Akušerė yra sveikatos priežiūros specialistė, išmokyta padėti nėščioms moterims gimdymo metu ir po kūdikio gimimo. Akušerėmis gali dirbti tiek vyrai, tiek moterys. Šios specialistės neatsiejama modernios akušerinę pagalbą teikiančios komandos dalis, o jų darbas reikalauja didelės atsakomybės, empatijos ir nuolatinio poreikio tobulėti.
Akušerės dirba ligoninių gimdymo skyriuose, akušerių konsultaciniuose centruose bei bendruomenės sveikatos centruose. Pagrindiniai akušerių darbai apima švietimą, mokymą, priežiūrą ir slaugą. Jos padeda besilaukiančioms moterims pasiruošti gimdymui, teikia informaciją apie žindymą, o atsikūrus nusiskundimams, nukreipia pacientes gydytojo konsultacijai.

Akušerijos žinių randama ketvirtame-trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipto, Indijos, Tibeto literatūros šaltiniuose. 16 a. akušerija tapo savarankiška medicinos šaka, jos mokyklų susikūrė Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje. 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje išsiplėtojo gamtos mokslai ir medicina, o vengrų akušerio I. Ph. Semmelweiso ir anglų chirurgo J. Listerio darbai padėjo atsirasti aseptikai ir antiseptikai.
Lietuvoje akušerija pradėta dėstyti 1781 m., kai Vilniaus universitete atidarytas Medicinos fakultetas. 1775 m. N. Regnier iniciatyva Vilniuje, Šv. Roko ligoninėje, įsteigtas pirmasis Gimdymo skyrius. 19 a.-20 a. pradžioje akušerėmis Lietuvos moterys mokėsi Tartu ir Maskvos universitetuose akušerių kursuose, o 1880 m. Vilniuje atidaryta gubernijos akušerių mokykla.
Akušeris ir ginekologas yra medicinos specialistai, kurie rūpinasi moterų sveikata, tačiau jų kompetencijos sritys ir teikiamos paslaugos yra šiek tiek skirtingos. Akušerija ir ginekologija dažnai veikia kartu, tačiau kiekviena sritis turi savo specifines funkcijas:
Svarbu pabrėžti, kad akušerės savarankiškai gali sekti mažos rizikos nėštumus, prižiūrėti mažos rizikos gimdymus ir tokiu būdu sumažinti darbo krūvį gydytojams akušeriams ginekologams, kurių pagalba reikalinga didelės rizikos nėščiosioms ir gimdyvėms.

Norint užtikrinti sklandžią nėštumo eigą, naudojami įvairūs tyrimo metodai. Pagrindiniai tyrimo metodai apima nėščiosios apklausą (anamnezę), išorinį tyrimą (apžiūrą, matavimą, apčiuopą, auskultaciją), vidinį akušerinį tyrimą pro makštį bei laboratorinius ir bendruosius tyrimus (kraujospūdžio matavimą, kūno masės nustatymą).
Papildomi tyrimo metodai, padedantys detaliau įvertinti būklę:
| Tyrimo metodas | Paskirtis |
|---|---|
| Išorinis tyrimas | Vaisiaus padėties ir širdies tonų nustatymas |
| Ultragarsas | Anatomijos ir vaisiaus vystymosi vertinimas |
| Kardiotokografija | Gimdos susitraukimų stebėsena |
Bėgant metams, labai keitėsi požiūris į akušeres ir keitėsi jų atliekamas darbas. Akušerės tampa vis labiau matomos visuomenėje. Jos ne tik prižiūri nėščias ar gimdančias pacientes, bet yra atsakingos už moters sveikatą visą reprodukcinį laikotarpį. Šios specialistės randa greičiausią sprendimą, kai pacientėms iškyla įvairių klausimų, susijusių su sveikata.
Akušerės darbas ypatingas, nes ji prižiūri iš karto du pacientus, apie nėštumą edukuoja visą moters šeimą. Vienas iš sėkmės rodiklių - pagal kompetenciją savarankiškai sprendimus priimančios akušerės, kurios savo darbais ir profesionalumu keičia visuomenės požiūrį į nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrą, skatina jomis pasitikėti ir patikėti vis platesnį visuomenės ratą.