Pagalbinis apvaisinimas vienišoms moterims: galimybės, iššūkiai ir pokyčiai Lietuvoje

Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.

Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.

Pagalbinio apvaisinimo metodai ir eiga

Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - tai apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais, o natūraliam apvaisinimui pakanka sueities. Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją, pavyzdžiui, esant spermatogenezės patologijai, lytinių organų anomalijoms, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimams.

Vaisingumo centrai teikia įvairias pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apimančias tiek paprastesnes, tiek sudėtingesnes procedūras.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Atliekant IUI, specialiai paruoštos spermos ląstelės, naudojant specialų kateterį, yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Šis būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Inseminacija (sėklos įvedimas) gali būti atliekama į makštį, į gimdos kaklelį arba į gimdą, priklausomai nuo to, koks būdas, atsižvelgiant į medicininę apžiūrą, tikėtina, bus veiksmingiausias. Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization). Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. IVF procedūra taikoma esant endometriozei, nepatenkinamai spermos kokybei ir kitais atvejais, arba kai nevaisingumo priežastys nežinomos.

IVF procedūros eiga

Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos išsiurbiant jas iš folikulų kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.

Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį. IVF sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant nevaisingumo trukmę ir moters amžių.

Moteris turi atlikti kiaušidžių stimuliavimo kursą (10-12 dienų), vartojant specialius hormoninius preparatus. Per šį laiką moteriai reikia 2-3 kartus atlikti ultragarso tyrimą. Punkcija - procedūra, atliekama taikant trumpalaikę intraveninę nejautrą, kurios metu paimtos kiaušialąstės laboratorinėmis sąlygomis perkeliamos į specialią aplinką ir apvaisinamos spermatozoidais.

Mikromanipuliacinės IVF procedūros

ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu. Be to, atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).

Po embriono perkėlimo

Po embriono (-ų) perkėlimo į gimdą specialaus režimo laikytis nereikia, pacientė gali ramiai eiti namo ar į darbą. Po embriono perkėlimo gausite išsamesnes rekomendacijas dėl tolesnio medikamentų vartojimo. Kol bus atliktas nėštumo testas, būtina naudoti hormoninius preparatus geltonkūnio funkcijoms palaikyti ir sėkmingam embriono implantavimui skatinti. Nėštumo testas (HCG lygio nustatymas kraujyje) atliekamas 14 dieną po embriono (-ų) perkėlimo. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, gydytojas nuspręs, ar tęsti, ar nutraukti vaisto vartojimą.

Teisinis kontekstas ir iššūkiai vienišoms moterims Lietuvoje

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugos tradiciškai buvo prieinamos tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Taigi pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio.

„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. „Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, - dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G. Bogdanskienė.

Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. „Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.

Dėl šių ribojimų ir finansinių iššūkių, didelė dalis pacienčių ieško pagalbos užsienyje. Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. Vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.

Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims. „Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė.

Konstitucinio Teismo nutarimas ir siūlomos įstatymo pataisos

Šios pataisos atsirado ne atsitiktinai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iki šiol galioję ribojimai prieštarauja Konstitucijai. Dar pernai balandį Konstitucinis Teismas iš esmės pakeitė pagalbinio apvaisinimo teisinę logiką Lietuvoje - paskelbta, kad dabar galiojanti įstatymo nuostata, leidžianti šią procedūrą tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog toks ribojimas pažeidžia asmenų lygybės principą, nes žmonės, turintys objektyvų medicininį poreikį, negali būti diskriminuojami vien dėl savo šeiminės padėties.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos remiantis medicininėmis indikacijomis, o ne tuo, ar asmuo yra sudaręs santuoką, ar gyvena vienas. Kitaip tariant, jei nustatomas nevaisingumas ar kita su sveikata susijusi aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti pagalbinį apvaisinimą, valstybė privalo užtikrinti vienodą prieigą prie šios paslaugos.

Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir išplėsti paslaugos prieinamumą, Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos atveria kelią platesniam šios paslaugos prieinamumui ir gali iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią tvarką. Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį.

Planuojami pokyčiai ir finansavimas

Pagal siūlomą modelį, dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Ja galėtų pasinaudoti ir kartu bent metus gyvenantys vyras bei moteris, planuojantys kurti šeimą, taip pat moteris, kuri nėra poroje. Vis dėlto sprendimas nebūtų automatinis - procedūra būtų leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių rizikų moters sveikatai ar nėštumui.

Lytinių ląstelių donorystės reglamentavimas

Pataisose detaliai reglamentuojama ir lytinių ląstelių naudojimo tvarka. Pirmenybė būtų teikiama pačios poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais - kai savų ląstelių nepakanka arba jos netinkamos. Embrionų donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas ne trumpiau kaip dvejus metus saugotas banke ir yra gautas aiškus rašytinis sutikimas. Be to, donuotas embrionas galėtų būti naudojamas tik vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui. Šiuo metu 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.

Kompensuojamos paslaugos

Numatyta ir finansinė dalis - pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nustatyta tvarka. Tačiau embrionų, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimas bei saugojimas į kompensuojamų paslaugų apimtį nepatektų. „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) šiuo metu teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Pasak SAM, siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau kiek tai galėtų kainuoti - kol kas neaišku. „Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės papildomų lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau tiksliai prognozuoti sudėtinga“, - rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.

Demografinė situacija ir nevaisingumo mastas Lietuvoje

Pagalbinio apvaisinimo prieinamumo išplėtimas siejamas ir su šalies demografinės situacijos gerinimu. Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - prie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. SAM duomenimis, 2018-2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.

Nevaisingumo diagnozės Lietuvoje

Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD). Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #vienisoms #moterims

• Vaikščiojimas ant pirštų galiukų: pagrindinės priežastys
• Sužinokite, kaip nustatyti vaiko globą
• Vaikų apyrankės
• Auklėjimo tradicijos
• įrankiai kūdikių maitinimui