Tragiški vaikų dingimo atvejai: nuo nelaimių prie vandens telkinių iki institucinio aplaidumo
Lietuvoje kasmet registruojami tūkstančiai nepilnamečių dingimo atvejų. Nors didžioji dalis paieškų baigiasi laimingai, pastaraisiais metais būta ir skaudžių tragedijų, kurios atskleidžia tiek tėvų atsakomybės stoką, tiek sistemines spragas institucijų darbe.
Skaudi nelaimė Vilniuje: dingęs vaikas rastas Neryje
Vilniuje įvyko tragedija - Neryje rastas mažamečio berniuko, dingusio tą pačią dieną, kūnas. Berniukas dingo iš žaidimų aikštelės Žirmūnų mikrorajone ir, kaip vėliau paaiškėjo, atsidūrė upėje už kilometro nuo namų. „Upėje baidare plaukęs vyras informavo, kad šalia Žirmūnų paplūdimio pastebėjo plūduriuojantį vaikučio kūną. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai dingęs vaikas“, - aiškino Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.
Pagal pirminę informaciją, vaikas dar prieš ketvirtą valandą dienos buvo žaidimų aikštelėje, o 15:57 val. pareigūnai gavo pranešimą dėl dingusio mažamečio. Šalia daugiabučių esanti žaidimų aikštelė veda tiesiai į mišką, o peržengus dviračių taką, vos už kelių medžių, atsiveria Neries prieigos. Kaip vaikas iš žaidimų aikštelės per mažiau nei valandą atsidūrė upėje, policija dar aiškinasi, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Gelbėtojų įspėjimas: tėvų budrumas prie vandens yra kritiškai svarbus
Paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai pabrėžia, kad šiltuoju metų laiku tėvai dažnai pameta atžalas iš akių, nes užsikalba tarpusavyje ar skiria per daug laiko mobiliesiems telefonams. „O juk vaikui daug laiko nereikia, kad nubėgtų“, - sakė gelbėtojas Rolandas Kilius. Specialistas primena: „Nepaleiskite prie vandens vaikų vienų. Vaikai kartais ateina ir iš kito paplūdimio ir mes vedam atgal juos pas tėvus. O šie net nežinojo, kad jis prie vandens buvo“.
| Situacija | Pagrindinė priežastis |
|---|---|
| Vaikų dingimas paplūdimiuose | Tėvų dėmesio atitraukimas (telefonai, pokalbiai) |
| Ilgalaikis vaiko „dingimas“ | Nedeklaruotas išvykimas iš šalies, ugdymo įstaigų nelankymas |
Sisteminės spragos: kai vaikai „dingsta“ iš akiračio metams
Ne visos dingimo istorijos yra susijusios su nelaimingais atsitikimais. Kartais vaikai tampa institucinio abejingumo įkaitais. Pavyzdžiui, Tauragės apskrities policija buvo pradėjusi tyrimą dėl 12-mečio, kuris daugiau nei 5 metus nelankė ugdymo įstaigos ir negyveno deklaruotoje vietoje. Savivaldybės atstovai sužinojo apie situaciją tik tada, kai mama kreipėsi dėl finansinės paramos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad tokie atvejai dažnai kyla, kai tėvai išvyksta iš Lietuvos, nedeklaruoja išvykimo, o mokyklos, bijodamos prarasti finansuojamą „mokinio krepšelį“, nepraneša apie nelankančius vaikus. „Dažnai tai būna susiję ir su tuo, kad, jei šeima nedeklaravo išvykimo, jie gauna vaiko pinigus, galbūt net kokius nors socialinius pinigus“, - pastebi E. Žiobienė.
Kaip išvengti problemų išvykstant?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį į būtinybę tinkamai sutvarkyti dokumentus:
- Būtina deklaruoti savo ir vaikų išvykimą iš Lietuvos.
- Pranešti ugdymo įstaigai apie išvykimą ir prašyti išbraukti vaiką iš mokinių sąrašų.
- Nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį, būtina numatyti, kaip bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei giminaičiais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
