Diskusijos ir iššūkiai: atimtų vaikų atvejai ir Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma

Lietuvoje pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) veiksmai, susiję su vaikų paėmimu iš šeimų. Įvykiai Kaune, kai nuo tėvų buvo atskirti mažamečiai vaikai, išjudino visuomenę ir sukėlė platų rezonansą, verčiantį diskutuoti apie reformuotos sistemos veiksmingumą ir taikomus metodus. Šie įvykiai atvėrė ir gilesnes problemas, susijusias su įstatymo aiškinimu, finansavimu ir specialistų kompetencija.

Kauno incidentas: pliaukštelėjimas, sukėlęs audrą

Dėmesys į atimtų vaikų problemą ypač sustiprėjo po incidento Kaune, kai nuo tėvų buvo atskirtas mažylis esą dėl to, kad mama viešoje vietoje pliaukštelėjimu jį tramdė. Kaunietės Eglės elgesys praeivių dėmesį patraukė, kai moteris su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti. „Vaikas bėgo labai didelį atstumą ir žinojau, kad bus toks pavojingas posūkis, kur dviračiai važiuoja. Palikusi mergaitę aš bėgau paskui. Aš jo prieš tai maldavau, prašiau - sustok, sustok, nebėk. Bet jam tie maldavimai... vaikas nelabai klauso. Aš tada jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų trinktelėjau per rankytę“, - aiškino atimtų vaikų mama Eglė. Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai. Sužinojęs apie incidentą į komisariatą atskubėjo ir vaikų tėtis. Tėvų teigimu, atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai. Vežant vaiką atlikti tyrimo berniukas, pasakoja tėvai, pravirko, todėl tėvas paėmė jį iš kėdutės ir išsinešė nuraminti į lauką. Tarnybos specialistas, pasak tėvo, „pasiuto ir pradėjo vaiką plėšte plėšti iš rankų“. Į pagalbą šoko ištiktam vyrui esą puolė pro šalį važiavę pašaliniai žmonės. Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau - atiduoti globėjams.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja A. Jakavonienė pasakojo, kad specialistai gavo informaciją iš policijos įstaigos apie tai, kad tėvas grįžo kartu su vaikais į gyvenamąją vietą ir atsisako vaikus vežti apžiūrai. „Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tuo metu vyko suteikti informaciją, pagalbą tėvui kartu vykstant į Kauno klinikas. Grįžus iš Kauno klinikų buvo vertinamas vaikams grėsmės lygis pagal nustatytus kriterijus ir buvo nustatyti tam tikri grėsmės veiksniai, kurie turėjo įtakos sprendimui, kad aplinka, kurioje auga vaikai, jiems tuo momentu buvo nesaugi ir vaikai buvo paimti iš šeimos“, - aiškino A. Jakavonienė. Ji pabrėžė, kad vaikai nebuvo atimti tik dėl pliaukštelėjimo, kaip sako patys tėvai. Anot jos, buvo nustatyta daugiau požymių, kad tėvai taiko auklėjimo metodus, kurie gali būti prilyginami smurtui. „Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, - teigė ji.

Dėl kilusio ažiotažo žiniasklaidoje, su šeima pradėjo bendrauti ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Trečiadienį Kaune posėdžiavusi atvejo vadybos komisija nusprendė grąžinti paimtus vaikus tėčiui. Tėvas teigė, kad vaikų motina kol kas turės gyventi atskirai, o pats sutiko su daugybe iškeltų sąlygų. „Specialistai nuolat lankysis mūsų namuose. Psichologai bendraus tiek su mumis, tiek su vaikais, lankysime kursus. Aš su viskuo sutinku, kad tik vaikai būtų namuose“, - teigė Kručinskas. A. Jakavonienė patvirtino, kad motinai taikoma kardomoji priemonė - jai uždrausta lankytis namuose ir bendrauti su sūnumi. Su dukra ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaunietei matytis neuždraudė. Vaikai tėvams gali būti grąžinti tik tada, kai nebeliks visų rizikos veiksnių, kurie kėlė pavojų paėmimo metu.

Tuo tarpu pati motina Eglė teigė, kad jai uždrausta bendrauti su sūnumi ir kad šeima nesulaukė tinkamo bendradarbiavimo iš Tarnybos. „Deja, su motina mūsų specialistai neturi galimybių bendrauti ir bendradarbiauti, nes motina atsisako“, - spaudos konferencijoje teigė A. Jakavonienė. Ji patvirtino, kad motina nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose ir atsisakė mobilios komandos duomenų. Policija patvirtino, kad įvykio metu Eglė buvo blaivi, paneigdama pradinius Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės viešus pasisakymus apie motinos neblaivumą. Už šmeižtą atsiprašė pati A. Jakavonienė, pabrėždama, kad „byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių viešuosius pasisakymus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės apie tai, kad motina buvo neblaivi.“

Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma ir iššūkiai

Liepos mėnesį pertvarkyta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba susiduria su dideliu visuomenės nerimu. „Paskaičius įstatymą tarsi gerai, bet pats vykdymas baisus, neparuoštas“, - LRT TELEVIZIJAI kalbėjo protestuotoja. Žmones nerimauti verčia pranešimai, kaip buvo vykdoma Tarnybos specialistų atranka - paaiškėjo, kad Kaune dirbo labai panašią į nacių simboliką, kaukoles mėgstantis Tarnybos specialistas, prieš aštuonerius metus baustas už nacistinių simbolių demonstravimą. Jis 9 kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje. Negana to, šis tarnybos specialistas buvo subūręs nusikalstamą grupę, kuri grobstė PVM, jam teistumas turėtų baigtis tik 2020 m. Dėmesys krypsta ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kurios darbuotojas, dalyvavęs paimant vaikus, pasirodė nekart turėjęs reikalų su teisėsauga, teistas už PVM grobstymą.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybė tikina, kad su mažamečiais dirbti negali tik seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdę asmenys, o reformuojamai Tarnybai labai trūko žmonių. „Tikrai žmonės buvo priimami labai greitai ir jų reikėjo labai daug, nes iš viso per tą laikotarpį priimta apie 150 žmonių“, - sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Laima Palinskaitė. Laidos „Savaitė“ šaltinių teigimu, pertvarkomos tarnybos specialistų mokymams skirta per mažai dėmesio - į seminarus vyko tik vienas kitas, vėliau vietoje mokęs kolegas.

Skelbiama apie tūkstančius iš šeimų atimtų vaikų. Žmonės netiki, kad Lietuvos šeimose taip smurtaujama. „Per keturis mėnesius atėmė per 1000 vaikų. Tai reiškia per dieną po 8-10 vaikų. Tai didelis skaičius Lietuvos visuomenei“, - samprotavo protestuotoja. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo šių metų liepos 1-osios iki spalio 29 d. ryto iš nesaugios aplinkos paimti 906 vaikai, 79 iš jų grąžinti į šeimas. Tarnyba tikina, kad vaikas paimamas tik nustačius, kad jam yra nesaugu, neužtikrinama jo priežiūra, prieš vaiką smurtaujama. Oponentai tikina, kad dabar įstatymas vaikų kankintojus ir tik retsykiais savo atžalas plekštelėjimu paauklėjančius sustatė į vieną gretą, o tai esą neteisinga. „Dabar tėvas, pliaukštelėjęs vaikui, ir tėvas, kuris rimtai sužaloja vaiką, yra beveik vienodoje pozicijoje, tai neadekvatu“, - akcentavo Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo. Vaiko teisių apsaugos pareigūnai tikina, kad tai yra netiesa - vertinama aplinkybių visuma.

Buvęs šios Tarnybos vadovas Jan Maciejevski tikina, kad dabar įstatymas tiksliai apibrėžė standartus, kaip vertinti, neliko chaoso, kai vaiko likimas būdavo atiduotas savivaldybių politikų nuožiūrai. „Nebuvo reglamentuota, kokias teises turi tėvai, kokiu būdu jiems suvaržomos teisės, kokias teises jie turi gintis, kam skųsti sprendimus (nebuvo normaliai sprendimai priimami, o ginčyti buvo galima tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl laikinosios globos nustatymo)“, - LRT kalbėjo buvęs Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius. Dabar, jei šeima pripažįsta sunkumus, priima pagalbą, sutinka bendradarbiauti ir jei vaiko sveikatai ar gyvybei nėra realios grėsmės, gali būti nustatomas žemesnis, pirmasis grėsmės lygis. Tuomet vaikas nėra paimamas iš šeimos.

Vaiko teisių apsaugos statistika (2018 m. liepos 1 d. - spalio 29 d.)

Vaiko teisių gynėjai sako, kad įstatymas yra geras, daug blogiau, kad vaiko teisės nėra prioritetas vyriausybei, todėl ji nesiėmė įstatymo aiškinimo visuomenei, o svarbiausia - biudžete nėra skirta pakankamai lėšų, todėl šiandien paslaugos šeimoms daug kur, ypač provincijoje, tik miražas. Dar daugiau - rugsėjį turėjęs būti parengtas bazinis paslaugų šeimoms paketas vis dar neegzistuoja. Pernai priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas numato, kad šeimoms turėtų būti teikiama 30 įvairių paslaugų: socialinių įgūdžių ugdymo, psichologų, teisinės ir kitos. Tačiau vyriausybė iki šiol nepatvirtino bazinio paslaugų šeimai paketo, nors turėjo tai padaryti dar iki rugsėjo. Ministras Linas Kukuraitis tik skėsčioja rankomis, teigdamas, kad keturios ministerijos, savivaldybės bei kai kurios visuomeninės organizacijos neskuba šio aprašo derinti: „Daug derinimų ir taip išėjo, kad neįtilpom į ribas.“ Skaičiuota, kad šioms paslaugoms reikia maždaug 300 mln. eurų, bet visa ši suma valstybės biudžete tikriausiai nebus numatyta. Valdininkai kalba, kad paslaugas planuojama įvesti palaipsniui per trejus metus. Tad dabar šeimų stiprinimui būtinos paslaugos liks kaip ir anksčiau - prieinamesnės didžiųjų miestų gyventojams. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad planuodama labai svarbias ir reikalingas reformas valdžia sutelkia dėmesį į teisinį reglamentavimą, tačiau mažai galvojama, kas ir kokiomis priemonėmis tą reformą įgyvendins. „Panašu, kad ne visos rizikos yra įvertintos“, - komentavo politologė.

Visuomenės reakcija ir protestai

Įvykiai Kaune išjudino ištikimiausius Neringos Venckienės rėmėjus. Tarp protestuotojų po skėčiu veidą nuo kamerų slėpė Garliavos „metraštininkas“ Renaldas Ščiglinskas, šalia - ubagų karaliumi besivadinantis Vytautas Šustauskas, čia pat - ir Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) vėliava. Judėjimą įkūrė advokatas Kęstutis Čilinskas, vėliau judėjimas suskilo ir su šia vėliava vyko ne viena Lietuvoje Kremliui draugiškų jėgų akcija. JDJ vėliava buvo matyti ir per Garliavos įvykius, ir kai protestuotojai reikalavo vyti lauk amerikiečių „Chevroną“. Proteste prie Seimo - ir Jonas Mažintas, prieš pat Seimo rinkimus 2015 m. drauge su Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila ir praeitos kadencijos „Drąsos kelio“ sąraše į Seimą išrinktu Audriumi Naku kūrę „Birželio 3-iosios“ klubą. Ta pati muzikantė dar 2009 m. akomponavo prie Seimo Liūtuko pavidalo torto ragautojams, ta pati panašiomis dainomis šią savaitę vėl kelia protestuotojų ūpą. Tačiau šį kartą žmones prie Seimo atvijo baimė dėl liepos mėnesį pertvarkytos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmų.

Teisinė perspektyva: tėvų ir vaikų pareigos

Konstitucijoje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus ir iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje. Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti ir rūpintis savo nedarbingais tėvais. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Civilinio kodekso (CK) pataisas parengęs Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlo nustatyti, kad tėvai neturėtų teisės į išlaikymą ne tik tuo atveju, kai vaikai buvo atskirti nuo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, bet ir tada, kai jie vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, sistemingai nevykdė pareigos materialiai juos išlaikyti, smurtavo prieš vaiką arba kitą šeimos narį, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Pagal projektą, neturėtų teisės reikalauti iš savo vaikų išlaikymo tėvai, kurie pažeidė vaiko interesus, dėl ko buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, apleido vaiką ir juo nesirūpino dėl savo kaltės, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, jiems buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia. Beje, išimtimi siūloma laikyti tuos atvejus, kai tėvai dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir vaikai buvo grąžinti į šeimą.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, atsisakymo priteisti išlaikymą tėvams iš pilnamečių vaikų pagrindai yra ir turėtų būti formuluojami siaurai, materialinio išlaikymo pareigą siejant išimtinai su tėvų ir vaikų tarpusavio santykiu - tėvai neturi teisės į išlaikymą iš savo nepilnamečių vaikų tuo atveju, jei vaikai buvo nuolatinai atskirti nuo savo tėvų dėl tėvų kaltės. Taip pat teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Tuo metu projektu siūlomas reguliavimas, Seimo teisininkų nuomone, yra ydingas ir iškreipiantis konstitucinį tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų balansą bei nusistovėjusią teismų praktiką. „Jis ne tik panaikina teismo diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar tėvai tinkamai vykdė savo pareigas vaikams (bet koks buvęs „netinkamas“ elgesys su vaiku ar prie vaiko būtų neginčijamas pagrindas nepriteisti išlaikymo), bet ir dalį išlaikymo neteikimo pagrindų susieja su aplinkybėmis, kurios niekaip nesusijusios su konkrečiais vaikų ir tėvų tarpusavio santykiais“, - savo išvadoje pastebi Teisės departamentas. Jų nuomone, pasiūlytas reguliavimas, pagal kurį tėvai, teisti už nusikaltimus, nesusijusius su veikomis prieš savo vaikus, netenka teisės į išlaikymą iš savo pilnamečių vaikų, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams.

Paminėti verta ir vaikų pagrobimo atvejus, kai vaikas yra neteisėtai įkalinamas, paimamas ir išvežamas nežinoma kryptimi nusikaltėlių. Pavyzdžiui, Kauno rajone pagrobtas ir, įtariama, į užsienį išvežtas 2 metų berniukas. Taip pat žinomas atvejis, kai savo vaikus pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai išsikovojo galimybę stoti prieš teismą. Advokatas komentavo, kad panašu, jog Švanys nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui, o vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu yra bandoma išsiaiškinti, ar mergaitę pagrobęs ir į Kaliningrado sritį išgabenęs tėvas iš tikrųjų turi Rusijos pilietybę.

V. V. Landsbergio apmąstymai apie vaikystę ir vidinį vaiką

V. V. Landsbergis, knygų vaikams rašytojas, dalijosi apmąstymais apie vaikystę ir vidinio vaiko puoselėjimą. „Ryškiausi likę vaikystės prisiminimai - vasaros pas senelius Rūčiuose kaime, kai mus visus 11 anūkų suveždavo ir palikdavo seneliui ir močiutei. Dabar neįsivaizduoju, kaip tai būtų įmanoma, jei man atvežtų 11 anūkų“, - šypsosi pašnekovas. Tačiau laimingos vaikiškos vasaros su kitais vaikais Vytautui baigėsi, kai „vieną pavasarį staiga suprantame, kad iš senelių tuos namus atėmė. O užaugus lieka vaikui skylė, kad buvo kažkas gero, o dabar nebeliko.“ Vėliau Vytautas iš tėvų sužinojo visą istoriją apie senelių tremtį ir namų praradimą. Pašnekovas prisipažįsta, kad dėl tokio senelių likimo vaikystė jam įgavo Lietuvos dramos, tremties ir žmogaus naikinimo poskonį.

V. V. Landsbergis tiki, kad visi mes turime dvi pagrindines savo puses - vyriškąją ir moteriškąją arba suaugėlišką ir vaikišką. „Turi išmokti būti abiejose, vaikščioti iš vienos erdvės į kitą, nes jei užstringi ir esi tik labai rimtas, viską žinantis suaugęs žmogus, tavo siela pradeda merdėti, netenka žaismės ir prasideda depresijos. O jei užstringi vaiko pusėje, pradedi gerti, nes suvaikėji, pameti vidinį kontrolierių, kuris liepia daryti vienaip ar kitaip“, - pastebi pašnekovas. Pats Vytautas, bandydamas rasti pusiausvyrą tarp vaikiškosios ir suaugusiojo dalies, mažajam Vytautui leidžia žaisti per pasakų rašymą, bendravimą su vaikais, stalo žaidimus ir pajuokavimus. „Esu įsitikinęs, kad žaidžiantis vaikas praturtina pasaulį“, - sako jis.

„Dar viena vaiko savybė - neturėti didelių ateities planų. Būti čia ir dabar. Jis turi tik tos dienos rūpesčių. Ateis kita diena - bus kitos dienos rūpesčiai. Nerimas ateina tada, kai mes norime turėti vienokią ateitį, o ji gali ateiti kitokia“, - tęsia pašnekovas. Vytautas sako, kad jo vidinis vaikas protestuoja prieš baimės eskalaciją: „Ir aš gyvenu pilna koja, džiaugiuosi gyvenimu. Mokausi iš ukrainiečių - jie neleidžia sau nusivilti. Jie stipresni nei mes, kurie laukia. Jie toje realybėje išmoksta matyti gerus dalykus, nes kitaip išprotėtų.“

tags: #delfi #atimti #vaikai

• Rekvizitai ir paslaugos
• Vadovas apie nėštumo ir makšties išskyras
• Kodėl svarbu vartoti „Elevit“ maitinant krūtimi?
• Atraskite Britton Hip kėdutės privalumus
• Tinkamų krepšinio timpo pasirinkimas vaikams