Pagrindinį apibrėžimą, kas yra prekyba žmonėmis, suformulavo Jungtinių Tautų Organizacija specialiame Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. „Prekyba žmonėmis“ - žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.

Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. Šį apibrėžimą pripažįsta daugelis šalių visame pasaulyje, juo remiamasi oficialiuose dokumentuose. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis ar su ja susijusiomis veikomis yra numatyta LR Baudžiamajame kodekse (BK).
Prekybos žmonėmis norma į LR BK buvo įtraukta 1998 m. liepos 2 d. Paskutinė prekybos žmonėmis (BK 147 str.) redakcija priimta 2012 m. birželio 30 d. Jos turinį nulėmė Lietuvos Respublikos įsipareigojimai suderinti prekybos žmonėmis normą su tarptautinės ir ES teisės aktais.
Svarbiausi su šia sritimi susiję teisės aktai:
Per paskutinius dešimt metų pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje - per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai. Pagal LR Vidaus reikalų ministerijos pateikiamus duomenis, 2019 m. Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 39 asmenys, iš jų - 4 nepilnamečiai. Nors oficialūs skaičiai nėra dideli, nukentėjusių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama.
Pareigūnai, savo darbe susiduriantys su prekybos žmonėmis apraiškomis, išskiria ryškiausius pavyzdžius, kai pasinaudojama vaikais, tai - prostitucija, pornografija ar kitas seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas arba paslaugos, elgetavimas, nusikalstamų veikų darymas, darbas vergijos sąlygomis, nelegalus įvaikinimas bei organų paėmimas.
Nors dažnai į piktavalių tinklą įkliūva socialiai labiau pažeidžiami vaikai, visgi prekybos žmonėmis aukomis gali tapti ir pasiturinčių, rūpestingų šeimų atžalos. Asmenys, kurie tikisi vaiką užverbuoti, kurį laiką jį stebi, susipažįsta su jo įpročiais, dienotvarke, gyvenimo sąlygomis. Vaikai gali būti kalbinami gatvėje, prie mokyklos ar kitose, iš pažiūros, nepavojingose vietose.

Pasitaiko istorijų, kai į prekeivių žmonėmis tinklą patenka įsimylėjusios merginos ar vaikinai, stokojantys artimųjų ir bendraamžių dėmesio. Tam neretai naudojama vadinamoji „lover boy“ („įsimylėjėlio vaikino“) schema. Be to, tapti prekybos žmonėmis aukomis nepilnamečiai gali net neišvykę į užsienį - pakanka susirasti darbą vasarai ir pakliūti į nesąžiningų verslininkų įmonę, kurioje dirbama be sutarties, vergiškomis sąlygomis.
Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus aktyviau domėtis savo vaikų gyvenimu, draugais ir poreikiais. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
Svarbu nebijoti drąsiai kreiptis pagalbos. Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią atlikti jis buvo priverstas. Jei įtariate, kad vaikas tapo auka, galite konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu 8 700 77887 arba kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių telefonu +370 5 271 9901.