Delinkventinis elgesys: priežastys, sąvokos ir pagalbos galimybės

Socialinės problemos, susijusios su vaiku, egzistavo visada, keitėsi tik paties vaiko santykis su socialine aplinka. Straipsnyje nagrinėjamos vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio ypatybės, jo priežastys ir formos. Paauglystės amžius - pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių, dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš nebrandumo į brandą. Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija ir atitinkamų vaidmenų prisiėmimas.

Delinkventinio elgesio sąvoka ir apibrėžimai

Mokslinėje literatūroje visuomenės taisyklių neatitinkantis elgesys apibūdinamas naudojant įvairias sąvokas: „nevisuomeniškas“, „asocialus“, „deviantinis“, „antiasocialus“, „nusikalstamas“, „kriminalinis“, „delikventinis“ ir kt. Svarbu atskirti šias pagrindines sąvokas:

• Asocialus elgesys - pati plačiausia sąvoka, apimanti visus nukrypimus nuo vyraujančių socialinių normų.
• Deviacija - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas.
• Delikventiškas elgesys - psichologinis polinkis pažeisti egzistuojančias elgesio normas. Tai dažniausiai smulkūs nusižengimai, kurie nesukelia rimto pavojaus.
• Kriminalinis elgesys - neteisėti veiksmai, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė (smurtas, vagystės, narkomanija).

Agresija - priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar jėgos naudojimas kito žmogaus atžvilgiu. Agresyvaus elgesio priežastys yra įvairios: bejėgiškumas (frustracija), noras laimėti, asmeninis priešiškumas ar psichozės.

Delinkventinio elgesio priežastys

Delinkventinį elgesį sukelia ištisas kompleksas nepalankių rizikos faktorių. Šeimos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių: nuolatiniai konfliktai, smurtas, emocinis atstūmimas ir nepriežiūra dažnai tampa pagrindine charakterio nukrypimo priežastimi. Dauguma delinkventiško elgesio vaikų augo „asocialiose šeimose“, kuriose nebuvo patenkinti net pagrindiniai fiziologiniai poreikiai.

Be šeimos faktorių, didelę įtaką daro ir socialinė aplinka bei švietimo sistema:

1. Žemas socioekonominis statusas - skurdas ir ribotos galimybės skatina vaikus ieškoti alternatyvių (dažnai nusikalstamų) būdų patenkinti poreikius.
2. Švietimo sistemos spragos - patyčios, diskriminacija ir mokytojų negebėjimas spręsti konfliktus demotyvuoja mokinius ir verčia juos bėgti iš pamokų.
3. Vertybių kaita - pasikeitus gyvenimo sąlygoms, etnokultūra ėmė sparčiai trauktis, o mokykla prarado humanitarinės kultūros ugdymo pozicijas, užleisdama vietą „gatvės“ ir neformaliųjų grupių įtakai.

Pagalbos strategijos ir intervencija

Siekiant sumažinti delinkventinio elgesio riziką, svarbu įgyvendinti prevencines programas, kurios skirtos stiprinti šeimas, gerinti švietimo kokybę ir kurti saugias bendruomenes. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia - savalaikė pagalba. Vienas efektyvių metodų yra „Multidimensinės šeimos terapijos programa“, kurios metu į darbą įtraukiama ne tik vaiko šeima, bet ir mokykla bei kita reikšminga artimiausia aplinka.

Mokykla privalo priimti pagalbą ir bendradarbiauti su specialistais. Dažnai problema nėra pats vaikas, o požiūris į jį, nepriėmimas ir apkalbos. Tik visų mokyklos specialistų komandinis ir nuolatinis darbas yra raktas į vaiko širdį. Svarbu atrasti individualų pagalbos kelią iki kol nesusiformavo sistemingas nusikalstamas elgesys.

tags: #delinkventinio #elgesio #vaikai

• Kaip priversti vaiką klausyti
• Saugumas ir patogumas su Caretero Booster
• Apie Brigitte Macron
• Vaikų požiūris į aktorystę
• Šlapimo takų infekcijos besilaukiančioms moterims