Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio Ugdymo Dermė: Darnaus Vaikų Vystymosi Gairės

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopų dermė yra ypač aktuali, ypač ankstinant priešmokyklinio ugdymo pradžią arba dirbant su skirtingo amžiaus, poreikių ir gebėjimų vaikais. Ši dermė užtikrinama nuosekliai plėtojant ugdymo tikslus, uždavinius, vaiko ugdymosi pasiekimus, taikant į vaiką orientuoto ugdymo strategijas ir vaiko kompetencijų augimą skatinančius pasiekimų bei pažangos vertinimo būdus.

Ugdymo tikslai ir Programų paskirtis

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa nustato ugdymo tikslą, uždavinius, programos įgyvendinimo prielaidas ir būdus, ugdytinus vaikų pasiekimus - kompetencijas, kompetencijų ugdymo gaires, kompetencijų turinio dėmenis ir vaikų pasiekimų bei pažangos vertinimo gaires. Pagrindinė programos paskirtis yra užtikrinti darnų vaiko fizinių ir psichinių galių skleidimąsi, kiekvieno vaiko mokyklinę brandą, bendradarbiaujant priešmokyklinio ugdymo pedagogams su tėvais (globėjais) ir švietimo pagalbos specialistais, tokiais kaip logopedai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai ir psichologai. Taip pat siekiama nustatyti priešmokyklinio ugdymo sąlygas, kurios užtikrintų kokybišką programos vykdymą.

Esminiai Ikimokyklinio Ugdymo Principai

Gairės, kuriomis vadovaujamasi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese, parengtos atsižvelgiant į svarbiausius principus, užtikrinančius ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Užtikrina, kad ugdymas atitiktų vaiko amžiaus tarpsnio ir individualius raidos poreikius.
• Žaismės principas: Pagrindinis vaikų ugdymo metodas - žaidimas. Žaidžiant ugdomi pažinimo gebėjimai, lavinami judėjimo įgūdžiai.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Orientuojasi į vaiko įsitraukimą į sociokultūrinę aplinką.
• Integralumo principas: Pabrėžia ugdymo turinio vientisumą ir tarpdalykinius ryšius.
• Įtraukties principas: Siekiama įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas vyksta įvairiuose, vaikams aktualiose aplinkose ir situacijose.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas aktyviai dalyvauja ugdymo procese.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Skatina nuodugnų mokymąsi ir gebėjimų įsisavinimą.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Inovatyvios ugdymo turinio tendencijos ir pedagogų kompetencijos

Ilgalaikė mokymų programa yra skirta tobulinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas, siekiant inovatyvaus ir kokybiško ugdymo. Remiantis kompetentingų autorių kūrybinės grupės sukurtu inovatyvios metodinės medžiagos paketais „Žaismė ir atradimai“ bei „Patirčių erdvė“ projektinėms grupės ir lauko veikloms, dalyviai proaktyviai analizuoja, kaip plėtoti darnaus vystymosi, STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos, meno/dizaino ir matematikos) idėjas. Taip pat svarbu užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų bendrųjų gebėjimų - mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, kritinio mąstymo (apimančio ir problemų sprendimą), informatinio mąstymo, verslumo - ugdymą(-si). Pedagogai analizuoja, kaip ir kokias šiuolaikiškas ugdymo turinio tendencijas, naujoves integruoti modeliuojant kiekvienos kompetencijos - socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės - ugdymo turinį, kaip ugdymo turinį sieti su realiais vaikų ugdymosi poreikiais, kaip vertinti vaiko pasiekimus ir pažangą, kaip taikyti projektų metodą ir užtikrinti, kad vaikai pasaulį pažintų ir mokytųsi, patys būdami aktyvūs, praktiškai bandydami, eksperimentuodami, kurdami ir spręsdami problemas.

Kūrybiškumas ir Mąstymas Ugdyme

Svarbu suprasti, kad kūrybinis ugdymas nėra tik meninis ugdymas. Jis apima gebėjimą generuoti naujas idėjas, spręsti problemas ir mąstyti nestandartiškai. Tai yra platesnė sąvoka, apimanti ir kritinį mąstymą bei verslumą. „Vaikų pažinimas labai svarbus“, todėl mokytojai turi prisitaikyti prie individualių poreikių ir stengtis skatinti ne tik dalykines, bet ir kūrybines kompetencijas. Deja, pasitaiko atvejų, kai mokytojai nežiūri programos, o remiasi tik vadovėliais, netgi nurodo puslapius, kas neatspindi šiuolaikinio ugdymo principų.

Individualizuotas Ugdymas ir Pagalba Specialiųjų Poreikių Vaikams

Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veiklos prioritetas yra įvairiapusė individualizuota švietimo pagalba kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintiems vaikams. Taikomas lankstus, savaitinis ugdymo modelis, o pagrindinis įstaigos išskirtinumo bruožas - ugdymo individualizavimas ir pritaikymas bendriesiems ir specialiesiems vaiko ugdymosi poreikiams. Ikimokyklinio ugdymo programą „Po mažą žingsnelį į savo gebėjimų šalį“ pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai detalizuoja ir individualizuoja rengdami ilgalaikius teminius grupių planus, savaitinius ugdomosios veiklos planus. Programą papildo tarties, kalbos ir kalbėjimo, specialiojo ugdymo, judesio korekcijos programos bei įvairios prevencinės programos ir projektai. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimų šalinimui. Rengdami ir įgyvendindami vaikų kalbos ugdymo programas, logopedai konsultuojasi su pedagoginių psichologinių tarnybų specialistais, Šiaulių universiteto dėstytojais, Lietuvos logopedų asociacija ir logopedų metodiniais rateliais. Ugdytinių poreikiai tenkinami atsižvelgiant į vaiko raidą, individualius vaiko gebėjimus, ugdymosi poreikius, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų rekomendacijas ir tėvų lūkesčius. Ikimokyklinio ugdymo programa „Po mažą žingsnelį į savo gebėjimų šalį” skirta 3-5 metų vaikams, o Bendroji priešmokyklinio ugdymo(si) programa - 6-7 metų vaikams.
„Specialiųjų poreikių vaikams reikėtų pritaikyti tikslą.“ Ši frazė pabrėžia individualizavimo svarbą, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo poreikių, galėtų sėkmingai ugdytis.

Mokymosi aplinkos ir Kontekstų Kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ugdymas vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų, pavyzdžiui, parkuose, muziejuose, gamtos ir kultūriniuose objektuose. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymosi kontekstų tipai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: Paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplėčia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Vaikų pasiekimai ir pažangos vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Vaikas pats įsivertina savo pažangą, pavyzdžiui, pasispalvina skrituliuką kiekvieną pamoką, kas skatina refleksiją ir savarankiškumą.

Pavyzdys: Ugdymosi pasiekimų sritys

Žemiau pateikiama išsamesnė informacija apie pasiekimus ir gebėjimus vienoje iš ugdymosi sričių, pavyzdžiui, susijusioje su sveikata ir saugumu.

1. Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
   • A1. Mityba ir savarankiškumas:
     • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
     • Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
     • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
     • Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
     • Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
     • Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
   • A2. Higiena ir savitvarka:
     • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
     • Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
     • Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
     • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
     • Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
     • Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
     • Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
     • Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
     • Taisyklingai plaunasi rankas.
     • Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
   • A3. Saugus elgesys:
     • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
     • Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
     • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
     • Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
     • Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
     • Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
     • Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
     • Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
     • Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
     • Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
     • Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
2. Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
   • B1. Bendrieji judėjimo įgūdžiai:
     • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
     • Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
     • Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
     • Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
     • Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
     • Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
     • Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
     • Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
     • Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis.
     • Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
     • Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį.
     • Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
   • B2. Smulkioji motorika:
     • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
     • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
     • Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
     • Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
     • Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Pedagogai, atsižvelgdami į vaiko raidos ir vaikų kultūros dėsningumus, siekia visų vaiko galių plėtotės, tikslingai ugdo vaiko vertybines nuostatas, jausmus, mąstymą ir elgseną. Ugdymas grindžiamas kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu ir ugdymo(si) poreikių pripažinimu, sudarant sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis ir tobulėti. Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi.

tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #derme

• Kaip ieškoti auklės
• Švietimo problemos ikimokyklinėje įstaigoje
• Istorija apie Darių ir Girėną
• Atraskite auklėjimo paslaptis
• Apie Kęstučio apygardos laisvės kovotojus