Kalcio trūkumas vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
Kalcis yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizmui, būtinas ne tik kaulų ir dantų tvirtumui, bet ir daugybei gyvybiškai svarbių procesų. Kalcio trūkumas, ypač vaikystėje, gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime kalcio svarbą, jo trūkumo priežastis, simptomus, diagnostiką bei gydymo ir prevencijos būdus.
Ką reiškia kalcio trūkumas organizme?
Kalcio trūkumas - tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio mineralo kiekio, kad būtų palaikomos visos jo atliekamos funkcijos. Kalcis daugiausia saugomas kauluose ir dantyse, kurie veikia tarsi sandėlis. Kai iš maisto jo gauname per mažai, organizmas ima skubiai traukti kalcį iš kaulų, kad užtikrintų stabilų lygį kraujyje. Ilgainiui tai gali susilpninti kaulus, sukelti jų retėjimą ar net osteoporozę. Nors dažniausiai kalcio trūkumas vystosi lėtai, būtent tame ir slypi pavojus. Simptomai atsiranda tik tada, kai jau atsiranda pasekmės.
Kodėl vaikams trūksta kalcio: pagrindinės priežastys
Nors kalcis yra vienas dažniausiai maiste sutinkamų mineralų, vis daugiau vaikų susiduria su jo trūkumu. Priežasčių, kodėl organizmui ima stigti kalcio, gali būti įvairių - nuo netinkamos mitybos iki sutrikusio pasisavinimo ar tam tikrų ligų.
- Nepakankamas kalcio kiekis maiste. Viena dažniausių priežasčių - menkas kalcio turinčių produktų (pieno, sūrių, jogurto, žalialapių daržovių, riešutų) vartojimas. Kartais tėvai nežino, kiek kalcio reikia vaikui: 1-3 metų vaikams rekomenduojama apie 700 mg per dieną, 9-18 metų paaugliams - iki 1300 mg.
- Sutrikęs pasisavinimas. Net jei kalcio gauname pakankamai, organizmas gali jo tinkamai nepasisavinti dėl žarnyno ligų ar vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti plonojoje žarnoje.
- Padidėjęs poreikis. Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais (paauglystėje, nėštumo ar žindymo metu, menopauzės laikotarpiu ar senstant) organizmui reikia daugiau kalcio. Vaikų organizmui kalcis yra vienas svarbiausių mineralų, nes jis tiesiogiai susijęs su kaulų ir dantų formavimusi.
- Gyvenimo būdo veiksniai. Kalcio netekimą skatina per didelis kavos, druskos ar alkoholio vartojimas, rūkymas bei žemas fizinis aktyvumas.
- Tam tikri vaistai ar ligos. Pavyzdžiui, kai kurie šlapimą varantys vaistai ar hormonų disbalansas (skydliaukės, prieskydinės liaukos sutrikimai) gali mažinti kalcio kiekį.
Kalcio trūkumo organizme simptomai vaikams
Kalcio trūkumo organizme simptomai dažnai vystosi lėtai ir iš pradžių būna gana neryškūs, todėl juos lengva supainioti su kitais negalavimais. Vis dėlto, kuo ilgiau organizmui trūksta šio mineralo, tuo aiškiau pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai.
Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, gali pradėti varginti kojų raumenų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, padažnėjęs širdies ritmas. Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida. Ilgame negalavimų ir ligų sąraše dėl šių svarbių medžiagų trūkumo yra ir rachitas.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Raumenų mėšlungis ir spazmai. Vienas ankstyviausių kalcio trūkumo signalų - dažnai pasikartojantys mėšlungiai, ypač naktį arba po fizinio krūvio.
- Dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse. Gali atsirasti dilgčiojimo pojūtis pirštuose, rankose ar aplink burną, kuris rodo nervų sistemos jautrumą dėl sumažėjusio kalcio lygio.
- Lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, sausa oda. Kalcis svarbus ne tik kaulams, bet ir odos bei nagų struktūrai, todėl jų būklė gali pablogėti.
- Dantų problemos. Trūkstant kalcio, dantys tampa trapūs, dažniau pasireiškia ėduonis ar dantenų uždegimas. Pastebimas lėtesnis dantų dygimas.
- Kaulų skausmai ir padidėjusi lūžių rizika. Ilgainiui kalcio trūkumas silpnina kaulus, gali pasireikšti osteopenija ar osteoporozė. Vaikams kaulai tampa trapesni, todėl jie gali dažniau kristi ir patirti traumas.
- Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nuovargis. Kalcis dalyvauja nervinių impulsų perdavime, todėl jo stoka gali paveikti ir emocinę būklę. Vaikas gali tapti irzlus, greičiau pavargti, prastėti miegas.
Diagnozė: kaip nustatomas kalcio trūkumas?
Kadangi kalcio trūkumas dažnai vystosi lėtai ir jo požymiai gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų simptomus, labai svarbu tiksliai nustatyti, ar organizmui iš tiesų trūksta šio mineralo. Tai galima padaryti tik atlikus tam tikrus medicininius tyrimus ir įvertinus bendrą sveikatos būklę.
Pagrindiniai tyrimai, padedantys diagnozuoti kalcio trūkumą:
- Kraujo tyrimai. Atliekamas bendras kalcio kiekio kraujyje tyrimas (bendrasis kalcis) ir kartais - jonizuoto kalcio tyrimas, kuris parodo aktyviosios kalcio formos kiekį. Tai tiksliausias būdas nustatyti, ar šiuo metu kraujyje pakanka kalcio.
- Vitamino D kiekio tyrimas. Vitaminas D būtinas kalciui pasisavinti, todėl jei jo trūksta, organizmas gali tiesiog neįsisavinti kalcio, nors suvartojamas pakankamas jo kiekis.
- Kaulų mineralinio tankio tyrimas (densitometrija). Tai tyrimas, matuojantis kaulų tvirtumą. Jis dažnai skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, moterims po menopauzės ar tiems, kuriems jau pasireiškė kaulų trapumo požymiai.
Diagnozės metu gydytojas taip pat vertina mitybos įpročius, gyvenimo būdą, vartojamus vaistus bei kitus sveikatos rizikos veiksnius. Tik visapusiškai įvertinus situaciją galima tiksliai nustatyti, ar kalcio trūkumas yra pagrindinė problemų priežastis, ir parinkti tinkamiausią sprendimą.
Gydymas ir prevencija
Kai nustatomas kalcio trūkumas, svarbiausias tikslas - kuo greičiau atkurti šio mineralo pusiausvyrą organizme ir užkirsti kelią tolimesniam jo netekimui. Tam dažniausiai taikomos kelios pagrindinės strategijos: subalansuota mityba, papildų vartojimas (jei jų reikia) bei tinkamas vitamino D kiekis, kartu koreguojant gyvenimo būdą.
Subalansuota mityba
Žinoma, geriausias būdas papildyti kalcio atsargas - natūralus jo gavimas su maistu. Į kasdienį racioną verta įtraukti:
- Pieno produktus (pieną, jogurtą, varškę, sūrius). Pavyzdžiui, pusėje stiklinės jogurto be priedų yra 207 mg kalcio, viena sūrio riekė turi maždaug 112 mg.
- Žuvį su kaulais (sardines, lašišą).
- Žalialapes daržoves (brokolius, špinatus, kopūstus). Ketvirtadalis stiklinės špinatų - apie 60 mg.
- Riešutus ir sėklas (migdolus, sezamo sėklas, chia).
- Ankštinius augalus (baltąsias ir raudonąsias pupeles, avinžirnius).
Svarbu atsiminti, kad kalcio pasisavinimą labai pagerina vitaminas D, todėl reikėtų pasirūpinti pakankamu jo kiekiu - tiek iš saulės, tiek iš maisto ar papildų. Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D. Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė pabrėžia, kad vaikui augant vienam kilogramui kūno svorio mažyliui reikalinga net 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.
Kalcio papildai
O kai vien mitybos nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti kalcio papildus. Jie gali būti įvairių formų - kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam patogiausia. Pavyzdžiui, kapsules ypač patogu vartoti kelionėse ar tiems, kurie nuolat skuba. Milteliai - lengvai maišomi su vandeniu ar sultimis ir yra greitai pasisavinami. O tabletės - tai klasikinė forma, dažnai papildyta vitaminu D, kad pagerintų kalcio įsisavinimą. Renkantis papildus, labai svarbu laikytis nurodytos dozės ir įvertinti nurodytą elementinio kalcio kiekį bei asmeninius veiksnius - virškinimo ypatumus, vartojamus vaistus ar lėtines ligas. Dažniausiai vartojamos formos - kalcio karbonatas (40 % elementinio kalcio) ir kalcio citratas (21 %). Kalcio karbonatą reikia vartoti su maistu, nes jo įsisavinimui būtina skrandžio rūgštis. Optimali dozė - iki 500 mg vienu kartu, padalinta per kelis vartojimus dienos eigoje. Prieš pradedant vartoti papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Be to, nepamirškite ir apie gyvenimo būdo pokyčius. Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Taip pat reikėtų riboti kofeino, alkoholio ir druskos vartojimą ir rūkyti kuo mažiau ar visai mesti, kadangi rūkymas mažina kalcio pasisavinimą ir silpnina kaulus.
Vitamino D nekauliniai poveikiai
Galimos komplikacijos, jei kalcio trūksta ilgesnį laiką
Ilgalaikis kalcio trūkumas nėra tik laikinas nepatogumas - jis gali sukelti rimtų ir sunkiai grįžtamų sveikatos problemų. Kadangi kalcis būtinas ne tik kaulams, bet ir širdies, raumenų bei nervų sistemai, jo stoka paveikia beveik visą organizmą.
Galimos komplikacijos:
- Osteopenija ir osteoporozė. Ilgai trunkantis kalcio trūkumas silpnina kaulus, jie tampa trapūs. Osteoporozė žymiai padidina lūžių riziką.
- Dantų problemos. Trūkstant kalcio, silpnėja dantų emalis, gali atsirasti ėduonis, dantenų uždegimas, dantys tampa jautrūs ir greičiau nusidėvi.
- Širdies ritmo sutrikimai. Sunkus kalcio deficitas veikia širdies raumenį - gali kilti aritmijos, širdies plakimo padažnėjimas, kraujospūdžio svyravimai.
- Nervų sistemos sutrikimai. Stiprus ir užsitęsęs trūkumas gali sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą - pasireiškia raumenų traukuliai, rankų drebėjimas, tirpimas, sunkiais atvejais - traukuliai ar sąmonės praradimas.
Šios komplikacijos išsivysto palaipsniui, todėl labai svarbu pastebėti ankstyvuosius kalcio trūkumo organizme simptomus ir imtis veiksmų kuo greičiau. Besirūpinant tinkama mityba, fiziniu aktyvumu ir, prireikus vartojant maisto papildus, galima išvengti rimtų padarinių sveikatai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
