Kaip pakelti spaudimą nėštumo metu: patarimai ir rekomendacijos
Žemas kraujospūdis (hipotonija) nėštumo metu - tai dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis būsimų mamų. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, svarbu žinoti, kaip atpažinti simptomus ir pagerinti savijautą. Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių - ypač progesterono - kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja.
Kaip atpažinti žemą kraujospūdį?
Žmogų, turintį žemą kraujospūdį, nesunku atpažinti - nespecialistui pastebimas silpnumas ir tonuso sumažėjimas, veidas išblyškęs, apykaklė dažnai atsagstyta, nes trūksta oro. Visi šie požymiai ypač ryškūs ryte, todėl atsikelti rytais hipotonikams tikra kančia. Esama ir kitų požymių, pagal kuriuos galima nustatyti hipotoniją netgi nepamatavus spaudimo:
- Silpnumas ir vangumas;
- Pėdų ir delnų prakaitavimas;
- Pykinimas (ypač rytais);
- Žema kūno temperatūra;
- Emocinis nestabilumas, dirglumas, verksmingumas;
- Atminties suprastėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio;
- Triukšmo bei ryškios šviesos vengimas.
Kaip padidinti kūdikio kraujotaką nėštumo metu | Padidinti vaisiaus kraujo kiekį | Mylo šeima
Kada spaudimas laikomas per žemu?
Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija. Jei kraujospūdis yra 80/50 mmHg ar mažiau, tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.
| Spaudimo rodmenys (mmHg) | Būklė |
|---|---|
| 110/70 - 120/80 | Normalus |
| 100/60 | Riba (stebėti savijautą) |
| Žemiau 90/60 | Hipotenzija (būtina konsultacija) |
Praktiniai patarimai, kaip pakelti spaudimą namuose
Būsimos mamos būtinai turi įspėti savo ginekologą apie polinkį į hipotoniją. Nors mažyliui tai dažniausiai nekenkia, jūsų būsena gali žymiai pablogėti. Norint pagerinti savijautą, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
- Gerkite pakankamai skysčių: Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną, ypač jei gausiai prakaituojate.
- Mitybos įpročiai: Valgykite dažniau ir mažesnėmis porcijomis, nepraleiskite pusryčių. Į racioną įtraukite šiek tiek sūresnių produktų, riešutų ar džiovintų vaisių.
- Atsargumas keliantis: Nepulkite staigiai iš lovos - atsikelkite pamažu: pirmiausia atsisėskite, tada atsistokite.
- Kontrastinis dušas: Tai puikus būdas pagerinti kraujagyslių veiklą ir suteikti organizmui žvalumo, tačiau prieš pradedant svarbu pasitarti su gydytoju.
- Fizinis aktyvumas: Naudingi ilgi pasivaikščiojimai, vandens procedūros, įskaitant plaukimą. Venkite ilgo stovėjimo vienoje vietoje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą. Kreipkitės į medikus, jei:
- Juntami nuolatiniai galvos svaigimo ar apalpimo priepuoliai;
- Kraujospūdis staigiai krenta;
- Atsiranda dusulys, širdies permušimai ar regėjimo sutrikimai;
- Jaučiamas stiprus silpnumas, trukdantis kasdienei veiklai.
Gydytojai dažnai rekomenduoja lėtai stovėti, atsisėsti, kai svaigsta galva, ir gulėti ant kairiojo šono, kad padidėtų kraujotaka. Atminkite, kad žemas spaudimas per nėštumą dažnai atsiranda dėl to, jog gimda gulint spaudžia apatinę tuščiąją veną ir tokiu būdu trukdo kraujui tekėti. Kasdienis kraujospūdžio stebėjimas namuose gali padėti išvengti nemalonių incidentų ir laiku imtis priemonių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
