Vaikų dvikalbystės raida: patarimai ir mitai

Auginti dvikalbį vaiką - tai nuostabi kelionė, kupina atradimų ir iššūkių. Šiais laikais nebestebina nei dvikalbės šeimos, nei dvikalbiai vaikai, nes gyvenimas tapo dinamiškas: daug keliaujame, bendraujame su įvairių kultūrų atstovais, kuriame mišrias šeimas, kuriose vartojamos kelios kalbos. Net ir viena kalba kalbantys tėvai neretai savo vaikus leidžia į dvikalbius darželius ar mokyklas.

Nors egzistuoja nuomonė, kad vaikui svarbu gerai išmokti vieną kalbą, o tik tada imtis kitų, vis daugiau jaunų tėvų laikosi nuomonės, kad vaikai yra gabūs ir gali nuo mažens be vargo išmokti net sudėtingas užsienio kalbų konstrukcijas. Šiai nuomonei pritaria ir mokslininkai, teigdami, kad kalbų mokymasis treniruoja smegenis ir kognityvines funkcijas. Tokie vaikai plačiau suvokia mokomąsias programas, ilgiau išlaiko dėmesį, geriau mokosi. Be to, kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo daugiau jo smegenyse susidaro neuronų jungčių. Moksliniai tyrimai parodė, kad vaikai, kurie vaikystėje yra skatinami mokytis ir pažinti, turi aukštesnį emocinį intelektą, platesnę pasaulėžiūrą, be to, jie labiau pasitiki savimi.

Kiekvienas vaikas turi savo unikalius gebėjimus ir talentus. Vieniems geriau sekasi matematika ir tikslieji mokslai, kitiems - menai ir kalbos. Todėl nereikia nusiminti, jei jūsų vaikas mokosi kiek lėčiau nei kaimynų vaikai. Kiekvienas turi savo greitį ir ritmą. Mokytis kalbų - tas pat, kas mokytis plaukti arba šokti baletą. Moksliniai tyrimai rodo, kad kalbų mokymosi įveikti negali tik tie vaikai, kurie turi kalbos raidos sutrikimų.

Svarbu yra ne tai, keliomis kalbomis mokote vaiką, o tai, kaip taisyklingai tai darote. Jei vaikas nuo mažens girdės neteisingą tartį ir laužytą kalbą - jis tikrai tą atkartos. Juk vaikai geriausiai mokosi per pavyzdį. Todėl, bendraudami su savo atžalomis, nemaišykite kalbų. Kalbėkite arba viena, arba kita kalba, bet taisyklingai. Jei mama yra lietuvė, o tėtis - arabas, tegul mama kalba su mažyliu lietuviškai, o tėtis - arabiškai. Jokiu būdu nesigėdykite savo gimtosios kalbos. Kitaip perduosite palikuoniui savo gėdos ir nepilnavertiškumo jausmą, kuris taps jo našta ir gyvenimo nesėkmių priežastimi. Juk norite, kad jis būtų stiprus ir pasitikėtų savimi, tiesa? Tuomet ugdykite jo savigarbą ir emocinį stabilumą.

Ką daryti, kad dvikalbystė būtų sėkminga?

Tėvai su vaiku kalba savo gimtosiomis kalbomis. Vaikai nesimoko kalbų, bet įsisavina jas natūraliai klausydamiesi ir sugerdami visą kalbinę informaciją, su kuria susiduria. Todėl neverta jų taisyti, duoti instrukcijų, kaip kalbėti. Iš to nebus jokios naudos. Geriau suteikite jiems kuo daugiau kokybiškos kalbinės aplinkos ir galimybę bendrauti.

Vienas iš svarbiausių principų - "Vienas asmuo - viena kalba". Ši strategija padeda vaikui aiškiai atskirti kalbas ir jų vartojimo kontekstą. Pavyzdžiui, mama kalba su vaiku lietuviškai, o tėtis - angliškai. Taip vaikas natūraliai supranta, su kuriuo iš tėvų kokia kalba bendrauti.

Su vaikučiu bendraukite lietuviškai kiek tik įmanoma daugiau, o daugumos kalbą įveskite į vaiko gyvenimą iki 3 metų. Nesijaudinkite, jeigu vaikas nemokės bendrauti daugumos kalba ir patirs sunkumų darželyje. Vaikas pereis kelis nuosekliosios dvikalbystės etapus.

Etapai, kuriais pereina dvikalbis vaikas

1. Antrosios kalbos aplinkoje vaikai vartoja savo gimtąją kalbą. Šis etapas trumpas, nes vaikai susivokia, kad bendrauti namų kalba yra nesėkminga.
2. Nekalbinis periodas. Vaikas stebi aplinkinių kalbą ir palaipsniui renka informaciją apie antrosios kalbos morfologiją, fonologiją, sintaksę, leksiką. Šis etapas, priklausomai nuo vaiko, gali trukti nuo kelių savaičių iki metų.
3. Išmokstama kelios frazės, išsireiškimai, žodžių junginiai, paprastos struktūros sakiniai. Vaikai stengiasi juos vartoti savo kasdienėje aplinkoje su naujais draugais. Šiame etape vaikas dažnai daro klaidų.
4. Produktyvus antrosios kalbos vartojimo etapas.

Šie etapai kiekvienam vaikui yra individualūs. Pavyzdžiui, vienas vaikas trumpai išbūna nekalbėjimo etape, tačiau ilgiau - trečiame etape, darydamas nemažai klaidų ir taip mokydamasis. Tuo tarpu kitas vaikas gali labai ilgai tylėti ir kruopščiai rinkti informaciją apie kalbą. Tokiu atveju jis galbūt trumpai išbus trečiame etape ir greitai pradės produktyviai vartoti naują kalbą.

Kalbos raida priklauso nuo vaiko asmenybės, charakterio bruožų.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos auginant dvikalbius vaikus

Man, kaip ICDP konsultantei ir lingvistei - dvikalbystės šalininkei, dalykai, kurių nereikėtų daryti, atrodo labai svarbūs. Jie net svarbesni kartais už tai, ką reiktų daryti. Nors orientuotis reiktų į pozityvą, vis dėlto tai, ko reiktų vengti, taip dažnai yra labai konkretu ir greitai įkrenta į galvą. O žinote, kaip geriausiai atsikratyti įpročių? Reikia juos fiksuoti ir pastebėti save darant, paskui jau žiojantis sakyti, dar vėliau kilus norui pasakyti, o galiausiai sustabdyti save jau vien prazvimbus minčiai.

1. "Neteisingai!"

Būkite ypač jautrūs ir santūrūs taisydami savo vaikus ir ypač kitų žmonių akivaizdoje. Tokie komentarai nemalonūs, o jautresniems gali žlugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikai juk nori, kad tėvai jais didžiuotųsi, pagirtų, o ne nusiviltų. Kitas aspektas yra tai, kad kritikuodami, taisydami kalbą, jūs asocijuojate tą kalbą su kažkuo nemaloniu / ko vaikas nesugeba, kas sukelia tėvų negatyvą, kritiką. Ar tikrai norite, kad jūsų gimtoji kalba turėtų tokias asociacijas? Geriau yra tiesiog pasakyti teisingai, galima pridėti, kad „lietuviškai sakome xxx“.

2. Vaiko demonstravimas kaip sugebėjimų įrodymas

Pagunda didelė, juk norime pasirodyti ir parodyti vaiko sugebėjimus, tačiau tai tikrai bloga mintis. Vaikai nėra cirko artistai ir neprivalo surengti šou jūsų draugams ar giminėms. Kai kurie vaikai drovūs ir nelinkę kalbėti prieš auditoriją, jiems tai bus stresas. Geriau yra tiesiog paklausti vaiko: "Ar gali pasakyti tai x kalba?"

3. Papirkinėjimas

Tai yra pats tikriausias papirkinėjimas. Kyšis. Žinoma, kad tai veikia, tačiau vaiko motyvacija ir yra atlygis, kurio jis nori, o ne noras kalbėti x kalba. Geriau yra paieškoti būdų, kodėl vaikui kalbėti x kalba yra smagu, sukurti teigiamų asociacijų su kalbos vartojimo situacijomis.

4. Vaikų lyginimas

Taip ir šiuo atveju turėtume vengti, vengti, vengti. Vaikams skaudu, kai juos lygina, tai visiems nemalonu, bet neigiamos emocijos savo sesers ar brolio atžvilgiu yra tikrai nieko gero. Visi mes individualybės, pradedame vaikščioti, kalbėti, tarti įvairius garsus savo laiku, pačiu geriausiu mums laiku. Šią liniuotę tikrai verta slėpti kuo giliau. Jei jums atrodo, kad vaiko kalbos raida atsilieka, galbūt reiktų išsamiau pasidomėti ir rasti būdų paskatinti vaiko raidą, o gal net pasitarti su specialistu.

5. Bausmė už bendravimą

Vaikas dalinasi, reiškia savo jausmus ir mintis jums. Bendravimas yra vienas pagrindinių vaiko (ir suaugusiojo) poreikių, ir vaikas linkęs komunikacijai rinktis kalbą, kuri jam lengviausia. Dėl to jis neturėtų būti baudžiamas. Šitaip sakydami atstumiame vaiką, paliekame jį vieną su savo mintimis ir rizikuojame, kad jis užsisklęs. Todėl niekada neturėtume to sakyti vaikui. Geriau yra tiesiog priminti, kad, pavyzdžiui, namie kalbamės x kalba. arba pasiūlyti pagalbą reiškiant mintis, surandant reikalingus žodžius.

Kada vaikas pradeda kalbėti?

Nereikėtų jaudintis, jei dvejų metų vaikas dar nekalba. Tai tikrai nėra susiję su tuo, kad jo aplinkoje kalbama keliomis kalbomis. Jei vaikas kalba savo kalba, vadinasi, jis jau kalba! Tad jaudintis nereikėtų.

Vaiko kalbos raidos gairės

• 16-18 mėn. vaikas: geba suprasti ir pasakyti pavienius žodžius. Berniukai žino nuo 13 iki 420 žodžių, o mergaitės - nuo 17 iki 475. Jei vaikas vyresnis nei 18 mėn. ir jis nesugeba pasakyti nė vieno žodžio - nesijaudinkite. Tačiau reikėtų sunerimti, jei jis vis dar jų nesupranta.
• 24 mėn. vaikas: geba suprasti daugelį sakinių ir frazių. Sugeba pasakyti sakinius iš dviejų žodžių, pvz., "noriu valgyt", "duok mašinytę". Dauguma vaikų pradeda kalbėti tokiomis paprastomis žodžių kombinacijomis iki 26 mėn.
• 36 mėn. vaikas: geba suprasti daugelį frazių ir sakinių, palaipsniui pradeda suvokti abstrakčių žodžių reikšmę. Sugeba kalbėti paprastais sakiniais apie įvykius, vykstančius čia ir dabar. Vaiko kalba ir ištartos frazės labiau suprantamos nei dvimečio vaiko. Palaipsniui pradeda dalyvauti dialoge ir vysto pokalbį.
• 5 metų vaikas: geba gerai suprasti aplinkinių kalbą, taip pat kalbėti sudėtiniais sakiniais, pvz., "aš nenoriu šios sriubos, nes ji man neskani". Sėkmingai dalyvauja pokalbyje.

Tikimės, kad šios gairės jums padės nusiraminti ir parodys, kada tikrai reikėtų kreiptis į kalbos raidos specialistą.

Dvikalbystės mitai

Kalbant apie daugiakalbystės ir dvikalbystės apibrėžimus, dažnai susiduriame su keliais mitais:

1. Daugiakalbis - tai žmogus, mokantis daugiau nei vieną kalbą.

Tai nėra tikslus daugiakalbystės apibrėžimas. Dauguma lingvistų daugiakalbystę skiria nuo gebėjimo kalbėti keliomis užsienio kalbomis. Kitaip tariant, jei žmogus kalba dviem kalbomis, kurias pradėjo įsisavinti ankstyvojoje vaikystėje, jis laikomas dvikalbiu. Jei išmokstama kalbų vėliau, jis nėra dvikalbis, o žmogus, mokantis kelias užsienio kalbas.

2. Dvikalbis vaikas - tik tas, kuris abi kalbas yra įsisavinęs ir kalba abiem kalbom vienodai gerai.

Tobulai subalansuotų dvikalbių realybėje tikrai yra, bet tai - retenybė. Labai normalu, kai vaikas viena kalba kalba geriau nei kita. Taip pat labai dažnai viena kalba yra dominuojanti (aplinkos kalba), o kita - mažumos kalba (vieno arba abiejų tėvų kalba). Todėl savaime suprantama, kad vaikas geriau kalbės dominuojančia kalba. Svarbu ir tai, apie ką vyksta pokalbis. Pavyzdžiui, vaikas, kalbėdamas apie buitį, lengviau valdo silpnąją kalbą, bet kalbėdamas apie istorinius įvykius, kuriuos mokėsi mokykloje, rinksis dominuojančią kalbą. Galiausiai, dvikalbiam vaikui būdinga maišyti kelias kalbas sakinyje, tai vadinama kodų kaita.

3. Dvikalbystė / Daugiakalbystė - retas reiškinys.

Pasaulyje yra daugiau dvikalbių nei vienakalbių žmonių. Nepamirškite, kad yra šalių, kuriose yra kelios valstybinės kalbos, pavyzdžiui, Šveicarija, Kanada, bei šalių, kur yra keli dialektai, pavyzdžiui, mandarinų ir kantoniečių dialektai Kinijoje, baskų, katalonų dialektai Ispanijoje, nors pagrindinė kalba - ispanų. Jungtinėse Amerikos Valstijose 47 mln. gyventojų namuose vartoja kitą nei anglų kalbą. Kalbų įvairovę puikiai vaizduoja šis kalbų žemėlapis.

Dažnai užduodami klausimai

Ar galiu vartoti mažybines formas (pvz., "mašinytė")?

Norime jus nuraminti. Jei jūs su vaiku nuo pat jo gimimo kalbate lietuviškai, mažybinės formos tikrai nesukels rūpesčių jam įsisavinant kalbą, atvirkščiai - tai netgi padės taisyklingai ištarti kai kurias frazes ir žodžius. Vaikai žodžius suskaido į mažesnes jų dalis: žodžio šaknį (mašin- arba kat-), žodžio priesagą (-yt-) ir galūnę (-ė). Vaikas ankstyvoje kalbos raidos stadijoje pirmenybę teikia žodžio šakniai. Ji nusako žodžio reikšmę. Taigi vaikas žino, kad mašin-ą, mašin-ai, mašin-a, mašin-yt-ė, mašin-yt-ę yra vienas ir tas pats žodis su skirtingomis galūnėmis ir priesagomis. Tos galūnės ir priesagos turi užkoduotą skirtingą gramatinę informaciją.

Lietuvių kalboje mažybinės formos yra labai dažnos! Ypač mamų ir tėčių kalboje, kai jie kalba su savo vaikučiais. Todėl vaikai jas įsisavina lengvai ir jas vartoja (juolab supranta) jau nuo pat mažų dienų.

Išvada - nevenkite mažybinių formų bendraujant su vaikais!

Kodėl mano trimetis vaikas trumpina ilgesnius žodžius?

Neretai dvikalbių vaikų tėvai dėl to jaudinasi. Norime jus nuraminti, kad tai yra normalu. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, vaikas dar nevisiškai įsisavino tam tikrus garsus arba jam lengviau ištarti trumpesnę formą. Svarbiausia - stebėti bendrą vaiko kalbos raidą ir, jei kyla abejonių, pasitarti su specialistu.

Niekad nevėlu pasikeisti į gera, pakeisti prastus įpročius geresniais ir kurti stipresnį ryšį su vaikais. Pastangos ir nusiteikimas, net ir jūsų impulsas daryti kitaip perskaičius šį tekstą jau yra teigiamas pokytis.

tags: #dvikalbyste #vaiko #raida

• Kaip užsiauginti daržovių
• Atsakymas, kodėl kiaušinis tapo Velykų simboliu
• Daržininkystės iniciatyvos Vilniuje
• Kaip patekti į darželį
• Kaip išsirinkti kūdikio pagalvę