Gimstamumo statistika pasaulyje ir Lietuvoje: iššūkiai ir tendencijos
Pasaulio populiacija ateityje vis labiau senės ir gims vis mažiau kūdikių. Daugelis šalių artėja arba jau patiria, ką reiškia didesni mirčių, o ne gimimų skaičiai. Žmonija labai sparčiai senėja ir panašu, jog jau 2050 metais 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius pasaulyje viršys jaunesnių nei 15 metų žmonių skaičių.
Jungtinių tautų ataskaitoje sakoma, jog jau antroje amžiaus pusėje, o gal ir dar anksčiau, pasaulio gyventojų skaičius ims nuosekliai mažėti. Nors dabar atrodo, jog gyventojų skaičius vis dar auga, tačiau dėl to kalta ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, o ne didėjantis gimstamumas.
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Gimstamumo mažėjimas susijęs ne tik su porų nenoru turėti gausias šeimas, lyčių nelygybe, didelėmis pragyvenimo išlaidomis ar atsiradus daugiau darbo galimybių moterims. Visame pasaulyje taip pat stebimas ir vaisingumo kritimas. Statistikos kreivės nuosmukį labiausiai lemia išsilavinusių ir dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas, taip pat išaugusios kontraceptinių priemonių įsigijimo galimybės, leidžiančios moterims apsispręsti gimdyti mažiau vaikų.
Deja, panašu, jog jei mūsų seneliai ar proseneliai net ir neturėdami tokių gerų galimybių auginti vaikus, išgyvendami karą ir kitas negandas, rinkdavosi auginti dideles šeimas, tai dabar vyksta priešingas procesas.
Lietuvos demografinė situacija
Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo. Prieš dešimtmetį dėl to dar galėjome labiausiai kaltinti emigraciją. Tačiau dabar mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas mažina Lietuvos populiaciją beveik tokiu pačiu tempu kaip ir emigracija.
Jei situacija nesikeis, Lietuvoje gimusiųjų skaičius iki 2070 metų sumažės beveik per pusę. Demografiniu požiūriu Lietuva panaši į seną ąžuolą su plačia, bet gilių nebemezgančia laja ir plonu kamienu, kuris bet kada gali lūžti.
Baltijos šalys: trapi Vakarų demografinė riba
Svarbiausi demografiniai rodikliai Lietuvoje
| Metai | Gimusiųjų skaičius Lietuvoje | Suminis gimstamumo rodiklis |
|---|---|---|
| 1990 | 56 900 | - |
| 2016 | 29 514 | 1,6 |
| 2018 | - | 1,63 |
| 2020 | - | 1,48 |
| 2022 | 22 068 | 1,27 |
Gimstamumo sezoniškumas
Šis fenomenas pastebimas visame pasaulyje, tačiau priežastys, kodėl tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose. Gydytojas urologas Titas Simaška pastebi, kad Lietuvoje didžiausias gimstamumas yra rugpjūčio mėnesį.
Nors ir esame žinduoliai, išsivystėme iki tokio lygio, kad galime kontroliuoti savo aplinką, o sociologiniai veiksniai mums yra daug svarbesni. M. L. Kopas spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu, o biologiniai veiksniai, panašūs į tai, kas vyksta gyvūnų pasaulyje, taip pat gali turėti įtakos pastojimo tendencijoms.
Savanoriška bevaikystė ir visuomenės lūkesčiai
Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Atlikusi keletą išsamių interviu su Lietuvos moterimis, sociologė dr. Ž. Oertelė pastebėjo, kad jų apsisprendimą neturėti vaikų dažniausiai lemia noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimas pasirinktu gyvenimo būdu.
Kol kas sunku spręsti, ar savanoriškos bevaikystės mastas Lietuvoje išaugs, bet akivaizdu, kad visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
