Dvynukų gimimas visada yra išskirtinis įvykis, apipintas džiaugsmu ir tam tikrais iššūkiais. Šiame straipsnyje gilinsimės į dvynukų vystymosi niuansus gimdoje, jų tipus, gimimo ypatumus ir su tuo susijusias rizikas bei priežiūrą.

Kai gimdoje yra du vaisiai, nėštumas laikomas dvivaisiu, ir gimsta dvynukai. Pagal statistiką, vieną iš aštuoniasdešimt arba šimto nėštumų gimsta dvyniai. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Daugiavaisis nėštumas formuojasi labai įdomiai ir nuo to priklauso, ar užsimegs identiški dvyniai, ar neidentiški.
Kartais moters organizme iš karto subręsta dvi (o labai retai ir daugiau) kiaušialąstės, kurias apvaisinus gimsta dizigotiniai dvyniai. Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją. Paprastai tariant, šiame procese dalyvauja dvi atskiros kiaušialąstės, kurias apvaisina du spermatozoidai, susiformuoja dvi skirtingos gyvybės, kurios tiesiog dalijasi viena gimda, bet kiekviena turi savo „namelį“, savo placentą, savo virkštelę. Abu yra absoliučiai vienas nuo kito autonomiški, jie vadinami dizigotiniais dvyniais. Jų dažnumas, palyginti su monozigotiniais (identiškais iš vienos kiaušialąstės), yra apie 70 proc.
Dvyniai būna skirtingų lyčių, jie bus panašūs vienas į kitą, bet ne kaip du vandens lašai, o kaip šeimoje būna panašūs broliai ir seserys. Tikimybė, kad gims neidentiški dvyniai yra didesnė, negu identiškų dvynių. Dizigotiniai dvyniai gimsta 70 proc. dvynukų susilaukusių šeimų.
Kartais dizigotiniai dvyniai gimsta nevienodo svorio. „Tada mes sakome, kad tas didesnis apvalgė mažiuką,“ - juokauja naujagimių specialistė. Tuo atveju vienas būna dominuojantis, paima daugiau iš mamos medžiagų. Tam mažesniam paprastai reikia daugiau dėmesio.
Jeigu moters organizme iš karto subręsta dvi kiaušialąstės ir ji vaisingomis dienomis turi lytinių santykių su daugiau, nei vienu vyru, kiaušialąstes gali apvaisinti dviejų vyrų spermatozoidai. Iš šių apvaisintų kiaušialąsčių išsivystys dizigotiniai dvyniai, turintys tą pačią mamą, bet skirtingus tėvus.
Jeigu pačioje vystymosi pradžioje gemalas pasidalina į dvi (o labai retai ir į daugiau) dalis, gimsta monozigotiniai dvyniai. Šiame procese dalyvauja viena kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas, susiformuoja zigota, kuri gali pasielgti skirtingai. Mokslas negali paaiškinti, kodėl nutinka vienaip ar kitaip. Tiesiog tam kiaušinėliui „susišvietė“, kad jam reikia pasidalyti per pusę 1-4 dieną nuo apvaisinimo. Tie du skirtingi pradai (kol kas jų negalima pavadinti embrionais) vystosi panašiai kaip dizigotiniai dvyniai. Jie visada būna vienos lyties, kiekvienas turi savo placentą ir savo virkštelę, savo vaisiaus vandenų maišą, kitaip tariant, yra pakankamai autonomiški. Tokių dvynių pasitaiko retai - tik apie 20 proc. atvejų.
Jeigu zigota pasidalija pusiau nuo 4 iki 7 dienos, tie dvyniai turi tą pačią placentą, bet atskirą vandenų maišą ir dažniausiai po atskirą virkštelę. Tokių susiformuoja apie 75 proc.
Dar vienas variantas: kai atsidalijimas vyksta 8-14 dieną, dvyniai gauna vieną placentą, vieną vandenmaišį, gali būti net suaugusios virkštelės, bet tai pasitaiko rečiau. Šitokie dvyniai labai glaudžiai susiję, nes murdosi tame pačiame vandens apvalkale. Jų pasitaiko retai - tik 5 proc. iš visų identiškų dvynių atvejų.
Jeigu atskyrimas įvyksta dar vėliau - po 14 dienos nuo apvaisinimo, tuomet jau gresia pavojus jiems suaugti atskiromis kūno dalimis, tuomet ir gimsta Siamo dvyniai, bet taip nutinka itin retai.
Monozigotinių dvynių yra daug mažiau, pagal statistiką - 0,4 procento. Monozigotiniai dvyniai gimsta 30 proc. šeimų.

Siamo dvyniai yra monozigotiniai dvyniai, kurių kūnai susijungė vystantis gimdoje. Operacija atskirti suaugusius dvynius gali būti labai paprasta ir labai sudėtinga.
Anot gydytojos, dvynių tikimybė priklauso nuo paveldėjimo, rasės, nėščiosios amžiaus bei gimdymų skaičiaus. Dažnai dvyniai pasitaiko gimdančioms vyresnio amžiaus, kai gydomas nevaisingumas. „Kurios dažniau gimdo, jos dažniau turi dvynių,“ - teigia ji.
Jei nėščiosios mama buvo iš dvynių, tai didelė tikimybė, kad gali gimti dvynukai. Aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C, kuris dar vadinamas į insuliną panašiu augimo faktoriumi (IGF-1).
Dvynius dažniau gimdo juodaodės moterys, rečiau baltosios ir Azijos šalių moterys.
Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis - vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius.
Kiekvienas nėštumas yra iššūkis moters kūnui, tačiau laukiantis dvynių jam tenka nudirbti dvigubą darbą. „Dvynukų laukimas yra ypač didelis stresas, persipynęs su džiaugsmu,“ - teigia Šiaulių apskrities ligoninės Motinos ir vaiko klinikos Naujagimių skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė.
Dvynių besilaukiančios moteris priauga daugiau svorio, apie 17-20 kg (besilaukiančios vieno vaikelio - 8-13 kg), jas dažniau kamuoja pykinimas, graužia rėmuo, sutrinka virškinimas, joms sunkiau kvėpuoti, judėti, jos greičiau pavargsta. Motinos organizmui svoris ir taip bus kur kas didesnis, nei nešiojant vieną vaisių, todėl atidžiai stebėti savo svorį yra tiesiog būtina.
Pats nėštumas būna sunkesnis. Priaugama daugiau svorio, prieš nėštumo pabaigą tą svorį būna sunku nešioti. Ir pati rizika - ne tik nėštumo, bet ir gimdymo - yra dvigubai didesnė.
Daugiavaisis nėštumas - rizikinga būsena. Rizikų yra ne viena. Pagrindinės - perinatalinė ar neonatalinė mirtis. Didesniojo kraujagyslės placentoje dominuoja ir jo širdelė turi pervarinėti labai daug kraujo, jie gali gimti su įvairiomis širdies patologijomis. Mažasis dvynys kenčia dėl medžiagų trūkumo.
Monozigotiniai dvyniai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, jų sergamumas žymiai didesnis nei dizigotinių dvynių. Monozigotiniai dvyniai, kurie dalijasi vienu vandenmaišiu, gali turėti problemų su virkštele: ji gali būti tik viena ar suaugusi, ar susivyniojusi, tai taip pat sąlygoja rimtas problemas.

Nėščiosios priežiūra esant daugiavaisiam nėštumui mažai kuo skiriasi nuo įprastos nėštumo priežiūros.
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija.
„Mes visada esame kviečiami, kai gimdo dvynukus, nes neaišku, kaip gali pasibaigti gimdymas - vienas gali gimti normaliai, antras - pridusęs, ir gali reikėti reanimacijos priemonių,“ - teigia V. Gedvilienė. Kai gimdomas vienas vaikas, šie gydytojai kviečiami ne visada. Akušeriai-ginekologai numato, kaip tas gimdymas gali vykti - pagal vaikučių padėtį, svorį.
Taip pat reikia džiaugtis, jei gimdymas įvyksta per natūralius takus. Kai pirmas vaikelis eina galvute ir gražiai gimsta, paruošia takus antrajam, ir tada yra tikimybė, kad ir jis gražiai gims. Bet dažniausiai, jeigu kuris nors iš dvynukų gimdoje ne taip būna atsigulęs, jų gimdymas baigiasi operacija.
Gali nutikti ir taip, kad vienas gimsta pats (guli taisyklingai pasiruošęs), o kitą (tarkime, kojinė pirmeiga) tenka išimti per cezario pjūvio operaciją. Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip - gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Gali būti ir taip - pirma vaisius, po to jo placenta.
Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį.

Medikams labai sunku nustatyti, ar gimę dvyniai yra identiški, ar neidentiški. Vienas iš būdų sužinoti, ar dvyniai yra identiški, ar ne - atlikti zigotiškumo DNR tyrimą. Identiškų dvynių visa genetinė informacija sutampa, neidentiškų sutampa apie pusė jos. Tyrimas atliekamas paimant skruosto ląstelių mėginius (jie surenkami neskausmingai) arba iš kraujo.
Nors gali atrodyti, jog žinoti, kokio tipo dvynius auginate, nėra svarbu, vis tik tai - klaidinga prielaida. Pavyzdžiui, turėti šią informaciją naudinga dėl medicininių priežasčių: didelė tikimybė, kad identiški dvyniai gali susirgti tomis pačiomis ligomis arba būti tokios pat sveikatos būklės. Identiškiems dvyniams taip pat tinka brolio ar sesers organai, jei kartais prireiktų organų transplantacijos ir vienas iš dvynių kitam nuspręstų dovanoti savo organą.

„Jei vaikučiai sveiki, išnešioti, mes stengiamės jų neatskirti,“ - teigia specialistė. Stengiamasi juos guldyti greta, sudaryti artimą fizinį kontaktą, leisti tyrinėti vienas kitą, nes tai dvyniams suteikia teigiamų savybių. Naujagimius reikėtų guldyti vieną šalia kito, užkloti vienu apklotu, kiekvieno jų rankos turėtų laisvai pasiekti brolio ar sesers veidą arba kūnelį. Taip skatinamas motorinis vystymasis.
Be to, pastebima, kad kūdikiai tada būna ir ramesni, jų kvėpavimas ramesnis, reguliaresnis. Ir dar - pagerėja augimas ir vystymasis, sutrumpėja hospitalizacijos trukmė, palengvėja tarpusavio reguliacija. Tik, aišku, tada būna nelengva juos atskirti, pvz., skiriant kuriam vienam iš jų medikamentų.
tags: #dvynuku #vystymasis #gimdoje