įsipareigojimų“ prodiuserė bei aktorė, kurios scenos partneris - R. Taip pat nuo 2016 m. yra poezijos ir muzikos programos „Jausmų džiazas“ prodiuserė ir atlikėja. Žemiau pateikiami Eglės Jackaitės reikšmingiausi vaidmenys teatre:
| Metai | Vaidmuo | Spektaklio pavadinimas | Autorius / Režisierius |
|---|---|---|---|
| 2025 | Milena | - | - |
| 2022 | Ponia Našlė Vakarienė | „Meilė“ | A. Duda-Gracz |
| 2021 | Sniego karalienė | „Sniego karalienė“ | H. Ch. Andersen / P. |
| 2021 | Roza | „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ | A. Duda-Gracz / A. |
| 2020 | Melanija | „Saulės vaikai“ | M. Gorkij / L. |
| 2020 | Frančeska | „Kas prieš mus“ | G. Grajauskas / J. |
| 2019 | Zocha | „Mūsų klasė“ | T. Słobodzianek / O. |
| 2016 | Valdininkė | „Pašaliniams draudžiama“ | G. Grajauskas / O. |
| 2015 | Rūmų dama | „Karalienė Luizė“ | A. Juozaitis / G. |
| 2015 | Oli | „Saugokite Florą“ | N. Simon / A. |
| 2015 | Fru Serbiu | „Laukinė antis“ | H. Ibsen / R. |
| 2014 | Kotryna | „Sugrįžimas“ | T. Murphy / A. |
| 2013 | Natali | „Viskuo kaltas teatras“ | P. ir W. Marks / P. |
| 2013 | Griselda | „Top girls“ | C. Churchill / G. |
| 2012 | Mergaitė | „Mums viskas gerai“ | D. Masłowska / J. |
| 2010 | Džuljeta | „Ei, Džuljeta!“ | E. Kišonas / A. |
| 2010 | Antonija | „Laisva meilė“ | - |
| 2008 | Marlen | „Vakarienė su idiotu“ | R. |
| 2008 | Odrė | „Vilnius-Dakaras“ | - |
| 2007 | Nepažįstamojo dukra | „Kelias į Damaską“ | A. Strindberg / O. |
| 2006 | Panelė Dolbah | „Paleistuvis“ | E. E. Schmitt / P. |
| 2006 | Eglės sesuo | „Eglė žalčių karalienė“ | J. ir D. Vaiškūnai / V. V. |
| 2004 | Princesė | „Princo, Bocmano ir Jungos nuotykiai“ | J. Marcinkevičius / J. |
| 2004 | Tinė | „Šaltas vaikas“ | M. von Mayenburg / O. |
| 2003 | Moteriškė; Pirkėjo žmona; Mergina rusė; Žurnalistė | „Frank Kruk“ | S. Parulskis / R. |
| 2002 | Coliukė | „Coliukė“ | H. Ch. Andersen / R. |
| 2002 | Julija | „Lilijomas“ | F. Molnár / P. |
| 2001 | Andželika | „Žoržas Dandenas, arba Apgautas vyras“ („Ožys“) | Molière / A. |
| 2000 | Alisa | „Alisa stebuklų šalyje“ | L. Carroll / K. |
| 2000 | Džeraldina Barkli | „Ką liokajus matė“ | J. Orton / A. |
| 1999 | Dešimta valanda | „Naktinio traukinio vagonas „Hajavata“ | T. Wilder / G. |
| 1999 | Pirjo | „Rytoj ketvirtą“ | E. Kirkkopelto / K. |
| 1999 | Laisvo elgesio mergina ir kt. | „Prieš išskrendant į rojų“ | S. Poškus / A. |
| 1998 | Miriam Leibovic | „Diena, kai buvo pagrobtas popiežius“ | Ž. Betenkortas / P. |
| 1998 | Mitilė | „Žydroji paukštė“ | M. Maeterlinck / K. |
| 1998 | Stela | „Fotofinišas“ | P. Ustinov / R. |
| 1998 | Motina; Žuvelė; Ragana | „Mykolas Žvejas“ | A. |
| 1997 | Princesė | „Pagrobta karaliaus Bumbarako karūna“ | L. |
| 1997 | Hera | „Daug triukšmo dėl nieko“ | W. Shakespeare / P. |
| 1997 | „C“ | „Tos aukštosios moterys“ | E. Olbis / R. |
| 1996 | Uogelė | „Kilipštukas“ | M. Vainilaitis / B. |
| 1996 | Astrida; Betana | „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ | A. Lindgren / P. |
| 1996 | Nastinka | „Laimingoji diena“ | A. Ostrovskis, N. Solovjovas / P. |
Filmografija ir televizijos projektai
Eglė Jackaitė taip pat pasižymėjo įvairiuose filmuose ir TV serialuose:
- 2022 m. Birutė. TV serialas „Šiukšlyno žmonės“, rež. I.
- 2021 m. Juozapo mama. „Drugelio širdis“, rež. I.
- 2020 m. Gabrielės mama. „Sistema“, rež.
- 2019 m. Psichologė Renata. TV serialas „Turtuolis vargšas“, rež.
- 2015 m. Advokatė Deimantė.
- 2002 m. Prokurorė Ieva. TV serialas „Prokurorai“, rež. R.
Nuolatinis tobulėjimas
Eglė Jackaitė nuolat tobulina savo įgūdžius dalyvaudama įvairiuose mokymuose ir tarptautiniuose projektuose. Ji yra dalyvavusi mokymuose 2018 m., 2019 m., 2020 m. (A.), 2021 m. (A.).
Visuomeninė veikla ir empatija
Fondo „Pražydusi viltis“ įkūrimas
Su rašytoja Daiva Vaitkevičiūte Eglė Jackaitė įkūrė labdaros ir paramos fondą "Pražydusi viltis". Ji daug metų rūpinasi žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, Daiva taip pat tai darė. Susitikusios suprato, kad dviese būtų kur kas stipresnė jėga ir daug daugiau padarys. Maloniai nustebo pajutusios, kiek daug Lietuvoje yra žmonių, kurie nori aukoti, padėti.
Savanorystės prasmė ir pagalba kitiems
Savanorystė Eglės gyvenime atsirado visiškai netikėtai. Ji neieškojo, kur save padėti, tiesiog sutiko žmogų ir jis ją atvedė į šitą kelią. Beje, prieš ketverius metus kartu su ja savanoriauti pradėjo gal dvylika žmonių, o šiandien iš jų liko turbūt tik ji. Jai tai tapo įprasta - bent tris ar keturis kartus per mėnesį skirti tam savo laiką. Eglė jaučia, kad tai prasminga veikla ir ją labai praturtina. „Kartais net sunku įsivaizduoti, kiek daug aplink mus baimių, beviltiškumo ir beprotybės... Kiek daug liūdesio, skausmo, vienišumo. Visada pajaučiu, kai išsikalbėjęs žmogus pamato šviesą, viltį, kai jam palengvėja. Šiandien savanorystę priimu kaip dovaną, dar kitokias savo gyvenimo pamokas, o išėjus po budėjimo visada turiu apie ką mąstyti ir už ką dėkoti. Dėkoti Dievui už viską, nes suvokiu, kad ir kas mano gyvenime yra nutikę, ačiū Dievui, kad tik tiek. Matau, kad būna ir blogiau…“ - kalba Eglė. Kaip teigia Jackaitė: „Padėdamas kitam pamiršti save, savo nelaimes, liūdesį, skausmą.“ Aktorė pabrėžia, kad mes nesame angelai, o žmonės, klystantys ir suklumpantys, bet vėl stojantys. Ji tiki, kad nėra tobulų žmonių ir jai net koktu nuo tobulumo. Gyvenimas - tai kelionė, per kurią visko įvyksta. Ir labai gerai, kad įvyksta, nes per tai mes augame, kasdien mokomės būti geresni, nedaryti kitiems blogo, ištiesti pagalbos ranką tam, kam jos reikia, kai jos prašo.
Eglės Jackaitės asmeninis gyvenimas ir filosofija
Požiūris į amžių ir gyvenimo džiaugsmą
Eglė pasakoja, kad gimtadienis jai - graži diena, todėl ji nepuola slėptis namuose, neišjungia mobilaus telefono ir nerauda dėl bėgančių metų. „Kiekvienais metais paminiu gimtadienį - dažniausiai tai būna labai gražūs teminiai mergaitiški vakarėliai: kurtizanės, sugrįžimas į vaikystę, mokinukės šėlsta... Tikrai būta labai gražių ir įvairių gimtadienių. Na, o šio akcentas bus raudoni bateliai. Mano nuomone, moteris, avinti raudonus batelius, yra drąsi, išskirtinė, ryški, pasitikinti savimi, todėl tą vakarą leisime sau viską - tegul tie bateliai mus tarsi išlaisvina“, - juokėsi E.Jackaitė. Moteris įsitikinusi, kad didžiausia gimtadienio dovana ta, kad vienoje vietoje susitiks jai brangūs žmonės, o tai, anot jos, neįkainojamos akimirkos.
Kadangi E.Jackaitės gimtadienis šiemet išpuolė pirmadienį, moteris teigė jį suplanavusi atšvęsti po savaitės darbų - penktadienį, kuomet į jaukią šventę susirinks apie keturiasdešimt artimiausių žmonių. „Šiais metais esu numačiusi gražią šventę: pačioje Klaipėdos širdyje, kur „Memelio“ pastate duris atvėrė „Katpėdėlė“, susirinks visas būrys draugų ir artimųjų. Vietą jubiliejiniam gimtadieniui pasirinkau neatsitiktinai: restorano vieta - simboliška: Danės promenada - tarsi per mano gyvenimą sutikti žmonės, upė - bėgantis gyvenimas, teatras - neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ir visa tai matosi per langus!“ - džiaugėsi E.Jackaitė. „Dabartinis mano amžius fantastiškai nuostabus“, - per „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Muzikinis gimtadienis“ filmavimą tikino aktorė, renginių vedėja Eglė Jackaitė. 42-asis jos gimtadienis televizijos studijoje buvo apkaišytas ne tik rožinėmis gerberomis, bet ir juodomis orchidėjomis.
Motinystės džiaugsmai ir iššūkiai
Eglė yra atsigavusi po skaudžių skyrybų su jauniausio sūnaus tėčiu. „Mano sūnūs… Tai jautriausia tema, o meilė jiems - neišmatuojama. Taip, esu palaiminta. O motinystės atspalviai patys įvairiausi, juk yra ir džiaugsmo, palaimos, pasididžiavimo, ir ašarų, nesusikalbėjimų - visko būna! Su sūnumis turime tvirtą ir stiprų ryšį - esame vieni kitiems brangūs ir svarbūs. Santykiuose, kaip ir gyvenime, nebūna lengva. Kiekvienas etapas skirtingas - daug džiaugsmo, daug rūpesčio. Išskirčiau gal tik paauglystę - su Jokūbu jau viskas išgyventa ir patirta, su Elijumi dabar tai vyksta. Būna ir iki ašarų priveda… Ne veltui sakoma, kad labiausiai mus įskaudinti gali tik patys artimiausi. Svetimiems turime „sienas“ ir filtrus, patiems artimiausiems, deja, ne. Man atrodo, svarbiausia yra pripažinti, kad kažko nesuprantu, kad esu silpna. Nes atvirumas gimdo atvirumą. Ir tik tuomet, kai nebijau būti pažeidžiama įvyksta tikriausi dalykai. Mūsų santykiai yra gyvi, todėl juose yra visko. Meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas tobula. Kaip jau minėjau, tobulumui esu nepakanti. Tik pamanykite - tobulas vaikas, tobula mama. Baisu (juokiasi).“
Vienas artimas žmogus po keturiolikos metų išdrįso paklausti, kaip Eglė, gimus jos jauniausiajam sūnui, kai visas gyvenimas netikėtai vertėsi aukštyn kojomis, patyrusi mylimo sužadėtinio išdavystę, sugebėjo tai ištverti. „Aš, Egle, būčiau išprotėjęs arba nusižudęs, nors esu tvirtas vyras. Kokia vis tik tu stipri“, - sakė jis… Eglė teigia, kad kad ir koks nepakeliamas skausmas draskė ją, bet jai reikėjo vaikais rūpintis. Kad ir kokia beviltiška situacija atrodytų, reikia ištverti bei suprasti, kad ir tai praeis ir skausmas nesitęs amžinai. Jėgų atsistoti ir gyventi toliau ji gavo iš savo sūnų. Jokūbas tuomet buvo paauglys, Elijas - kūdikis, tad ji negalėjo sau leisti pasiduoti. Ji privalėjo jais rūpintis, jautė atsakomybę, juk jiems buvo nepakeičiama ir labai reikalinga. Tuomet išgyveno didelį skausmą, bet kartu ir dar didesnę meilę savo vaikams. Todėl jiems davė viską, kas yra geriausia - sveiką ir nepalūžusią mamą.
Sūnų keliai
Jos sūnūs: vyresnysis Jokūbas - devyniolikos, Elijas - šešerių. Ji teigia, kad jie patys savo likimo kalviai - nes tėvai yra tik durys į gyvenimą. Eglė Jackaitė neabejoja: meilė, palaikymas ir stiprus ryšys su sūnumi niekada neblės, o Elijas, sekdamas savo svajones, pasieks visus gyvenimo tikslus. „Besąlygiškai jį myliu ir visada mylėsiu, laiminu, ir taip bus amžinai“, - sako Eglė.
Jokūbui Brazys jau dvidešimt aštuoneri. Per tuos metus jis daug keliavo tiek fizine, tiek dvasine, tiek emocine prasme ir šiandien yra tas, kas yra. Eglė juo labai didžiuojasi. Jis sukūrė jau ne vieną spektaklį: A. Čechovo „Žuvėdrą“ (OKT), „Equus“ (Lietuvos nacionaliniame dramos teatre), „Storas sąsiuvinis“ (Klaipėdos dramos teatre). Jokūbo spektakliai gilūs, jautrūs, autentiški, atviri, žiaurūs, provokuojantys, nepatogūs, išraiškingi - juose yra ir maišto, ir vilties, ir daug meilės…
Jaunėlis Elijas talentingas vaikas. Jam puikiai sekasi kino aikštelėje. Jį vertina ir jis sulaukia daug pasiūlymų filmuotis. Nuo 10 metų vaidina teatre, sukūrė ne vieną vaidmenį kine, įgarsino Disnėjaus pagrindinį personažą Luką filme „Lukas“. Eglė pasakoja, kad filmas „Drugelio širdis“ buvo įvertintas Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, apkeliavo daugybę kino festivalių ir laimėjo įvairius apdovanojimus kaip geriausias filmas. Už savo vaidmenį šiame filme Elijas buvo nominuotas „Sidabrinėse Gervėse“ kaip geriausias metų aktorius - kartu su suaugusiais. Tačiau šiandien jis sako, kad bus krepšininkas ir tai yra jo kelias. Eglė jį tik drąsina ir laimina. Elijas turi gražią sielą, jis empatiškas, jautrios širdies, charizmatiškas, guvus, lyderis, vedantis kitus į priekį.
Meilės paieškos ir gyvenimo prasmė
Eglė sako, kad jai žavi asmenybės - žmogus, turintis vidinės jėgos, gylio. Jos gyvenime yra labai daug meilės, ji pati jos daug išspinduliuoja, daug ir gauna. Ji neįsivaizduoja, kaip galima gyventi be meilės. „Visiems reikia meilės, norime būti suprasti, sušildyti, reikalingi. Visi, be išimties, norime būti mylimi. Juk norisi žmogaus šalia, šią akimirką būnančio kartu, o ne kažkur toli, nuotoliniu būdu ar nuotolinėmis gėlelėmis ir širdelėmis. Kad ir kas nutiktų - paguostų, suprastų, atleistų, priimtų. Juk esame vieni dėl kitų.“
Paklausta, ar tiesa, kad savanoriaudama ne tik duoda, bet ir pati daug gauna, ji atsakė: „Taip, tikrai taip.“ Kuo ilgiau gyvena, tuo aiškiau supranta, kad GYVENTI nėra savaime suprantamas dalykas. Tai iš tiesų yra didžiulė dovana ir malonė. „Ir tai, kad mes matome, girdime, užuodžiame, kvėpuojame, vaikštome, liečiame, pykstame, liūdime ar džiaugiamės yra dovana. Kiekviena mums duota akimirka yra labai trapi ir brangi. Tai suprantu, vertinu ir jaučiu dėkingumą. Vien suprasti jau yra labai daug. Juk žmogus ir gyti pradeda tik tada, kai supranta ir pripažįsta savo skausmą ar problemą.“
Eglė Jackaitė tiki, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias skirtingas. „Šiandien aš tikiu, kad mano gyvenimo kelionės tikslas yra išmokti mylėti. Išmokti priimti save ir kitą. Neteisti, nekaltinti, nepasmerkti, o priimti. Priimti be siekio keisti. Keisti galima tik save: kai pats keitiesi, tai ir visa aplinka keičiasi.“ Ji turi daug gyvenimiškos patirties, daug dalykų išmoko per skaudžias pamokas, kai ką suprato ir savanoriaudama Pagalbos moterims linijoje. Ten išmoko ne tik klausyti, bet ir išgirsti, neįsiterpti, nepertraukti, nepatarinėti, tiesiog klausyti ir būti su tuo žmogumi, kuris skambina. „Į pagalbos liniją žmonės neskambina šiaip sau - jie nori būti išgirsti, nori, kad juos išklausytų, suprastų. Aplinkui tiek daug vienatvės…“
Stiprybė ir likimo siųsti ženklai
Eglė ne kartą yra sakiusi, kad turi didžiulę aukštesnių jėgų apsaugą ir ne vienas stebuklas yra jos gyvenime nutikęs. „Šventai tikiu, kad be Dievo valios nė vienas žmogaus plaukas nuo jo galvos nenukris. Esu mylimas ir saugomas Dievo vaikas. Ir tai yra didžiulė dovana ir malonė.“ Ji pasakoja apie įvykį, kai važiuodama dviračiu, netikėtai kritusi, liko sveika ir gyva, nors dviratis buvo stipriai apgadintas. „Buvau su baltomis kelnėmis ir sportbatukais - nė dėmelės niekur neliko, nė mažiausio įbrėžimo ant mano kūno. Ar tai ne stebuklas? Kaip aš sakau - visi protėviai sustojo ir ant savo rankų mane iškėlė iš nelaimės, kuri galėjo nutikti. Aš tuo tikiu ir man patinka tuo tikėti! Tad tik dar labiau norisi dėkoti Dievui už tai, kad mane myli ir saugo. O ir avarijų mano gyvenime yra buvę - iš mašinos nieko nelikę, o aš sveika. Vadinasi, man dar ne laikas išeiti. Priimu tai, kaip ženklą, kad man dar skirta kažką padaryti šioje žemėje.“
Meninės išraiškos formos
„Jausmų džiazas“ ir poezija
Eglės kūrybiškumas vien teatre nesibaigia: ji yra savo projekto - poezijos ir muzikos programos „Jausmų džiazas“ - prodiuserė ir atlikėja. Ši programa gyvuoja jau septynerius metus. Jos scenos partneriai - Vytautas Labutis, o pastaruoju metu Antanas Cirtautas. „Scenoje mes patiriame ypatingas akimirkas, aš visad to laukiu! Skaitydama eiles prabylu ne tik žodžiais, bet visa širdimi. „Jausmų džiaze“ nesislepiu už personažo - esu Eglė ir ta poezija, dainos, visų pirma, man yra labai jautrios, artimos - viskas juk išjausta, išgyventa… Esu ten be jokių filtrų, nuoga, atvira siela. Tose mano širdimi atrinktose eilėse esu aš - mano patyrimai, džiaugsmas, skausmas, ilgesys, meilė, išdavystė…“
Ateities profesinės svajonės
Per dvidešimt septynerius metus teatre Eglė sukūrė daug įvairiausių vaidmenų, sukaupusi profesinės patirties. Ji eina savo pasirinktu profesiniu keliu, o gal likimo skirtu. „Bet jaučiu, kad tai yra iš tiesų mano kelias. Aš daug visko išgyvenu kūrybiniame procese, repeticijose, spektakliuose ar po spektaklių… Scenoje išsprogdinu visas savo sukauptas emocijas, išgyventas būsenas. Man tai tarsi terapija - kai galiu iš gelmių drąsiai išreikšti įvairiausius jausmus. O svajonių turiu ir tikiu, kad jos išsipildys!“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
