Dvejų metų vaiko pėdos vystymasis: mitai ir tiesa
Pėdos - viena iš pagrindinių kūno dalių, per kurią gauname informaciją iš aplinkos. Ypatingo dėmesio reikalauja mažųjų pėdutės - juk būtent vaikystėje susiformuoja pėdos skliautas ir eisena. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Kaip tinkamai parinkti avalynę ir ką daryti, kad vaiko pėdutė vystytųsi taisyklingai?
Vaiko vystymasis - svarbus ir natūralus procesas, kuriame svarbu leisti mažyliui laisvai judėti ir pažinti pasaulį savo tempu. Kai vaikas pradeda vaikščioti, jo pėdos dar nėra pilnai susiformavusios - pirmieji žingsniai padeda stiprinti pėdų raumenis ir sausgysles, kurios prisideda prie skliauto formavimosi.
Pėdos vystymasis iki 2-3 metų
Vaikui gimstant, jo pėdos struktūra yra visiškai kitokia nei suaugusio žmogaus. Naujagimio pėdutėse gaus riebalinio audinio, kuris saugo dar nesubrendusius kaulus bei sąnarius. Ši riebalinė „pagalvėlė“ dažnai paslepia pėdos skliauto formavimąsi, todėl vaiko pėdutės gali atrodyti „plokščios“. 2-3 metų amžiuje daugelio vaikų pėdos vis dar atrodo plokščios dėl riebalinio audinio, nors pėdos struktūra jau vystosi. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų.
Vaikų iki trejų metų pėdos dažnai būna kiek deformuotos. Dažniausiai įgimta, atsiradusi gimdymo metu suspaudus kojytę. Dažniausiai pėdos pasuktos žemyn ir į vidų, rečiau - į priešingą pusę - į viršų ir išorėn (į šonus). Dažniau prireikia gydyti į viršų ir šonus pasuktas pėdas. Tai reikia pradėti daryti nuo pat ankstyvos vaikystės. Mažų vaikų plokščiapėdystė - įprastas reiškinys. Ant kieto pagrindo stovinčio suaugusiojo pėda remiasi išorine dalimi, o pėdos vidinės dalies išlinkis nesiliečia su pagrindu. Visi naujagimiai plokščiapėdžiai.
Mitai apie vaiko pėdų vystymąsi
1 mitas: Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“.
Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai. Kada jau reikia profilaktikos? Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.
2 mitas: Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi.
Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug. Dauguma mūsų pacientų kreipiasi dėl plokščių pėdučių. Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.
3 mitas: Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas.
Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai. Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų? Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą - tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Mūsų tikslas - stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
4 mitas: Vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių - traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai.
Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
5 mitas: Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę.
Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Tėvai sako - kaip keista, vaikas visą dieną avi ortopedinius batukus, tačiau jo pėda vis tiek plokščia. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai. Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui. O juk pasyvių vaikų dabar labai labai daug. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka. Beje, viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
6 mitas: Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke - su lauko, kambariuose - su namų.
Pamenu, kadaise net buvo tokia rekomendacija - vos vaikas pradėjo vaikščioti, reikia nupirkti batukus, kietus, aukštais aulais, kad apgaubtų ir įmobilizuotų pėdutę. Vėlesni tyrimai parodė, kad taip galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Pagalvokite, ką jaučia vaikas, kuriam ryte uždedami batukai, o vakare nuimami. Ar to patys norėtume? Kai vakare nusiimame visą dieną avėtus batus mes jaučiamės pavargę nuo avalynės. Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Kaip užtikrinti sveiką pėdų vystymąsi?
Daugumą deformacijų vaikai išauga. „Visi vaikai yra pilnapadžiai - taip yra dėl jų laikysenos ir pėdų apačioje esančio riebalinio audinio, kurio yra kur kas daugiau nei suaugusio žmogaus pėdoje. Fiziologinė plokščiapėdystė dažniausiai dingsta iki 5-erių metų, kai pėdos arka jau yra išsivysčiusi. Tačiau jei ir po 6-ojo gimtadienio pastebite, kad vidinis vaiko pėdos skliautas nusileidęs ir liečia žemę, kreipkitės į specialistą”, - pataria kineziterapeutas Eimantas Žeimys.
Panašiai yra ir su neįprastomis vaikų eisenomis - jas jie taip pat dažniausiai „išauga“: vaikščioti pasukus pėdas į išorę ar į vidų vaikai nustoja apie 8-uosius ar 9-uosius gyvenimo metus, o vaikščioti ant pirštų galų nededant visu svoriu kulno - apie trečiuosius metus. „Vis dėlto, jei tėveliams neramu, kreiptis į gydytoją niekada nebus per anksti - atsarga gėdos nedaro. Specialistas, apžiūrėjęs vaiko pėdutes, gali tiksliai nustatyti jų būklę ir patarti, ką vertėtų daryti, kad pėdutės augtų sveikos - taip galima išvengti daugybės dėl nežinojimo daromų klaidų”, - teigia kineziterapeutas.
Sveikiausia - lakstyti basomis. Kineziterapeutas Eimantas Žeimys pataria stiprinti ir lavinti tiek sveikų, tiek deformuotų pėdučių raumenis. „Skatinkite savo vaikus neavėti batų žaidžiant namuose ir lauke (jei oro sąlygos tinkamos). Geriausiai lakstyti basomis, tad jeigu yra galimybė, pamirškite ir kojines (ypač storesnes) - vaikštant basomis jos pamažu mažina pado jautrumą. Namuose stenkitės daiktus paimti pėdomis - tą patį skatinkite atlikti ir savo vaikus, paverskite tai žaidimu. Taip ne tik puikiai lavinsite pėdos judesių koordinaciją, bet ir raumenis”, - patarimais tėveliams dalijasi kineziterapeutas.
Vaikams augant, jų pėdos labai pasikeičia, todėl tinkama pėdų atrama šiais formavimosi metais yra labai svarbi sveikam vystymuisi. Ortopediniai vidpadžiai skirti ne tik suaugusiesiems, turintiems pėdų problemų - jie taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant sveiką vaikų augimą ir laikyseną. Vaikų pėdos nuolat vystosi ir yra plastiškesnės nei suaugusiųjų pėdos. Vaiko pėdos kaulai iš pradžių yra sudaryti iš minkštos kremzlės ir iki vėlyvosios paauglystės visiškai nesuauga į kietą kaulą. Šis lankstumas reiškia, kad vaikų pėdos yra jautresnės deformacijoms ir pusiausvyros problemoms, jei nėra tinkamos atramos. Tinkama pėdų atrama būtina ne tik patogumui ir traumų prevencijai, bet ir bendrai laikysenai bei stuburo išlyginimui. Netinkama pėdų padėtis gali sukelti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, kelių, klubų ir nugaros skausmus.
Vaikams skirti ortopediniai vidpadžiai sukurti taip, kad užtikrintų tinkamą atramą besivystančioms pėdoms. Jie tenkina įvairius poreikius - nuo bendro komforto ir paramos iki įprastų vaikų pėdų problemų, tokių kaip plokščiapėdystė, pernelyg didelė pronacija ar nelygi eisena, korekcijos priemonių. Pėdų laikysenos korekcija: Ortopediniai vidpadžiai gali padėti pėdai užimti natūralesnę padėtį. Jie suteikia skliauto atramą, stabilizuoja kulną ir tolygiai paskirsto spaudimą visai pėdai. Patogumo ir funkcionalumo didinimas: Daugelis vaikų patiria pėdų diskomfortą, kuris gali atgrasyti nuo fizinės veiklos. Ortopediniai vidpadžiai gali padidinti komfortą, nes pagerina batų priglaudimą ir amortizuoja smūgį. Traumų prevencija: Tinkamai prilaikomos pėdos yra mažiau linkusios į traumas.
Kaip pasirinkti tinkamą avalynę?
Mažomis pėdutėmis susirūpinusiems tėveliams specialistai pataria neskubėti pirkti ortopedinės avalynės - didelė galimybė, kad jos jūsų mažyliui nė nereikia. „Jei pastebėjote, kad pėdos skliautas nusileidęs, vaikas skundžiasi padų nuovargiu ar skausmu, pirmiausia kreipkitės į specialistą - daugumą pėdos sutrikimų pavyksta išspręsti aktyvinant ir stiprinant pėdos raumenis. Speciali avalynė skiriama tik esant didelei pėdos disfunkcijai,” - pasakoja kineziterapeutas E. Žeimys.
Svarbiausia, kad avalynė ne formuotų pėdutę, o leistų jai vystytis pačiai. Vaikiški batukai neturėtų būti nei per dideli ar per platūs (taip padidėja traumų galimybė), nei per maži ar per siauri (tuomet pėdutė taikysis prie bato formos, o ne atvirkščiai). Renkant avalynę mažyliams jie pataria naudoti „nykščio taisyklę”: nuo kojos nykščio iki batuko priekio turėtų likti apie 1,5 cm - pėda jausis patogiai, o kartu ir liks „rezervo” jai augti.
Atkreipkite dėmesį ir į avalynės padus. Jie turėtų būti neslidūs, su geru protektoriumi, tačiau kartu ir pakankamai lankstūs, kad einant prisitaikytų prie pėdos judesių. Vienas tabu, apie kurį perspėja specialistai - jokių pakulnių! Jos gali pakenkti pėdutės formavimuisi, tad vaikiškos avalynės padai turėtų būti lygūs.
Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų. Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau - su 0,5-2 cm aukščio pakulne. Geri batai nebūtinai turi būti pagaminti iš natūralios odos. Dabar gaminami sportiniai batukai atitinka kokybės standartus, reikia tik mokėti teisingai pasirinkti. Vidinė bato pusė turėtų gerai sugerti drėgmę ir „ištransportuoti“ ją lauk.
Vaiko pėdos sparčiai auga, todėl reikėtų reguliariai matuoti jų ilgį ir atsakingai rinktis batų dydį. Svarbu! Kūdikiams bei naujagimiams svarbu pasirinkti minkštus, orui pralaidžius batukus, kurie neapribotų natūralaus pėdos judėjimo. Kai vaikas pradeda vaikščioti, labai svarbu pasirinkti tinkamus pirmuosius batukus. Jie turėtų būti lengvi, lankstūs ir nevaržyti natūralių pėdos judesių. Minkštas padas padeda vaikui geriau jausti paviršių, o platus priekinis batų dizainas leidžia pirštukams laisvai judėti. Vis labiau populiarėja basakojų batai, kurie imituoja vaikščiojimą basomis ir leidžia pėdai vystytis natūraliai.
Esminiai dalykai, kurie lemia vaiko pėdutės skliautą: svoris, genetika, fizinis aktyvumas, vaikščiojimas basomis, laiku patikrinti raumenys.
| Amžius | Pėdos vystymasis | Svarbūs aspektai |
|---|---|---|
| Nuo gimimo iki 2-3 metų | Pėdos atrodo plokščios dėl riebalinio audinio, struktūra vystosi. Fiziologinė plokščiapėdystė yra norma. | Svarbu leisti vaikui laisvai judėti, vaikščioti basomis. Tinkama avalynė su lanksčiu padu ir gerai fiksuojama. |
| Nuo 3 iki 6 metų | Pėdos skliautas pradeda ryškėti, raumenys stiprėja. | Aktyvus fizinis krūvis, vaikščiojimas basomis ant nelygių paviršių. Tinkamai parinkti batai, atsižvelgiant į dydį ir formą. |
| Nuo 6 metų | Pėdos skliautas turėtų būti aiškiai suformuotas. | Reguliari pėdų apžiūra, jei yra eisenos sutrikimų ar skausmų. Genetinis veiksnys tampa svarbesnis. |
Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių amžius 3-6 metai, pėda per metus paauga 2-3 dydžiais (1 dydis - 6,6 mm). Moksleivių pėdos paauga kiek mažiau - 1-2 dydžiais. Galite patys pamatuoti 3-6 metukų vaiko pėdą kas 4-6 savaites, o 1-3 metukų vaikučių - kas 6-8 savaites.
Ankstesni tyrimai rodė, kad gali būti atvirkštinis rezultatas, kai vaikas nuolat avimas batukus. Kai vaikas pradeda vaikščioti, jam reikia batukų, bet kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Ankstesni tyrimai rodė, kad gali būti atvirkštinis rezultatas, kai vaikas nuolat avimas batukus. Kai vaikas pradeda vaikščioti, jam reikia batukų, bet kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Kada kreiptis į specialistą?
- Jei pastebite, kad vidinis vaiko pėdos skliautas nusileidęs ir liečia žemę net ir po 6-ojo gimtadienio.
- Jei vaikas skundžiasi pėdų nuovargiu ar skausmu.
- Jei yra eisenos sutrikimų.
- Jei nerimaujate dėl pėdų ar kojų iškrypimo (į vidų ar išorę).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
