Fizinė vaiko raida ikimokykliniame amžiuje: svarba ir skatinimas
Ikimokyklinis vaiko amžius, apimantis 3-5 gyvenimo metus, yra ypatingas laikotarpis. Šiais metais vaikai išeina už šeimos ribų, įgyja nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Jie yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai ir eksperimentuoja su savo aplinka, norėdami sužinoti, kas vyksta, kai jie bendrauja su kitais žmonėmis, išbando daiktus bei medžiagas.
Tam, kad galima būtų pradėti kalbėti apie vaiko ugdymą, visų pirma reikėtų išsiaiškinti vaiko bendruosius ir individualius fizinius, psichologinius bei sociologinius faktorius. Daugelis psichologų, pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimus ir suformulavę teorijas apie vaiko raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka. Šios teorijos apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia būdingus bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Tačiau visada išlieka ir individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu.
Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos, išsivystymo lygis (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinį amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas, pomėgiai, savivaizdis. Kad būtų aiškiau, reikia išskirti keturias vaiko raidos sritis - socialinę ir emocinę, fizinę, pažinimo bei kalbos. Nors suskirstymas ir būtinas, ir naudingas, tam tikra prasme jis vis dėlto yra dirbtinis.
Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi.
Fizinės raidos samprata ir esminė svarba
Fizinė raida apima vaiko judėjimo įgūdžius. Kartais fizinė raida vaiko darželio grupėje laikoma suprantamu dalyku, nes manoma, kad ji vyksta be jokių pastangų. Tačiau fizinės raidos skatinimo nauda yra išsamiai ištirta. Konstatuojama, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus asmens sveikatai ir gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinis ugdymas turi įtakos vaiko pažinimo rezultatams, bendrai sveikatos būklei, savigarbai, streso valdymui ir socialinei raidai.
Geriau fiziškai išsivystę vaikai įveikia sudėtingesnes užduotis ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo fizinius poreikius, pavyzdžiui, apsirengti patiems. Be to, fizinė raida darželyje skatina socialinę ir emocinę raidą. Kai vaikai suvokia, ką geba jų kūnas, jie įgyja pasitikėjimo.
Fizinio aktyvumo nauda ir įtaka bendrai vaiko raidai
Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai.
Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius. Pažymima, kad aktyviausias žmogaus gyvenimo laikotarpis yra ikimokyklinis amžius, nes vėliau vaikai turi didžiąją dalį laiko skirti mokymuisi, o fizinio aktyvumo laiko nebelieka. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu.
12 lengvų pratimų vaikams namuose
Smulkiosios motorikos ir rašymo įgūdžių ugdymas
Rašymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis daugelio įgūdžių. Prieš pradedant rašyti, vaikas pirmiausia turi išvystyti tam tikrus rašymui reikalingus įgūdžius (pre-writing skills). Vienas iš svarbiausių aspektų, turinčių įtakos rašysenai, - rašymo priemonės laikymas (pencil grasp). Jau tuomet, kai mažylis pradeda griebti ir laikyti daiktus delne, jis mažais žingsneliais artėja prie to momento, kai paims rašymo priemonę.
Fizinė raida atsiskleidžia ir naudojant rašymo priemones (kreideles, pieštukus, žymeklius). Kodėl svarbu išugdyti tinkamus rašymo įgūdžius? Šie įgūdžiai svarbūs, nes leidžia vaikui sklandžiai ir efektyviai naudoti rašymo priemonę. Jeigu šie įgūdžiai nėra pakankamai gerai išugdyti, lydi tokie jausmai kaip nusivylimas ir priešiškumas rašymo užduočiai, neįskaitomas raštas, greitas nuovargis rašymo metu, nepasitikėjimas savimi.
Kiti svarbūs rašymo įgūdžiai apima abipusę rankų integraciją, t. y. gebėjimą naudoti abi rankas vienu metu, kai viena ranka yra pagrindinė, bei vizualinį suvokimą - galvos smegenų gebėjimą interpretuoti ir suteikti prasmę pamatytiems vaizdams.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos vaidmuo fizinės raidos skatinime
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Ikimokyklinio ugdymo sistemos tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vadovaujantis Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principu. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ypatingas dėmesys skiriamas fizinės raidos skatinimui per judraus patirtinio ugdymosi kontekstą, kurio paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymo(si) situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymo(si) sričių veiklose.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų fizinio aktyvumo sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyvesniam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai, nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis.
Tėvų vaidmuo ir bendradarbiavimas
Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę. Visų pirma, tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.
Namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tai reiškia, kad vaikui turėtų būti prieinamos knygos, edukaciniai žaislai, meno priemonės ir kiti daiktai, kurie skatina tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Tėvai turėtų skatinti vaiką būti savarankišku ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai gali būti paprastos kasdienės užduotys, tokios kaip savo žaislų susidėjimas, drabužių susitvarkymas ar stalo padengimas.
Tėvai ir pedagogai turėtų kartu nustatyti realius tikslus vaiko raidai ir reguliariai aptarti pažangą jų siekiant. Tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, demonstruodami mokymosi visą gyvenimą vertę. Kai vaikai mato, kad jų tėvai skaito knygas, mokosi naujų dalykų ar sprendžia problemas, jie perima šias vertybes ir elgesio modelius.
Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir specialieji poreikiai
Vaikų ugdymas ir socialinė rizika. Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neveda vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaiga yra atokiau nuo namų ir vaikus tenka vežioti patiems. Todėl šiuo metu vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas daugelyje Lietuvos savivaldybių yra privalomas bei nemokamas. Prireikus tiek vaikui, tiek ir tėvams paslaugas teikia švietimo pagalbos specialistai.
Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).
Vaikų ugdymo pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymo sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Viena iš svarbiausių vertybinių nuostatų, kurią siekiama ugdyti, yra domėjimasis tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Tai glaudžiai susiję su fizine raida ir sveikų įpročių formavimu nuo pat mažens.
tags: #fizinei #vaiku #raidai #ikimokykliniame #amziuje #budinga
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
