Tyrimas: Vidurinės smegenų arterijos kraujotaka naujagimiams ir jos reikšmė
Vidurinės smegenų arterijos sindromas yra neurologinė būklė, kuri atsiranda dėl šios arterijos obstrukcijos ar insulto. Tai gali sukelti smegenų audinio pažeidimą, dėl ko sutrinka normali smegenų funkcija. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių, tokių kaip paralyžius, kalbos sutrikimai ar net mirtis. Vidurinės smegenų arterijos sindromas yra susijęs su vidurine smegenų arterija, kuri yra viena iš pagrindinių smegenų kraujotakos arterijų. Ši arterija tiekia kraują į didžiąją smegenų dalį, įskaitant šonines smegenų skiltis, talamus ir smegenų kamieną. Dėl vidurinės smegenų arterijos sutrikimų gali būti paveiktos motorinės ir sensorinės funkcijos, nes šios sritys yra glaudžiai susijusios su kraujotaka šioje arterijoje.
Pagrindinės vidurinės smegenų arterijos sindromo priežastys yra kraujo krešuliai, embolijos arba aterosklerozė, kuri sukelia arterijų susiaurėjimą. Kraujo krešuliai gali susidaryti dėl širdies ligų, tokių kaip aritmija, arba dėl venų trombozės. Aterosklerozė, kuri yra kraujagyslių sienelių sustorėjimas ir sukietėjimas, dažnai susijusi su cholesterolio kaupimu.
Pagrindiniai simptomai gali apimti staigų silpnumą arba paralyžių vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimus, regėjimo problemas, galvos skausmą, galvos svaigimą ir dezorientaciją.
Diagnostika ir tyrimų metodai
Vidurinės smegenų arterijos sindromas diagnozuojamas atliekant neurologinę apžiūrą ir įvairius vaizdavimo tyrimus. Dažniausiai naudojami kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie padeda nustatyti smegenų pažeidimus ir kraujo tiekimo sutrikimus.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) - vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai. Magnetinio rezonanso tomografijos metu galima atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt.
Labai svarbu prieš MRT procedūrą pasitarti su gydančiu gydytoju ir su klinikų diagnostikos skyriaus darbuotoju - radiologijos technologu. Jeigu laukiatės arba įtariate, kad laukiatės, reikėtų dėl procedūros pasitarti su gydančiu gydytoju. Prieš tyrimą bus paprašyta persirengti vienkartine apranga arba nusirengti savo drabužius. MRT tyrimo metu girdėsite skirtingų tonacijų garsus. Tyrimas gali trukti nuo 15-20 min. Jeigu jaučiama uždarų patalpų baimė (klaustrofobija) visada galima pabandyti - galbūt pavyks atlikti tyrimą. MRT tyrimui pasiruošimas priklauso nuo to, kurią anatominę dalį/sritį tiriatės, jeigu nenurodyta kitaip, tuomet galite atvykti įprastai pasiruošęs, galite vartoti reguliarius savo vaistus. Pacientams turintiems dantų implantų, protezų arba metalinių karūnėlių tyrimą atlikti galima. Nevalgykite bent 2 val. Turint gydytojo siuntimą, MRT tyrimas kompensuojamas TLK. Mokamam tyrimui gydytojo specialisto siuntimo nereikia.
Klinikos, kuriose atliekama MRT diagnostika, apima Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Šiaulių plataus profilio klinikas „Meliva“.
Transkranijinė spalvinė sonografija
Transkranijinė - tai reiškia, kad yra tiriamos kaukolės viduje esančios smegenys. Transkranijinę spalvinę sonografiją rekomenduojama atlikti ne tik pacientams, kurie jaučia galvos svaigimą ir skausmus, bet ir tiems, kurie patiria regėjimo sutrikimus, protarpinius aklumus, akipločio susiaurėjimą, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimus, retkarčiais jaučia silpnumą kojose ir rankose, galūnių tirpimą.
Ultragarsinis galvos smegenų tyrimas yra viena patogiausių procedūrų šiuolaikinėje medicinoje. Jis neturi jokios žalos tiriamajam, yra palyginti pigus, rezultatai matomi iš karto bei yra visiškai neskausmingas. Tyrimui nereikia jokio specialaus pasiruošimo, tačiau turėtumėte perspėti gydytoją apie vartojamus vaistus, kurie daro įtaką jūsų kraujotakai.
Vidurinės smegenų arterijos kraujotaka naujagimiams ir anemija
Tyrimo tikslas - nustatyti priklausomybę tarp vidurinės smegenų arterijos kraujotakos maksimalaus sistolinio greičio pokyčių ir vaisiaus anemijos laipsnio Rh izoimunizacijos atvejais. Tyrime dalyvavo 157 Rh izoimunizuotos moterys (tiriamoji grupė) ir 244 sveikos nėščiosios. Sveikų nėščiųjų vidurinės smegenų arterijos kraujotakos tyrimų duomenys buvo panaudoti normogramoms sudaryti. Tiriamoji grupė buvo padalyta į dvi grupes: atvejų ir kontrolinę grupę. Kontrolinę grupę sudarė 91 nėščioji, kurių naujagimiams iš karto po gimimo nebuvo nustatyta anemijos požymių. Atvejų grupė - tai 66 nėščiosios, kurių naujagimiai po gimimo sirgo lengva, vidutine ar sunkia anemija. Atvejų grupė buvo suskirstyta dar į tris pogrupius: 1 atvejų pogr. (lengvos anemijos atvejai (Hb < 145g/l), n = 25), 2 atvejų pogr. (vidutinės anemijos atvejai (Hb 120-90 g/l), n = 23), 3 atvejų pogr. (sunkios anemijos atvejai (Hb 90 g/l), n = 18).
Matuotas vidurinės smegenų arterijos maksimalus sistolinis kraujo tėkmės greitis cm/sek. (VSA Vmaks.), kuris buvo išreikštas normogramos vidurkio kartotiniu (VK) pagal nėštumo savaitę. Tirtas ryšys tarp Vmaks. VK ir naujagimių anemijos laipsnio. Tyrimo duomenimis, VSA Vmaks. tyrimo jautrumas nustatant sunkią anemiją yra 94 proc., specifiškumas - 91 proc., kai VSA Vmaks. VK reikšmė didesnė nei 1,4. Kai VSA Vmaks. vidurkio kartotinio kritinė reikšmė yra didesnė nei 1,3, tyrimo specifiškumas 94 proc., o jautrumas - 80,5.
Išvados
- Didėjant vaisiaus anemijai, maksimalus kraujotakos greitis vaisiaus vidurinėje smegenų arterijoje (VSA Vmaks.) sistolės metu didėja, todėl VSA Vmaks. matavimu gali būti remiamasi prognozuojant naujagimio anemijos laipsnį.
- Matuojant VSA Vmaks.
Galvos svaigimas ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, insultas lemia 3-7 proc. visų galvos svaigimo atvejų. Esant izoliuotam galvos svaigimui, insultas arba PSIP patvirtinamas tik 0,7 proc. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai dažniau nustatomi ligoniams, kurių pagrindinis simptomas - staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas. Galvos svaigimas kartu su kitais neurologiniais simptomais pasitaiko iki 50 proc. insultu sergančių pacientų. Kadangi vidinės ausies kraujotaka taip pat priklauso galvos smegenų vertebrobaziliniam baseinui, svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo gali turėti ne tik centrinio, bet ir periferinio svaigimo bruožų.
Lietuvoje galvos smegenų kraujotakos sutrikimai pernelyg dažnai laikomi svaigimo priežastimi, ignoruojant dažnesnes periferines svaigimo priežastis, tačiau negalima pamiršti, kad kartais svaigimą iš tiesų sukelia kraujotakos sutrikimas, o diferencijuoti nėra lengva. Įtarti insultą pirmiausia reikėtų tais atvejais, kai galvos svaigimas prasideda staiga ir jį lydi kiti neurologiniai simptomai, tokie kaip dvejinimasis akyse, dizartrija, disfagija, ataksija, vienpusis galūnių nusilpimas ir pan.
Simptomai ir diferencinė diagnostika
Ūminiu vestibuliniu sindromu dažniau pasireiškia kraujotakos sutrikimai užpakalinės kaukolės duobės smegenų struktūrose. Smegenėlių infarkto simptomai kartais gali apsiriboti ūminiu galvos svaigimu, vėmimu, žvilgsnio sukeliamu nistagmu, ryškiu pusiausvyros sutrikimu be galūnių nusilpimo ar jutimų sutrikimo. Kraujosruvai smegenėlėse būdingas ūminis galvos skausmas, sunkus svaigimas, vėmimas, ryškus pusiausvyros sutrikimas, vienpusė ataksija, maži vyzdžiai, prakaitavimas, žvilgsnio ar VI galvinio nervo paralyžius. Wallenbergo sindromas (pailgųjų smegenų šoninis infarktas užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos baseine) pasireiškia pusiausvyros sutrikimu - griuvimu į pažeidimo pusę, žvilgsnio sukeliamu nistagmu, ataksija, sukamojo pobūdžio svaigimu (angl. vertigo), Hornerio sindromu, kryžminiu paviršinių jutimų sutrikimu (pažeidimo pusėje veide ir priešingoje pusėje kojoje), pažeidimo pusės galūnių judesių koordinacijos sutrikimu.
Esant nedideliems smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimams, židininės neurologinės simptomatikos gali ir nebūti, o klinika priminti vestibulinį neuritą. Diferencijuojant itin svarbi anamnezė ir objektyvaus ištyrimo duomenys. Dėl prastos skiriamosios gebos galvos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas dažniausiai nerodo ūminės išemijos užpakalinės kaukolės duobės struktūrose, todėl esant normaliems KT rezultatams galvos smegenų infarktas vertebrobaziliniame baseine negali būti paneigtas. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas yra daug jautresnis smegenų kamieno ir smegenėlių išeminiams pažeidimams nustatyti, ypač atliekamas difuzijos režimu, tačiau ne visada yra galimybių ir laiko jį atlikti priėmimo skyriuje.
Jei kartu su galvos svaigimu pasireiškia galvos ar kaklo skausmas, vienpusis veido tirpimas (parestezijos), pacientą reikia ištirti dėl galimos slankstelinės arterijos disekacijos (reikalingas kaklo arterijų ultragarsinis tyrimas arba KT angiografija).
Klinikinio ištyrimo protokolai
Kliniškai atskirti smegenų kamieno insultą nuo vestibulinio neurito padeda neurologinis tyrimas, nistagmo pobūdžio, krypties nustatymas ir staigaus galvos pasukimo (angl. head impulse) mėginys, kuriuo įvertinamas vestibulookulinis refleksas (VOR). Vestibulinio neurito ar kitokio periferinio vestibulinio pažeidimo atveju VOR yra sutrikęs, pasukant galvą į pažeidimo pusę. Normalus staigaus galvos pasukimo mėginys yra būdingas centriniam pažeidimui.
2009 metais pasiūlytas greito klinikinio ištyrimo protokolas HINTS atskirti smegenų infarktą nuo periferinio vestibulinio pažeidimo apima 3 akių judesių tyrimus: staigaus galvos pasukimo mėginį, nistagmo ir vertikalaus žvilgsnio nuokrypio (angl. skew deviation) įvertinimą.
Smegenų infarktui būdingas:
- Normalus staigaus galvos pasukimo mėginys;
- Patologinis centrinis nistagmas (spontaninis vertikalus arba žvilgsnio sukeliamas kintančios krypties nistagmas);
- Vertikalus žvairumas (keičiasi akių padėtis vertikalioje plokštumoje atidengiant ir uždengiant akis).
HINTS protokolo jautrumas diferencijuojant centrinę ir periferinę galvos svaigimo kilmę yra 96,8-100 proc., specifiškumas - 96-98,5 proc.
tags: #vidurines #smegenu #arterijos #kraujotaka #naujagimiams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
