Kodėl naujagimiams duodama gliukozė: hipoglikemijos priežastys ir valdymas
Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l. Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), kai gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos, o dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.
Visgi, egzistuoja rizikos grupės naujagimių, kuriems ši būklė gali tapti pavojinga, todėl medikai atidžiai stebi jų būklę.
Rizikos grupės: kas labiausiai pažeidžiami?
Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų naujagimiai. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, nes jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. Kai vaikas gimsta, įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda „maištauti“, nes staiga patiria gliukozės trūkumą.
Kitos rizikos grupės:
- „Coliukai“ ir „drambliukai“: Ar vaikutį įtraukti į rizikos grupę, turi įtakos gimimo svoris. Stambūs naujagimiai mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Taip pat nerimą kelia per mažo svorio (5-3 procentilių) vaikučiai.
- Neišnešiotukai: Jų kraujas taip pat per mažai saldus, nes kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios.
- Pernešioti kūdikiai: Jiems gliukozės stinga, nes nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
- „Sušalėliai“: Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso.
Naujagimių hipoglikemija: priežastys, simptomai, prognozė
„Nesaldaus“ gyvenimo požymiai
Požymių, kad vaikučiui negera - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų.
Pagrindiniai diagnostikos ir gydymo etapai
| Būklė | Veiksmas |
|---|---|
| Pirmas maitinimas | Rekomenduojama maitinti kas 1-2 valandas, nedarant 3 val. pertraukų. |
| Gliukozės tyrimas | Duriama į kulniuką, imamas kapiliarinis kraujas. |
| Pakartotinis tikrinimas | Po 30-60 min. po maitinimo tyrimas kartojamas. |
| Gydymas | Jei gliukozė nesiekia normos, skiriama lašelinė su gliukozės tirpalu. |
Smegenų badas ir mažylio raida
Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 dienas, vėliau gali sutrikti raida, kilti pažinimo sunkumų ar problemų suvokiant mokymosi užduotis.
Dabartinė medikų taktika - stengtis nesikišti į naujagimio adaptacijos procesą, jei tai nėra būtina. Tačiau jei prisitaikymas užtrunka ir kraujyje nuolat per mažai gliukozės, ją reikia papildyti, nes tai tiesiogiai veikia kūdikio smegenų aprūpinimą energija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
