Nuotraukų svarba ir jų sklaida socialiniuose tinkluose

Šiandien vis daugiau žmonių dalijasi savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose, ypač per didelį dėmesį skiriant vaikų nuotraukoms. Nors dalijimasis su artimaisiais ir draugais yra suprantamas, perdėtas nuotraukų publikavimas kelia klausimų dėl privatumo ir tinkamo elgesio ribų.

Vaikų nuotraukų kultūra socialiniuose tinkluose

Kai žmogus deda po 40 beveik vienodų savo nuotraukų, dar suprantama - greičiausiai jis jaunas ir jam tiesiog patinka jomis dalintis, komentuoti, smagu, kai nuotrauka surenka daug „laikų“. Taip paaugliai bendrauja.

Dažna besilaukianti moteris, dar net nespėjus gimti vaikui, rašo Feisbuke per telefoną, kad jau guli ligoninėje. Toks jausmas, kad norėtų taip ir parašytų: „Einu gimdyt“. O jau kai pagimdo, tik žiūrėk - nuotraukos pasipila iš ligoninės, o paskui jau visą vaiko augimą gali stebėti - tiek aprašymą, tiek nuotraukas, kartais net filmuotos medžiagos įkeliama.

Tokiais dalykais dalintis reikia tik su artimais žmonėmis, o čia dažna mama tai publikuoja visiems. Ar visi Feisbuko draugai tikrai yra draugai? Įsivaizduokime, moteris turi apie 300 draugų Feisbuke. Draugai iš vaikystės, iš mokyklos, aukštosios mokyklos, darbo, galų gale šiaip visokie pažįstami.

Guldau galvą, kad ne vienas Feisbuko drauguose turi tų, kurių nemėgsta arba gatvėje net nepasisveikina (o gal paprasčiausiai neatpažįsta). Kartais mamytė albumą padaro prieinamu ne tik savo draugams Feisbuke, bet apskritai visiems, todėl nuotraukas žiūrėti gali net ir tie, kurių ji visai nepažįstai.

Ir labai smagu, kai jie žiūri į 400 jūsų vaiko nuotraukų, kuriame užfiksuotas visas jo augimas? „Tomukas valgo“, „Tomukas paėmė telefoną“, „Tomukas sėdi“, „Tomukas miega“, „Tomukas guli“, „Tomukas juokiasi“, „Tomukas pyksta“, „Tomukas žaidžia“, „Tomukas maudosi“, „Tomukas kalba“, „Tomukas verkia“? Ir taip toliau.

Beje, prie kiekvienos nuotraukos reikia pažymėti ir tėčio Feisbuko paskyrą, kad dar ir jo seni kiemo draugai ar bendradarbiai matytų, kaip auga vaikas.

Nežinau, gal čia kai kurios mamos tuo didžiuojasi, bet aš nemanau, kad yra kuo didžiuotis. Ar kas nors iš mūsų būtume norėję, kad mama nuo pat kūdikystės publikuotų mūsų augimą keliems šimtams žmonių, su kuriais mama net nebendrauja, kurie mūsų nuotraukas būtų galėję išsisaugoti, net atsispausdinti?

Svarbiausia, kad tai yra užkrečiama. Jeigu vienas dalinasi savo tobulu gyvenimu, tai ir kitiems reikia. Būtinai reikia pasirodyti, koks vaikutis laimingas, kaip jis juokiasi, kiek daug turi žaislų, kaip šeima visur važiuoja. Tiesiog privaloma viskuo puikuotis, kad tik taptume geriausiais.

Bet tokie tėvų poelgiai kaip tik parodo ne meilę vaikui, o meilę sau - tai tik yra pasirodymas prieš kitus, kokie mes geri tėvai, kokia mūsų šeima laiminga. Kuo gi kūdikiui naudingas tas nuotraukų publikavimas? Ogi niekuo.

Ir jeigu jau turi vaiką, bet jo nuotraukų į Feisbuką nededi, visi ima sakyti - o gal vaikui kas nors negerai, kad nededa nuotraukų? Linkiu tėvams susiprotėti, kad milžiniškas vaiko nuotraukų albumas turi būti skirtas šeimai, giminaičiams, artimiems draugams, o ne publikavimui Feisbuke.

Asmeninės nuotraukos ir privatumas

Nors dalijimasis asmeninėmis nuotraukomis, įskaitant vaikų nuotraukas, yra dažnas reiškinys socialiniuose tinkluose, svarbu nepamiršti apie privatumą ir atsakingą informacijos sklaidą. Perdėtas nuotraukų kiekis ir jų viešinimas gali sukelti nepatogumų ir net pavojų.

Viena iš problemų yra ta, kad nuotraukomis gali pasinaudoti nepageidaujami asmenys, o vaikų nuotraukos gali tapti priemonėmis įvairioms nusikalstamoms veikloms. Todėl tėvai turėtų būti itin atsargūs, dalindamiesi savo vaikų nuotraukomis viešai.

Taip pat svarbu atsiminti, kad ne visi „draugai“ socialiniuose tinkluose yra tikri draugai. Dalijantis nuotraukomis su plačiu draugų ratu, rizikuojama, kad jas pamatys ir tie žmonės, kuriuos pažįstate tik paviršutiniškai, o kartais net ir visai nepažįstate.

Svarbu rasti balansą tarp noro dalintis savo gyvenimu ir poreikio saugoti savo bei savo vaikų privatumą. Nuotraukų albumas, skirtas šeimai ir artimiausiems draugams, yra kur kas saugesnė ir tinkamesnė alternatyva nei viešas nuotraukų publikavimas socialiniuose tinkluose.

Istorinis kontekstas ir atmintis

Istorija rodo, kad praeities įvykiai, ypač susiję su okupacija ir pasipriešinimu, palieka gilų pėdsaką. Nors tai ne tiesiogiai susiję su vaikų nuotraukomis, atminties išsaugojimas ir istorijos supratimas yra svarbus kiekvienam.

Pavyzdžiui, pirmoji „Aukštaitijos partizanų prisiminimų” knyga skaitytojus pasiekė 1996 metais. Rengiant spaudai tą knygą, susikaupė daug vertingos medžiagos, kuri netilpo į šimtus puslapių. Šitaip gimė antroji knyga, kurią irgi tenka skelti į dvi dalis.

Daugelis koneveikė ir tebekoneveikia buvusius stribus. Kiekvienam doram Lietuvos piliečiui suprantama, kad nemaža mūsų žmonių dalis nuėjo tarnauti okupantams. Nors ir labai skaudu tai prisiminti, bet taip buvo, iš istorijos to neišbrauksi. Stribų laikai baigėsi, nors tęsėsi jie labai ilgai.

Šiandien naudinga kartais pasikalbėt ir su vienu kitu iš jų, jie gana įdomių ir vertingų minčių pasako apie anuos, kurie paslapčiomis kuždėjo okupantams į ausį, o tokių jie nemažai žinojo ir net patys jų nemėgo.

„Stribas” mano asmeniniame gyvenime paliko siaubingą įvaizdį, bet tas įvaizdis gerokai nublanko, kada atsivėrė ypatingųjų archyvų durys. Ten pasirodė dar siaubingesnių žmonių šmėklų šešėliai, kurie turėjo ir savo vardus - pseudonimus. Tai informatoriai, įvairūs agentai, patikimieji... Tai jie tikrieji mūsų tautos vampyrai, jie tebesiurbia mūsų kraują, tyčiojasi iš mūsų laisvės ir nepriklausomybės tyliai, paslapčiomis, užsimaskavę. Ir labai blogai, kad mes daugelio jų tikrųjų vardų nežinome ir gal niekada nesužinosime.

Jie žaidžia dvigubą žaidimą, daugelis užima aukštus postus valstybinėse įstaigose. Ir jiems neblogai sekasi mus mulkint, tyčiotis iš mūsų kilnių idėjų. Buvusių MGB agentų pranešimai, kurių apstu KGB archyvo agentūrinėse bei kitose bylose, labai akivaizdžiai nušviečia tą tamsiąją, nematomą pusę NKVD, NKGB, MGB vykdytų operacijų planų, kuriuos jie naudojo prieš Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus.

MGB agentai informatoriai - tai žmonės, dėl kurių kaltės buvo išžudyta, suimta didžioji dalis mūsų partizanų, dėl jų kaltės tūkstančiai ištremta į Rusijos lagerius ir tolimąjį Sibirą, tai žmonės - judai, kuriuos reikėtų teisti, bausti be jokio pasigailėjimo, kad ateityje ta judo sėkla nesuvešėtų naujais daigais.

Ar jūs įsivaizduojate žmogų, įdavusį savo tėvą, brolį, savo kaimyną niekšams į nagus susidorojimui? Juk jie žinojo, ką darė. Ar daug jų atgailavo po 1991 metų sausio 13-osios? Vienetai, daugiausia didesnės nuodėmės nepadarę, tik davę sutikimą KGB organams tarnauti. Šitie atgailavo, o kodėl neatgailavo tie, kurių sąžines slegia dešimtys gyvybių? Šitie neatgailavo. Ir nėra vilties, kad jie kada nors atgailautų.

Ne taip jau daug paimtų gyvų partizanų buvo užverbuoti agentais smogikais. Archyvuose guli jų nuoširdūs prisipažinimai ir atgailos dėl nužudytų stribų, sovietinių aktyvistų, čekistų, tik nėra čia atgailos už vėlesnius metus, kada jie jau užverbuoti dirbo savo juodą darbą, už suvedžiotus ir nužudytus buvusius šventos kovos brolius ir seseris.

Aš manau, kad objektyviausiai ir nemeluodamas žmogus šneka, kai jam žemė po kojomis dega, kaip sakoma - įvarytas į kampą. O į kampą įvaryti, atrodo, buvo visi, kurie vėliau tapo agentais smogikais. Skaitytojas šioje knygoje ras šiek tiek sutrumpintą ir apibendrintą šitų į kampą įvarytų smogikų medžiagą, paimtą iš jų apklausos protokolų, kur jie taip nuoširdžiai kalbėjo savo prievartautojams, ir atmintis tada dar jų nešlubavo.

Išvardijo nereikšmingiausias smulkmenas, tarytum pasigardžiuodami dėstė, kad aš va tą ir aną dar žinau ir galiu papasakoti. Tada jiems galvos neskaudėjo, kad dėl vieno tokio, atrodo, nereikšmingo prasitarimo žmogus į Sibirą išvažiuos arba bus pasmerktas daugeliui metų kalėti Rusijos lageriuose.

Apskritai visi sovietinio saugumo agentai informatoriai, kurie teikė informaciją apie rezistencijos kovotojus, rašė agentūrinius pranešimus, šiandien dar gyvi ir laimingi kikena į saują, net negalvoja atgailauti nei prieš tautą, nei prieš Dievą. Daugelio jų pavardės yra žinomos, kaip ir agentų smogikų.

Mielas skaitytojau, nenorėčiau, kad, skaitydamas aprašomas išdavystes, pamanytum, jog okupantų represinėms struktūroms lengva būdavo palaužti laisvės kovotojus. Tiesa, dalis jų, patekę į enkavedistų rankas, kad išsaugotų savo gyvybę, nedvejodami pasirinko išdaviko kelią. Atrodo, kad velnias apsėdo tuos žmones. Ir tūkstančiai tokių „apsėstųjų” nepajėgia to velnio iš savęs išvaryti.

Turės dar daug laiko prabėgti, ir ne visi buvę Sibiro lagerių kankiniai sužinos, per kurio artimo „malonę” jie ten atsidūrė, per kurio artimo „malonę” jų kovos bendražygis paguldė galvą, klastingai išduotas, nes buvęs NKVD, NKGB, MGB ar KGB agentas tikrai neateis ir kaip prieš šventą altorių ant kelių neatsiklaups prie savo aukos ir niekada neatsiprašys.

Laikas nusineša į amžinybę skausmą ir ašaras, išniekinimus ir pažeminimus, sudaužo vergijos pančius. Auga nauja karta, ateina nauji žmonės, kurie kurs ir statys naują Lietuvą. Žinoma, kas praėjo, to jau nebesugrąžinsi, tų klaidų nebeištaisysi. Didelis skausmas iš praeities tebėra užgulęs tūkstančius mūsų tautiečių ir šiandien. Smurtas, žiaurumas, neapykanta.

Kerštaujama, žudoma tarytum nesąmoningai, bet kai pažvelgi atgal, matai, kad vieno tėvas kaimyną Sibiran vežė, kito tėvas draugus ant grindinio guldė, trečias iš keršto anam žmoną, vaikus iššaudė, namus sudegino. Ir šitaip metų metais sukosi tas užburtas velnio ratas, o sukosi todėl, kad kažkam taip buvo patogu, naudinga. Ir klykė sovietinė spauda: „Klasių kova! Klasių kova!” Jokios klasių kovos nebuvo. Tai mes privalome žinoti visi, jog buvo okupanto pasėta neapykantos ir keršto sėkla tarpe mūsų, kuri giliai įaugo į mūsų smegenis.

Gal todėl taip skaudžiai šiandien įgelia man kai kurie artimieji: „Kam ta nepriklausomybė? Kam ta laisvė, jeigu skurdas, smurtas ir neapykanta šalia mūsų? Galvas pakėlė įvairaus plauko padugnės, vagys, žmogžudžiai, tarytum jų nebuvo, kai valdė okupantas, o dabar, atgavus nepriklausomybę, atsirado. Visiems, garsiai šaukiantiems, kad nepriklausomybė mus palaidos, norisi pasakyti: Nepriklausomybė anksčiau ar vėliau palaidos tą blogį, palaidos visus, kas ja netikės, bet išliks Lietuva ir jos ainiai, kurie už ją kovojo, už ją aukojosi ir tikėjo ja - Lietuva be melo, be smurto, be murmančių ir burnojančių, jog Nepriklausomybė mums atnešė tik blogį ir kančias.

Baigdamas norėčiau priminti, kad ir prie šios knygos paruošimo spaudai savo pasiaukojančiu darbu ir rūpesčiu prisidėjo ne vienas patriotiškai nusiteikęs lietuvis. Norėčiau už tai visiems nuoširdžiai padėkoti, ypač tiems, kurie drąsiai pasakojo savo sunkius pergyvenimus ir sutiko be jokių išsisukinėjimų, kad būtų užrašyti jų prisiminimai. Esu labai dėkingas gimtojo krašto partizanui Algimantui Stankūnui už jo rūpestį važinėjant ir lankantis pas buvusius partizanus ir jų ryšininkus, dėkingas Redai Zavadskienei, kuri už simbolinį užmokestį perrašinėjo visus mano rankraščius, Antaninai ir Benediktui Valeikoms, rėmusiems mane morališkai, atkakliai ieškojusiems finansinės paramos, Panevėžio rajono merui Kazimierui Jočiui, kurio vadovaujami rajono valdybos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą skirti nors dalį reikiamų lėšų šios knygos leidybai.

Čia pirmieji duomenys apie „VYČIO” apygardą, kuriuos turėjo ir kuriais rėmėsi sovietų represiniai MGB organai, organizuodami čekistines karines operacijas prieš partizanus. Visa archyvinė medžiaga versta iš rusų kalbos, kur partizanai nuosekliai vadinami banditais; kai kurie neesminiai dalykai praleisti, daugelis partizanų pavardžių, kaimų pavadinimų patikslinti pagal kitus informacijos šaltinius. - R.

„VYČIO” apygardos partizanų sąrašas

Iš kontrolinės stebėjimo bylos Nr. dėl „VYČIO” apygardos Vaitelio-,,Atamano” banditų Arch.Nr. Pastaba. remiantis aukščiau pažymėta byla Nr. 9 ir byla-formuliaru (Arch. Nr. gim. 1934 m., iš Gudelių kaimo, Pagirių valsčiaus, tardyta 1947 m. liepos 15 d. Ukmergės MGB viršininko pavaduotojo papulkininkio SLEPOV. susikūrė 1944 m. Ukmergės apskrityje ir Kėdainių apskrityje Šėtos valsčiuje. - R.

1. ATKOČIŪNAS VLADAS, Broniaus. Gimęs 1917 m. Pagirių valsčiuje, Naujasodžio kaime.
2. ATKOČIŪNAS VLADAS, Antano. Gimęs 1920 m.
3. BANELIS JONAS, Simono. Gimęs 1920 m.
4. BURBULIS ANTANAS. Gimęs 1907 m.
5. BILEVIČIUS JUOZAS, Balio. Gimęs 1904 m.
6. BAGOČIŪNAS JONAS.
7. BARANAUSKAS VACLOVAS, Juozo.
8. BERANKIS JONAS.
9. BURBULIS VACYS-„TRUMENAS”.
10. CHODAKAUSKAS MIROSLAVAS.
11. ČYVAS PETRAS, Kazio. Gimęs 1912 m.
12. ČYVAS JONAS. Gimęs 1913 m. Iš Pagirių valsčiaus, Leliūnų kaimo.
13. ČINIKAS PETRAS-,,AUGINTINIS”. 20 metų amžiaus.
14. DAMBRAUSKAS JONAS, Petro. Gimęs 1912 m. Iš Pagirių valsčiaus, Kuronių kaimo.
15. DANYLA ANTANAS, Antano-„KIRNA”. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje.
16. DAUMANTAS MYKOLAS.
17. DIRSĖ VIKTORAS-„VAIDOTAS”. (Žuvo 1952 m. vasario mėn.
18. DARGUŽIS ANTANAS-„KAREIVIS”. 24 metų amžiaus. (Žuvo 1950 m.
19. DARGUŽIS PETRAS, Jono-„LIUBLINAS”.
20. GRINYS STASYS, Antano. Gimęs 1920 m. Pagirių kaimo gyventojas.
21. GRIGAS VYTAUTAS, Domo. Gimęs 1916 m. Pagirių valsčiuje, Margių kaime.
22. GRIGAS ANTANAS, Domo. Gimęs 1920 m.
23. GANUSAUSKAS ANTANAS. Kilęs iš Jonavos rajono, Mišainių kaimo.
24. GRYBAS STASYS -„BARAVYKAS”.
25. GĖGŽNA VINCAS, Alfonso-„BALANDIS”. Gimęs 1920 m. Kėdainių rajone, Būdos kaime. Būrio vadas. Žuvo 1953 m. balandžio mėn.
26. GERDVILA PETRAS-„BIMBA”. Gimęs 1919 m. Ramygalos rajone, Gvirdilų kaime. Žuvo 1953 m. vasario mėn.
27. GĖGŽNA PETRAS. Iš Kėdainių rajono, Būdos kaimo.
28. GINTAUTAS VLADAS. 24 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Vaiškonių kaimo. (Žuvo 1945 m. gruodžio mėn.
29. IVANAUSKAS HENRIKAS-BENJAMINAS, Juozo-„PAPARTIS”. Iš Kėdainių rajono, Gudžiūnų kaimo. Areštuotas 1953m. gegužės mėn.
30. JANKAUSKAS PETRAS, Petro. Gimęs 1923 m. Pagirių valsčiuje. Žuvo 1946 m. vasario mėn. 2 d.
31. JAKUČIŪNAS MATAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo. Žuvo 1949 m.
32. JAKAS EDVARDAS-„DAMBRAUSKAS”. Iš Ukmergės valsčiaus, Pagirių kaimo.
33. JASKONIS JONAS - ,,JONUKAS”.
34. JARMULKA BRONIUS-„ČIGONAS”. (1950 m.
35. JANULIS MYKOLAS, Juozo-„TAUTVYDAS”, „DAUMANTAS”, „STUMBRAS”. Gimęs 1911 m. Žuvo 1953 m.
36. JARMULKA JONAS-„DĖDELIS”. 1946 m.
37. KILIJONAS JONAS, Mykolo-„MIKAS”. Gimęs 1915 m. Iš Pagirių valsčiaus, Maišymų kaimo.
38. KILIJONAS ANTANAS, Mykolo. Gimęs 1914 m. Iš Pagirių valsčiaus, Maišymų kaimo.
39. KULIKAUSKAS FELIKSAS. Gimęs 1920 m.
40. KADŽYS VLADAS. Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo.
41. KADŽYS ALBINAS. Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo. (Išsislapstė nuo arešto.
42. KIŠKIS JUOZAS. 40 metų amžiaus.
43. KIRDONIS KAZYS-„NEMŪRA″. Iš Ramygalos rajono, Vivonių kaimo. Žuvo 1952 m.
44. KIRDONIS PRANAS. Iš Ramygalos rajono, Vivonių kaimo. (Žuvo 1948 m. Veikė „KLEVO” būryje. Gimęs 1931 m.
45. LIUBARTAS JONAS, Jono. Gimęs 1921 m.
46. LENICKAS STASYS. Gimęs 1918 m. Pagirių valsčiuje, Bebrikių kaime.
47. LYBERIS ALBINAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo.
48. LINKONIS JONAS. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo.
49. LINKONIS PRANAS-,,VYRELIS”. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo. Žuvo 1952 m.
50. LUKŠYS STASYS, Jono-„KIŠKIS″. Gimęs 1907 m.
51. LIŠKA VLADAS. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo. Žuvo 1947 m. gruodžio mėn.
52. LECKAS JUOZAS - „BERŽAITIS”. 20 metų amžiaus.
53. MALAKAUSKAS ALFONSAS, Kosto. Gimęs 1923 m.
54. MIŠKINIS JUOZAS, Igno. Gimęs 1906 m.
55. MINCĖ ALBINAS. Gimęs 1908 m. Pagirių valsčiuje, Nedervų (Valakų) kaime.
56. MAROZAS ALEKSAS. 30 metų amžiaus (raišas). Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo. (Legalizavosi.
57. MASYS ANTANAS-„TITNAGAS″, „ŠEŠIUKLASIUDURNIS”, 25 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Maulių kaimo.
58. MAROZAS PETRAS-„ŠIURNA”. Iš Ramygalos rajono, Lasongalio kaimo.
59. MACKEVIČIUS JONAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo.
60. MIKĖNAS VYTAUTAS-„TANKISTAS”. Iš Miškinių kaimo. Žuvo 1952 m. vasario mėn.
61. MIŠKINIS IGNAS-„IGNASIUKAS”. Žuvo 1952 m. vasario mėn.
62. OKMANAS VLADAS.
63. PAVASARIS STASYS, Kosto. Gimęs 1914 m.
64. PODŽECKAS STEPAS. 22 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo.
65. PAKALNIS STASYS. Gimęs 1910 m.
66. PABRINKIS PETRAS -„TETULYTĖ”. Iš Kėdainių rajono. Žuvo 1953 m. vasario mėn.
67. PALINAUSKAS PETRAS, Valentino-„VILKAS”. Gimęs 1918m. Kėdainių rajone, Liolių kaime. Paimtas gyvas 1953 m. spalio 8 d.
68. PALINAUSKAS ANTANAS, Valentino-„KLEVAS”. Gimęs 1916 m.
69. PODŽECKAS JONAS-„TĖVAS”. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo. Būrio vadas. Žuvo 1947 m.
70. PLANKIS IGNAS, Juozo. 29 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Plankių kaimo.
71. RAILA VLADAS, Jurgio. Gimęs 1911 m. Pagirių valsčiuje, Dargužių kaime. Žuvo 1945 m.
72. RAILA JONAS, Jurgio. Gimęs 1892 m. Pagirių valsčiuje, Joknių kaime.
73. RAILA SIMAS, Jurgio. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje, Margių kaime. (Buvo teistas, grįžo ir gyveno Panevėžyje.
74. RASTAUSKAS JONAS-„SERŽANTAS”. Iš Ramygalos rajono, Pauslajo kaimo. Žuvo 1948 m.
75. RAILA VLADAS-„MAKLIAKAS”, „MYKOLAITIS”. Būrio vadas. Gimęs 1925 m.
76. RAILA STASYS-„BAKONIS”. 23 metų amžiaus.
77. RAILA DOMINYKAS-„KARDELIS”. 25 metų amžiaus.
78. SADZEVIČIUS MYKOLAS, Jono. Gimęs 1885 m. Pagirių valsčiuje, Tulpiakiemio kaime.
79. SINIAUSKAS JONAS.
80. STASIUKAITIS JONAS-„ĄŽUOLAS”. Žuvęs 1952 m. vasario mėn.
81. SMETONA MARIJONAS-„KOMENDANTAS”. Iš Kavarsko rajono, Užulėnio kaimo. Žuvo 1953 m. birželio mėn.
82. SMETONA ALFONSAS, Baltraus-,,ŽYGAUDAS”. Gimęs 1915 m. „VYČIO” apygardos vado adjutantas. Žuvo 1950 m. liepos mėn.
83. SIURBLYS - BANECKAS BRONIUS-„ŠPOKAS”. Iš Ramygalos rajono, Kušleikiškio kaimo. Žuvo 1953 m. gegužės mėn.
84. ŠIRKA STASYS. Gimęs 1921 m.
85. ŠIRKA JONAS.
86. ŠUKYS MEČISLOVAS.
87. ŠEMBERGAS (NAVICKAS ANTANAS).
88. ŠIRKA LIONGINAS-„JABLONSKAS”. Iš Pagirių valsčiaus, Paguirių kaimo.
89. ŠEMEŽYS JUOZAS„TIKRAS BROLIS”. Gimęs Steponavos kaime. Vienu metu buvo „VYČIO” apygardos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio mėn.
90. ŠAULYS STASYS. 30 metų amžiaus.
91. „SAMANIS”. Gimęs 1908 m. Pagirių valsčiuje, Aneliavos kaime. Būrio vadas ir „VYČIO” apygardos vadas. Žuvo 1948 m. gegužės mėn.
92. VAIČIŪNAS VLADAS, Jono-,ŽILVITIS”. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje.
93. VAIČIŪNAS DOMAS, Petro. Gimęs 1896 m.
94. VĖBRA ANTANAS, Petro. Gimęs 1925 m.
95. VĖBRA JONAS, Petro.
96. BALAIŠYTĖ KOTRYNA. Iš Pagirių valsčiaus, Dainių kaimo. (Partizanų rėmėja.
97. VANSKAVIČIUS JONAS, Antano. Iš Čerelių kaimo.
98. ŽUKAUSKAS STASYS, Petro-„LAPAS”. Gimęs 1918 m. Kėdainių rajone, Pašėtės kaime.
99. VITAS JULIUS. Iš Ramygalos rajono, Bitinų kaimo.
100. PAKELTIS ANTANAS-„POTIOMKIN AS”. Iš Pagirių valsčiaus, Užuraisčių kaimo.
101. ŠYVIS ANTANAS-„ŠALAPKA”. Iš Pagirių valsčiaus, Užuraisčių kaimo.
102. PODŽECKAS VYTAUTAS. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo. Žuvo 1945 m.
103. PLANKIS ANTANAS. Iš Plankių kaimo.
104. NACEVIČIUS ANTANAS. Žuvo 1950 m.
105. VAIČIŪNAS ANTANAS-„RUGELIS”. Gimęs 1927 m. Siesi kuose.
106. MAROZAS JONAS. Žuvo 1948 m.
107. ČIŽAUSKAS EDVARDAS - „DŽIUGAS”. Gimęs 1915 m. Bū ryje nuo 1944 m. spalio mėn.

tags: #dieduko #ir #vaiko #nuotraukos

• Informacija apie "Purieną"
• pratimai kūdikiams ant kamuolio
• kaip darželių stoka veikia moterų galimybes dirbti
• Atraskite lavinamųjų žaidimų naudą
• Jautrus prisiminimas