Atminties lavinimas ikimokykliniame amžiuje: teorija ir praktika

Pažintiniai procesai, tokie kaip dėmesys ir atmintis, yra itin svarbūs vaiko raidai, ypač ikimokykliniame amžiuje. Šiame straipsnyje nagrinėsime atminties tipus ir pateiksime praktinių užduočių bei žaidimų, skirtų jos lavinimui.

Atminties tipai

Ikimokykliniame amžiuje vaikai lavina įvairius atminties tipus:

• Motorinė atmintis - tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas.
• Vaizdinė atmintis - objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas.
• Emocinė atmintis - jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną. Pvz. jei mus užpuolė, stengsimės aplenkti tą vietą; jei bendravimas erzina, stengsimės nesimatyti su tuo žmogumi.
• Žodinė atmintis - informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami.

Judėjimas aktyvina vaiko smegenis, tuo pačiu ir atmintį. Mes įsimename tai, ką pastebime, o pastebime tik tada, kai esame dėmesingi. Vaikai geriau įsimena medžiagą, kai ji suvokiama įvairiais pojūčiais. Pvz. įsimenami eilėraščiai, kai jie atliekami su judesiais.

Praktiniai atminties lavinimo metodai

Štai keletas žaidimų ir užduočių, skirtų ikimokyklinukų atminties lavinimui:

Vaizdinės atminties lavinimas

• Paveikslėlių keitimas: Vaikui parodomas siužetinis paveikslėlis, vėliau jis pakeičiamas kitu, besiskiriančiu keliomis detalėmis.
• Daiktų pakeitimas: Prieš vaiką padedama keletas daiktų. Daiktai įsidėmimi, po to, nusisukus vaikui, vienas ar keli daiktai pakeičiami (sukeičiami vietomis).
• Išvaizdos atsiminimas: Prieš vaikų grupę atsistoja suaugęs žmogus. Vaikai turi įsidėmėti jo išvaizdą. Vėliau žmogus išeina ir pakeičia kurią nors savo aprangos dalį.
• Sagos lentelėje: Vaikas ir suaugęs turi prieš save lenteles ir sagas. Suaugęs parodo, kaip išdėliotos sagos jo lentelėje ir uždengia savo lentelę.
• Daiktų atpažinimas liečiant: Vaikui užrišamos akys ir į ranką dedama vienas po kito keletas gerai pažįstamų daiktų: obuolys, kankorėžis, saga, rutuliukas, kempinė. Vaikas turi visus daiktus apčiuopėti, bet nesakyti kas. Kai visi daiktai paliečiami, tik tada vaikas turi atspėti, ką lietė ir būtent eiliškumo tvarka.
• Spalvų ir daiktų atsiminimas: Su vaiku apžiūrite keletą daiktų. Atkreipiate dėmesį į daiktų spalvas. Tada daiktus sudedate į maišelį. Vaikas kiša ranką į maišelį, atspėja koks daiktas ir būtinai turi prisiminti, kokios spalvos buvo tas daiktas.
• Figūrų sudėjimas: Vaikui pateikiamos trys geometrinės figūros ir tos pačios figūros sukarpytos dalimis. Vaikas turi sudėti figūras iš dalių.
• Gyvūnų atpažinimas: Prieš vaiką padedami žvėrių paveikslėliai. Pedagogas vardija zoologijos sodo gyventojus: žirafa, tigras, antilopė, raganosis, liūtas.
• Užuodžiamų, ragaujamų, matomų savybių atsiminimas: Paprašykite vaiką prisiminti, koks citrinos kvapas, skonis, spalva. Tą patį pasakyti ir apie apelsiną.
• Eilėraščio turinio atsiminimas: Pasakome vaikui, kad perskaitysime eilėraštį ir paprašome atidžiai paklausyti, kur kieno namai. O viskas - tai Lietuva.
• Draugų vardų įsiminimas: Pranešate vaikui, kad į svečius pas meškutį ateis draugai. O kaip vadina draugus, jis sužinos vėliau. Atnešame keletą žaislinių žvėrelių ir pasakome jų vardus. Tada susodiname visus žvėrelius už stalo. Vaikas visus vaišina, kreipdamasis į žvėrelius vardais: „prašome arbatos kiški Kęstai, prašome sausainių voveryte Lina.“ (Svečių turi būti ne daugiau 7).
• Istorijos detalių atsiminimas: Atidžiai paklausyk. Tau reikės atsakyti į klausimą. Meškutis Rudnosiukas švenčia gimimo dieną. Jo pasveikinti atėjo šerniukas, kiškis, višta, stirna, šarka. Šerniukas atnešė šokolado, kiškis - pieštuką, višta - kiaušinį, stirna - šieno, šarka - šermukšnių. Visi smagiai atšventė gimimo dieną. Galima iliustruoti paveikslėliais. Bet jie rodomi, tik prieš užduodant klausimą. Vaikui atsakinėjant, paveikslėlių neturi būti.
• Daiktų paveikslėlių įsiminimas: Ant stalo išdėliojama 10-12 daiktų paveikslėlių. Vaikams leidžiama įsižiūrėti į paveikslėlius 2-3 min. Po to paveikslėliai nuimami. Vaikai stengiasi prisiminti, kokių daiktų paveikslėliai buvo ant stalo.
• Asociacijų žaidimas: Parenkama 7-8 paveikslėlių poros. Paveikslėliai susiję tarpusavyje (medis ir lapas, paukštis ir lizdas, namas ir langas, saulė ir mėnulis, mergaitė ir berniukas). Paveikslėliai sudedami į dvi eiles. Pasiūloma vaikui įsižiūrėti ir kuo geriau įsiminti paveikslėlius iš dešinės. Po 1-2 min. paveikslėliai iš dešiniojo stulpelio nuimami. Paprašome vaiko, kad jis, žiūrėdamas į paveikslėlius, esančius kairėje pusėje, prisimintų ir pasakytų, kokie paveikslėliai buvo dešinėje. Užduotis galima sunkinti pridedant daugiau paveikslėlių porų, trumpinant įsiminimo laiką ar atitolinant asociacijas (ryšius tarp paveikslėlių). Jei pradžioje paukštis buvo gretinamas su plunksna, tai vėliau su lizdu, dar vėliau su medžiu.

Žodinės atminties ir teksto įsiminimo lavinimas

• Sakinių pratęsimas: Reikia pratęsti sakinį, pridedant po vieną savo žodį. Keliausime atostogauti.
• Žodžių grupavimas: Aš pasakysiu keletą žodžių, kuriuos tu turi atsiminti: meška, kiškis, spinta, stalas, lapė, lova, ežys. Kaip manai, ar šiuos žodžius galima suskirstyti į grupes? Vaikui leidžiama pačiam pagalvoti ir atsakyti. Jei nepavyksta, užvedama ant kelio: pirma išvardink gyvūnus. O kokia kita grupė?
• Pasakos ar pasakojimo atpasakojimas: 5-6 metų vaikus galime mokyti įsiminti ne tik atskirus daiktus, žodžius, bet ir visą tekstą, pvz. pasaką. Paprašykime vaiką užrašyti pasaką. Pradžioje skaitome vaikui neilgą, susidedantį iš 4-5 epizodų pasaką ar pasakojimą. Paprašome atpasakoti pasaką. Tai padaryti vaikams labai sunku. Nuraminkite vaiką ir pasakykite, kad pradžioje galime užsirašyti pasakojimą. Tam nereikia mokėti rašyti. Galima pasaką užrašyti paveikslėliais. Imame iš anksto paruoštą popieriaus lapą ir pieštuką. Ir piešiame langelį. Prisimename, kaip prasidėjo pasaka ir nupiešiame paprastą piešinuką (pvz. tris paršelius). Po to greta piešiame dar vieną langelį - kvadratėlį ir pasakome, kad jame reikia nupiešti, kas buvo toliau (Paršelis stato namą). Padėkime vaikui pavaizduoti epizodą 2-3 reikšminiais ženklais.

Kiti atminties lavinimo metodai

• Greitas daiktų įvardijimas: Vaikų grupei duodama užduotis per 1 minutę pasakyti 5 raudonus (žalius, mėlynus, geltonus) arba 5 apvalius (kampuotus, pailgus) daiktus.
• Žodžių įsiminimas naudojant piešinius ar degtukus:
  • I etapas. Pedagogas prašo vaiko kiekvienam ištartam žodžiui nupiešti po paveikslėlį. Daikto vaizdinys susidaromas lengvai, o štai reiškinį pavaizduoti sunkiau.
  • II etapas. Vietoje paveikslėlių galima naudoti degtukus. Ir žodžius pavaizduoti degtukais. Degtukus galima dėlioti bet kaip, laužyti. Tarp žodžių 1 min. pauzė. Kai suaugęs pabaigs sakyti žodžius, vaikas pagal savo degtukų kombinacijas, bandys prisiminti žodžius.
• Plastilino transformacijos: Nupiešiame ant popieriaus paprastą ornamentą ar keverzonę. Paimkite plastilino gabaliuką ir nulipdykite pieštuką. Paaiškinkite vaikui, kad pieštukas stebuklingas ir gali pavirsti bet kuo. Iš pieštuko nulipdykite rutuliuką, ežiuką, saulutę ir pan. Persikūnijimų negali būti daugiau kaip 7 (skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus). O po to paprašykite vaiką išvardinti, kuo buvo pasivertęs pieštukas.
• Skaitmeniniai žaidimai: Internete daug žaidimų atminčiai lavinti. Kai reikia atversti korteles ir rasti du vienodus paveikslėlius. Jei nerandame, kortelė vėl paslepiama.

Girdimasis suvokimas ir jo svarba

Girdimasis suvokimas - viena iš svarbiausių suvokimo formų (kartu su regimuoju ir taktiliniu suvokimu), kurios padeda susidaryti bendrą, išsamų pasaulio vaizdą. Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti neverbalinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) ir verbalinius (kalbinius) garsus. Žmogus, turintis normalų girdimąjį suvokimą ir girdimąją atmintį, orientuojasi į garso sklidimo kryptį ir jį lokalizuoja, išskiria iš garsų srauto ir atpažįsta.

Vaikai, turintys girdimojo suvokimo sutrikimų, nepalyginamai geriau diferencijuoja regimuosius nei garsinius dirgiklius. Ypač prastai diferencijuojami, atpažįstami sudėtingi garsiniai dirgikliai, besiskiriantys tik komponentų nuoseklumu. Išaiškintas ryšys tarp garsinių signalų analizės bei sintezės ir kalbos raidos. Vaikai, kuriems labai lėtai susidarydavo refleksai į garsinius dirgiklius ir blogai juos diferencijuodavo, kalba plėtojosi lėtai. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir todėl negali jų susieti su atitinkamomis grafemomis (raidėmis) rašydami. Kartais šie vaikai negirdi žodžio pabaigos, todėl netaria galūnių, sakinio pabaigos, todėl parašo nepilną sakinį. Taip pat nejaučia atskirų prasminių kalbos vienetų ribų, todėl gali rašyti, suliedami vieno žodžio pabaigą su kito pradžia ir t.t. Silpni bendrieji kalbiniai gebėjimai pasireiškia sintaksiniais ir morfologiniais trūkumais (negebėjimu konstruoti frazę ir derinti joje žodžius gramatiniais tarpusavio ryšiais), semantikos ir leksikos trūkumais (netiksliu žodžių reikšmių suvokimu ir vartojimu, pernelyg ribotu pagal amžių žodynu, dideliu atotrūkiu tarp pasyvaus ir aktyvaus žodyno), verbalizacijos sutrikimais (sunkia minčių raiška, skausmingomis reikalingo žodžio paieškomis, momentiniu žodžio pamiršimu kalbant).

tags: #atmintis #ir #jos #lavinimas #ikimokykliniame #amziuje

• Miško simbolika
• Veiklos ir šventės „Sąjūdyje“
• Pakruojo rajono Žvirblonių darželio istorija
• Geriausi brangūs vežimėliai
• Pasaulio pažinimas ikimokyklinukams