Dviguba pilietybė Lietuvoje: išimtys, tremtinių ir vaikų teisės
Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje. Lietuvos Respublikos piliečiai, siekiantys išsaugoti pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę, kovoja jau kelis dešimtmečius. 2019 metais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53 proc. rinkėjų, o už pilietybės išsaugojimą pasisakė daugiau negu 73 proc. balsavusiųjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, nes „už“ pasisakė mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių. 2024 metais surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės taip pat nesurinko pakankamai balsų priimti Konstitucijos pakeitimams.
Nepaisant to, tam tikrais atvejais dviguba pilietybė Lietuvoje yra leidžiama. Lietuvos valstybė Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Kada galima dviguba pilietybė? Išimtinės aplinkybės
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų. Didėjant emigracijai iš Lietuvos ir mišrių santuokų tarp Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių piliečių skaičiui, vaikų su dviguba pilietybe skaičius taip pat auga.
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra jo palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra jo palikuonis (vaikas, anūkas ar proanūkis);
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę. Santuokos atveju, asmuo, sudaręs santuoką su užsieniečiu, gali turėti dvigubą pilietybę, jei pilietybė užsienio šalyje jam buvo suteikta automatiškai po santuokos su užsienio valstybės piliečiu sudarymo. Tokia pilietybės suteikimo praktika dažniausiai pasitaiko Islamo valstybėse, kuomet asmeniui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų pilietybei įgyti, pakanka tik santuokos sudarymo fakto;
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę;
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m., įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę. Asmuo, būdamas Lietuvos piliečiu, gali būti įvaikintas užsienio valstybės piliečių ar piliečio ir įgyti užsienio valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Tremtinių ir išvykusiųjų iki 1990 m. statusas
Asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m., gali būti laikomas asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir buvo ištremtas laikotarpiu nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Tokiu asmeniu taip pat laikomas asmuo ar jo palikuonis, kuris dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų buvo teismo ar institucijų sprendimu prievarta iškeldintas iš Lietuvos (išsiųstas į lagerį, įkalintas, išvežtas priverstiniams darbams ir pan.).
Asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m., laikomas asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d. jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Dokumentai, patvirtinantys pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, yra bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę:
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.;
- Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat gali būti pateikiamas užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, dokumentai apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir (ar) žemę, apie dalyvavimą rinkimuose iki 1940 m. birželio 15 d. Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. gali patvirtinti ir kelionės sutartys, sudarytos iki 1940 m. birželio 15 d. Sąrašas nėra baigtinis, gali būti pateikti ir kiti turimi dokumentai.
Dokumentų rengimo dvigubai pilietybei procesas, Lietuvos pilietybes atkūrimo atveju, prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo bei paieškos. Neretai duomenų ar reikiamų dokumentų paieška atliekama Lietuvos archyvuose, o tai gali užtrukti nuo 5 iki 30 darbo dienų. Surinkus reikiamus dokumentus, jie tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka, atliekamas dokumentų vertimas. Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą pažyma (Apostille) galima rasti atitinkamuose Migracijos departamento informacijos šaltiniuose.
Dviguba pilietybė vaikams: pokyčiai ir supaprastintos procedūros
Pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios dvigubą pilietybę turėti užsienyje gimusiems LR piliečių vaikams, tačiau Lietuvoje gimusiems ir su tėvais išvykusiems - ne, sukėlė skandalingą precedentą, kai net toje pačioje šeimoje broliai ir seserys turėjo skirtingas teises. Dabar Seimas žengė svarbų žingsnį, panaikinantį diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų. Kelias iki šios pataisos trumpas nebuvo. Seimo nariai Stasys Tumėnas ir Antanas Vinkus pasiūlė išplėsti dvigubą pilietybę vaikams, ir šiam siūlymui Seimas pritarė vienbalsiu. „Vienbalsis Tautos atstovų Seime palaikymas šiai idėjai rodo, kad mes pagaliau suprantame, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus mūsų valstybei, kad reikia ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais žingsniais ieškoti būdų, kad kuo daugiau mūsų tautiečių, migruojančių po platų pasaulį, išlaikytų tampriausią ryšį su Lietuvos valstybe - pilietybės ryšį.“
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, - nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų. Iki tol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę - Lietuvos ir kitos valstybės - pilietybę įgydavo gimimu. Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus tėvams išvykstant iš Lietuvos. Pilietybės įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Pranešimo ir prašymo dėl pilietybės procedūros
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę, apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Nepranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt (skiltyje „Užsieniečiams“ pasirinkus savo turimą pilietybę atsidarys prašymo pateikimo vedlys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, pranešimus apie įgytą kitos valstybės pilietybę arba prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduoda jų atstovai. Tokiu atveju prie pranešimo ar prašymo būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu prašymą teikia vaiko globėjas (rūpintojas), turi būti taip pat pridėtas globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas. Už prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės valstybės rinkliavos mokėti nereikia. Migracijos departamentas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenys apie vaiko turimą Lietuvos Respublikos pilietybę įrašomi Gyventojų registre.
Pranešime ir prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. pašto adresą. Užpildžius pranešimą ar prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti (išskyrus asmenį iki 14 metų amžiaus) į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie pranešimo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu. Svarbu, kad papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę ar prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz., pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Migracijos departamentas nagrinėja pranešimus apie asmenų įgytą kitos valstybės pilietybę ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo, kuomet asmenys turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, arba teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima vidaus reikalų ministras. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo dekretu priima Lietuvos Respublikos Prezidentas, jei asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Toks prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu - 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) - 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams. Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Pagalba ir ištekliai
MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašome kreiptis el. paštu.
Kviečiame peržiūrėti virtualų susitikimą „dvigubos” pilietybės tema. Jame dalyvavo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vedėja Jurgita Pašin, LR generalinio konsulato Los Andžele pirmoji sekretorė Agnė Gurevičienė ir Lithuanian American Business Association in Los Angeles atstovė Monika Kiznis. Susitikime buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su dviguba pilietybe, įskaitant vaikų pilietybę ir tremtinių ar jų palikuonių išlygas.
Jungtinės Karalystės pilietybės įgijimą gimimu gali patvirtinti Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, HM Passport Office) išduota pažyma arba tėvų (vieno iš tėvų) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės paso, galiojusio vaiko gimimo metu, kopija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
