Monsinjoro Eduardo Simaškos gimimo vieta ir šeimos šaknys
Monsinjoras, prelatas, teologas ir tremtinys Eduardas Simaška gimė 1909 m. liepos 22 dieną (naujuoju stiliumi rugpjūčio 4 dieną) Pasusienio kaime, Kavarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Ši gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą. Būsimo kunigo tėvai šiame kaime turėjo ūkį, kuris suformavo jo ankstyvosios vaikystės aplinką ir vertybes.
Šeima ir vaikystė
Eduardo Simaškos tėvai buvo Jurgis Simaška (1861-1952) ir Antanina Linartaitė-Simaškienė (1873-1957) iš Daumantų. Jie buvo religingi žemdirbiai valstiečiai, turėję 14 hektarų žemės. Eduardas buvo jauniausias iš šešių užaugusių vaikų, arba, tiksliau, trečias vaikas iš penkių, atsižvelgiant į tėvo santuokas. Šeimoje jis turėjo tris brolius ir dvi seseris.
- Broliai:
- Ciprijonas Simaška (1891-1954) iš pirmosios tėvo santuokos, vėliau emigravęs į JAV.
- Vladas Simaška (1896-1986) - kunigas, kuris anksčiau už Eduardą tapo kunigu ir taip pat gyveno Šiluvoje.
- Matas Simaška (1901-1995) - žemdirbys ūkininkas, kaimo seniūnas.
- Seserys:
- Liudvika Simaškaitė-Juodienė (1903-1994) - žemdirbė, bažnyčios tarnaitė.
- Kamilė Simaškaitė (1907-1987) - bažnyčios tarnaitė, brolio Vlado šeimininkė.
Iš namų visi vaikai išsinešė didelę meilę Bažnyčiai ir tarnavo Dievui visu savo gyvenimu. Vaikystėje Eduardas Simaška piemenavo tėvų ūkyje, o tai ugdė jo darbštumą ir ryšį su žeme.
Ankstyvasis mokslas ir kunigystės kelias
1921 m. Eduardas Simaška baigė Vaišviliškių (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Po mokyklos porą metų dirbo tėvų ūkyje, kol brolis Matas grįžo iš kariuomenės. Tuomet, 1923-1926 m. nuo antrosios klasės, mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje (progimnazijoje), o 1926-1930 m. baigė Ukmergės valstybinę gimnaziją. Mokydamasis dalyvavo ateitininkų veikloje, kol ji valdžios buvo uždrausta.
1926 metais, baigęs gimnaziją, jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1930-1936 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijas baigė Teologijos skyriaus 10-ojoje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą. Po seminarijos baigimo kunigas Eduardas dar metus studijavo Teologijos fakultete ir gavo teologijos licenciato laipsnį. 1936 m. birželio 21 d. Kauno arkikatedroje arkivyskupas Juozapas Skvireckas jį įšventino kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias E. Simaška aukojo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje per Joninių atlaidus, o gimtajame Pasusienyje surengė abstinentiškas vaišes.
Pastoracinis darbas ir tremtis
Nuo 1937 iki 1985 metų monsinjoras Eduardas Simaška pastoracinį darbą dirbo įvairiose Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose. Jo gyvenimo kelias nebuvo lengvas. 1946 metų birželio 14 dieną kunigą Eduardą Simašką suėmė sovietinis saugumas, apkaltindamas antisovietine veikla. Eduardas Simaška buvo nuteistas dešimties metų lagerio bausme, penkeriems metams atimant pilietines teises. Bausmę kunigas Eduardas atliko Komi autonominėje srityje Intos anglių kasyklose.
1956 metais kunigas Eduardas Simaška grįžo į Lietuvą. Saugojo jį saugumas, neleisdamas skirti klebono pareigoms. Nepaisant to, jis tęsė tarnystę kaip vikaras įvairiose parapijose. Ilgaamžis ir ištikimas kunigas, jis buvo nuoširdus ganytojas, tikras kunigiško gyvenimo pavyzdys, kuriam visų pirma rūpėjo Dievo garbė ir žmonių tikėjimas. Dėl šių dalykų jis visuomet buvo pasirengęs atsisakyti ir savęs. Nuo 1986 m. liepos 3 d. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Šiluvos (Raseinių r.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos altaristas, kurį paskyrė jo paties prašymu. Šiluvoje jis išgarsėjo įsimintinais pamokslais ir ypatingą dėmesį skyrė Apsireiškimo koplyčioje besilankantiems maldininkams.
#7 Kas saugo mūsų atmintį?
Pripažinimas ir palikimas
Už ištikimą kunigišką tarnystę Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1990 metų lapkričio 14 dieną kunigą Eduardą Simašką paskyrė savo kapelionu - monsinjoru. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvos koplyčioje monsinjoras E. Simaška priėmė ir popiežių Joną Paulių II, jam lankantis Lietuvoje apaštalinės kelionės metu. Mirė 2010 m. spalio 27 d. Šiluvoje (Raseinių r.), eidamas 102-uosius metus. Palaidotas Šiluvos bazilikos šventoriuje. Jo asmeninę biblioteką po mirties išsklaidė, o bažnytinės savilaidos knygas (105 vnt.) 2011 m. perduoti Kauno kunigų seminarijos bibliotekai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
