Šiuolaikiniame nuolatiniame informacijos sraute tėvams vis dažniau tenka spręsti dilemą: kaip išauklėti vaiką, nepamirštant nei meilės, nei būtinų taisyklių? Dažnai girdimas „ne“ sukelia įtampą, tačiau psichologai pabrėžia - šis žodis yra svarbus vaiko saugumui ir asmenybės formavimuisi.

Augalininkystės metafora puikiai atspindi vaikų auklėjimą: pasėtai ir dygstančiai sėklelei reikia didžiausio dėmesio ir šilumos, tačiau vėliau augalą reikia pamažu grūdinti. Jeigu vaikams visą laiką sakysime tik „taip“, bus toks pat efektas, kaip iš šiltnamio augalą išnešus tiesiai į šaltą lauką. Tėvai vaikams privalo sakyti „ne“ ir nubrėžti aiškias elgesio ribas.
Svarbu ne tik vaiką sudrausminti, tačiau ir įsigilinti, kokį jausmą jis išgyvena konkrečioje situacijoje. Su žodžiu „ne“ lengviau susidraugauti tada, kai jam kompaniją palaiko „bet“, „nes“, „o“, „todėl“, „tačiau“ ir kiti aiškinamieji žodžiai.
Suaugusiųjų smegenys yra sudėtingesnės nei vaikų, todėl mažieji, išgirdę neiginį, jį gali suprasti kaip teiginį. Jei sakome „nebėk“, jie informaciją priima kaip „bėk“. Bendraujant su vaikais reikėtų atidžiai atsirinkti žodžius: vietoj „nebėk“ geriau sakyti „prašau eiti ramiau“.
Taip pat svarbu vengti etikečių klijavimo ir nuolatinio lyginimo su kitais. Vaikai, girdintys frazes „tu blogas“, „tu nevikšra“ ar „kodėl negali būti kaip sesė“, praranda pasitikėjimą savo jėgomis. Geriau vertinti vaiko elgesį, o ne patį vaiką.

Vaikai dažnai pyksta dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusieji: kai jaučiasi nesaugūs, kai kas nors sugėdina, pašiepia ar neleidžia realizuoti savo idėjų. Svarbu atskirti jausmus ir elgesį - paaiškinti, kad galime jausti visokius jausmus, tačiau neturime teisės mušti, įžeidinėti kitų žmonių ar laužyti daiktų.
| Veiksmas | Rekomenduojamas būdas |
|---|---|
| Vaikas pyksta | Ramiai pasikalbėti, apkabinti, išklausyti |
| Būtina nustatyti ribas | Paaiškinti „kodėl“ (nes, todėl, tačiau) |
| Vaikas nenori kalbėti | Žaisti kartu, nepeikti, nespausti |
Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos. Kai klausomės mažylio ir apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame jam pasijusti geriau ir stipriname pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais žmonėmis.