Prekyba žmonėmis: vaikų apsauga ir teisiniai aspektai

Pagrindinį apibrėžimą, kas yra prekyba žmonėmis, suformulavo Jungtinių Tautų Organizacija specialiame Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. „Prekyba žmonėmis“ - žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.

Prekybos žmonėmis samprata ir esmė

Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. Šį apibrėžimą pripažįsta daugelis šalių visame pasaulyje, juo remiamasi oficialiuose dokumentuose. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis ar su ja susijusiomis veikomis yra numatyta LR Baudžiamajame kodekse (BK).

Teisinė bazė ir atsakomybė

Prekybos žmonėmis norma į LR BK buvo įtraukta 1998 m. liepos 2 d. Paskutinė prekybos žmonėmis (BK 147 str.) redakcija priimta 2012 m. birželio 30 d. Jos turinį nulėmė Lietuvos Respublikos įsipareigojimai suderinti prekybos žmonėmis normą su tarptautinės ir ES teisės aktais.

Svarbiausi su šia sritimi susiję teisės aktai:

  • BK 147 straipsnis - Prekyba žmonėmis.
  • BK 147(1) straipsnis - Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms.
  • BK 147(2) straipsnis - Naudojimasis asmenis priverstiniu darbu ar paslaugomis.
  • BK 157 straipsnis.

2024 m. prekyba žmonėmis | Mitas ir tiesa

Prekybos žmonėmis statistika ir tikrovė

Per paskutinius dešimt metų pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje - per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai. Pagal LR Vidaus reikalų ministerijos pateikiamus duomenis, 2019 m. Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 39 asmenys, iš jų - 4 nepilnamečiai. Nors oficialūs skaičiai nėra dideli, nukentėjusių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama.

Pareigūnai, savo darbe susiduriantys su prekybos žmonėmis apraiškomis, išskiria ryškiausius pavyzdžius, kai pasinaudojama vaikais, tai - prostitucija, pornografija ar kitas seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas arba paslaugos, elgetavimas, nusikalstamų veikų darymas, darbas vergijos sąlygomis, nelegalus įvaikinimas bei organų paėmimas.

Verbavimo būdai ir pavojai

Nors dažnai į piktavalių tinklą įkliūva socialiai labiau pažeidžiami vaikai, visgi prekybos žmonėmis aukomis gali tapti ir pasiturinčių, rūpestingų šeimų atžalos. Asmenys, kurie tikisi vaiką užverbuoti, kurį laiką jį stebi, susipažįsta su jo įpročiais, dienotvarke, gyvenimo sąlygomis. Vaikai gali būti kalbinami gatvėje, prie mokyklos ar kitose, iš pažiūros, nepavojingose vietose.

Schemos, kaip vaikai įtraukiami į prekeivių žmonėmis tinklus

Pasitaiko istorijų, kai į prekeivių žmonėmis tinklą patenka įsimylėjusios merginos ar vaikinai, stokojantys artimųjų ir bendraamžių dėmesio. Tam neretai naudojama vadinamoji „lover boy“ („įsimylėjėlio vaikino“) schema. Be to, tapti prekybos žmonėmis aukomis nepilnamečiai gali net neišvykę į užsienį - pakanka susirasti darbą vasarai ir pakliūti į nesąžiningų verslininkų įmonę, kurioje dirbama be sutarties, vergiškomis sąlygomis.

Kaip atpažinti pavojų ir kur kreiptis pagalbos?

Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus aktyviau domėtis savo vaikų gyvenimu, draugais ir poreikiais. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

  1. Pasikeitę įpročiai, vėlyvas grįžimas namo.
  2. Atsiradę nauji brangūs daiktai, neaiškios pajamos ar dovanos.
  3. Netikėtai išaugę vaiko materialiniai poreikiai.
  4. Emociniai pokyčiai: uždarumas, agresija, nuotaikų kaita.

Svarbu nebijoti drąsiai kreiptis pagalbos. Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią atlikti jis buvo priverstas. Jei įtariate, kad vaikas tapo auka, galite konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu 8 700 77887 arba kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių telefonu +370 5 271 9901.

tags: #apie #prekyba #zmonemis #vaikams



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems