Vaikų globos namai - tai institucijos, kuriose auginami ir ugdomi tėvų globos netekę vaikai. Šių įstaigų veiklos tikslas yra užtikrinti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas, siekiant padėti vaikams integruotis į visuomenę. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti.

Pirmosios vaikų globos institucijos Lietuvoje pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos ir 1941 m. pertvarkytos į vaikų namus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos pagrindu kuriamas paslaugas. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Vadovaujantis šia reforma, vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Svarbiausi šių įstaigų uždaviniai:
Teikiamos paslaugos skirstomos į trumpalaikę socialinę globą (vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos) ir ilgalaikę socialinę globą (be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa). Taip pat teikiamos palydimosios globos paslaugos, padedančios jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
| Paslaugos tipas | Gavėjai |
|---|---|
| Trumpalaikė globa | Vaikai, laikinai netekę tėvų globos (iki 18 mėn.) |
| Ilgalaikė globa | Be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa |
| Dienos užimtumas | Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai ir jų šeimos |
Visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą ir vaikus, augančius globos namuose. Neretai sutinkami mitai, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, turintys rimtų elgesio problemų ar darantys teisės pažeidimus. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Dėl visuomenėje gajų įsitikinimų daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, yra atgrasomi nuo globos. Svarbu suprasti, kad globos namuose augantiems paaugliams yra labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms. Tyrimai rodo, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos, o santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje.

Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti emocijas, o ji pati atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Tik socialiai saugioje aplinkoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas bei reaguoti į stresą. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo, todėl labai svarbu, kad vaikas jaustų nuoširdų rūpestį.